Aukštųjų mokyklų ateitis: jungimai ir naikinimai

Aukštųjų mokyklų Lietuvoje bus mažiau. Kai kurias planuojama jungti, reorganizuoti ar net naikinti. Tai artimiausių kelerių metų Vyriausybės darbas.

Netenkina studijų kokybė

Tokias mintis ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje „Aukštojo mokslo reforma: įgyvendinimo sėkmės ir nesėkmės“ išsakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Šia linkme mes padarysime ne vieną svarbų žingsnį“, - kalbėjo ministras, pabrėždamas, kad kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programos, jų kokybė ministerijos netenkina.

Tiesa, G.Steponavičius konkrečiai neįvardino, kurias aukštąsias mokyklas gali tekti sujungti ar panaikinti.

Konkretaus skaičiaus neįvardija

Nesibaigus diskusijai, ministras išskubėjo atgal į Seimą, kur vyko dviejų parlamentarų apkaltos procedūra, todėl kiek daugiau apie planuojamus pokyčius papasakojo po diskusijos portalo kalbinta viceministrė Nerija Putinaitė.

Nors ji konkrečiai neatsakė, kiek aukštųjų mokyklų po pertvarkos ministerija norėtų matyti Lietuvoje, tačiau nurodė, kad šiuo metu aukštosios mokyklos yra vertinamos, o tai padarius, bus sprendžiama dėl jų likimo.

„Mes esame surinkę duomenis (apie aukštąsias mokyklas – red.past.), duomenys yra apdorojami, o iki metų pabaigos bus baigtas pirmas (aukštųjų mokyklų – red.past.) vertinimo etapas. Tada bus matyti, ar visos Lietuvos aukštosios mokyklos atitinka minimalius kriterijus, kurie yra įvardinti, ir gali garantuoti reikiamą studijų kokybę“, - sakė viceministrė.

Vertinimo kriterijai

Paklausta, pagal kokius kriterijus aukštosios mokyklos yra vertinamos, N.Putinaitė nurodė, kad jų yra labai daug.

„Šiuo metu vykdomas materialiųjų ir realiųjų išteklių vertinimas. Žiūrima, ar aukštosiose mokyklose yra pakankamai dėstytojų pakankamos kvalifikacijos programose, ar pakankamai yra patalpų, ar pakankamai dėmesio yra skiriama studentams. Žodžiu, yra daug tokių įvairiausio pobūdžių kriterijų, kurie yra pamatuojami, pasveriami ir kuriais remiantis galima vertinti, ar esama žmogiškųjų ir materialiųjų sąlygų, kad studijų kokybė būtų užtikrinama“, - pasakojo N.Putinaitė.

Ji nurodė, kad pirmasis aukštųjų mokyklų vertinimo etapas bus baigtas iki šių metų pabaigos. Tada prasidės antrasis aukštųjų mokyklų vertinimo etapas, kurį viceministrė pavadino savivaalize. Šį etapą planuojama baigti kitąmet.

„Šiuo etapu su ekspertų pagalba bus tiriamos išryškėjusios aukštųjų mokyklų problemos. Bus žiūrima, ar aukštosios mokyklos turi tokį dalyką kaip kokybės užtikrinimo sistema – ar ji veikia, ar neveikia. Žinome, kad jeigu aukštojojoje mokykloje yra ir veikia kokybės priežiūros užtikrinimo sistema, tada išorinės priežiūros reikia daug mažiau. Jeigu ekspertai konstatuos, kad ši sistema neveikia, tai reikš, kad kažkas yra netvarkoje. Taigi visi šie aspektai bus žiūrimi“, - apie planuojamus antrojo vertinimo etapo darbus kalbėjo N.Putinaitė.

Ateityje – ir uždarymai, ir reorganizavimai

Viceministrė pabrėžė, kad toks išorinis vertinimas Lietuvoje bus vykdomas pirmą kartą nuo pat nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais. Ji nurodė, kad pasibaigus abiems vertinimo etapams ir remiantis jų rezultatais bus sprendžiama dėl aukštųjų mokyklų likimo.

„Kitais metais iki vasaros, galbūt iki rudens planuojama, kad bus užbaigtas vertinimas kartu su (universitetų – red.past.) saviaanalize. Veikiausiai kitų metų rudenį bus priimti vienokie ar kitokie  sprendimai arba siūlomi vienokie ar kitokie sprendimai“, - nurodė N.Putinaitė.

„Aukštosios mokyklos nebūtinai turės jungtis. Galės būti priimtas sprendimas (aukštąją mokyklą – red.past.) jas uždaryti, reorganizuoti, žinoma, nepakenkiant studentų interesams. Viskas yra daroma dėl studentų, nes ten, kur yra nepakankama studijų kokybė, valstybė turi priimti sprendimus – vienokius ar kitokius“ , - reziumavo viceministrė.