- Vytautas Beniušis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštųjų mokyklų Lietuvoje bus mažiau. Kai kurias planuojama jungti, reorganizuoti ar net naikinti. Tai artimiausių kelerių metų Vyriausybės darbas.
Netenkina studijų kokybė
Tokias mintis ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje „Aukštojo mokslo reforma: įgyvendinimo sėkmės ir nesėkmės“ išsakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
„Šia linkme mes padarysime ne vieną svarbų žingsnį“, - kalbėjo ministras, pabrėždamas, kad kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programos, jų kokybė ministerijos netenkina.
Tiesa, G.Steponavičius konkrečiai neįvardino, kurias aukštąsias mokyklas gali tekti sujungti ar panaikinti.
Konkretaus skaičiaus neįvardija
Nesibaigus diskusijai, ministras išskubėjo atgal į Seimą, kur vyko dviejų parlamentarų apkaltos procedūra, todėl kiek daugiau apie planuojamus pokyčius papasakojo po diskusijos portalo kalbinta viceministrė Nerija Putinaitė.
Nors ji konkrečiai neatsakė, kiek aukštųjų mokyklų po pertvarkos ministerija norėtų matyti Lietuvoje, tačiau nurodė, kad šiuo metu aukštosios mokyklos yra vertinamos, o tai padarius, bus sprendžiama dėl jų likimo.
„Mes esame surinkę duomenis (apie aukštąsias mokyklas – red.past.), duomenys yra apdorojami, o iki metų pabaigos bus baigtas pirmas (aukštųjų mokyklų – red.past.) vertinimo etapas. Tada bus matyti, ar visos Lietuvos aukštosios mokyklos atitinka minimalius kriterijus, kurie yra įvardinti, ir gali garantuoti reikiamą studijų kokybę“, - sakė viceministrė.
Vertinimo kriterijai
Paklausta, pagal kokius kriterijus aukštosios mokyklos yra vertinamos, N.Putinaitė nurodė, kad jų yra labai daug.
„Šiuo metu vykdomas materialiųjų ir realiųjų išteklių vertinimas. Žiūrima, ar aukštosiose mokyklose yra pakankamai dėstytojų pakankamos kvalifikacijos programose, ar pakankamai yra patalpų, ar pakankamai dėmesio yra skiriama studentams. Žodžiu, yra daug tokių įvairiausio pobūdžių kriterijų, kurie yra pamatuojami, pasveriami ir kuriais remiantis galima vertinti, ar esama žmogiškųjų ir materialiųjų sąlygų, kad studijų kokybė būtų užtikrinama“, - pasakojo N.Putinaitė.
Ji nurodė, kad pirmasis aukštųjų mokyklų vertinimo etapas bus baigtas iki šių metų pabaigos. Tada prasidės antrasis aukštųjų mokyklų vertinimo etapas, kurį viceministrė pavadino savivaalize. Šį etapą planuojama baigti kitąmet.
„Šiuo etapu su ekspertų pagalba bus tiriamos išryškėjusios aukštųjų mokyklų problemos. Bus žiūrima, ar aukštosios mokyklos turi tokį dalyką kaip kokybės užtikrinimo sistema – ar ji veikia, ar neveikia. Žinome, kad jeigu aukštojojoje mokykloje yra ir veikia kokybės priežiūros užtikrinimo sistema, tada išorinės priežiūros reikia daug mažiau. Jeigu ekspertai konstatuos, kad ši sistema neveikia, tai reikš, kad kažkas yra netvarkoje. Taigi visi šie aspektai bus žiūrimi“, - apie planuojamus antrojo vertinimo etapo darbus kalbėjo N.Putinaitė.
Ateityje – ir uždarymai, ir reorganizavimai
Viceministrė pabrėžė, kad toks išorinis vertinimas Lietuvoje bus vykdomas pirmą kartą nuo pat nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais. Ji nurodė, kad pasibaigus abiems vertinimo etapams ir remiantis jų rezultatais bus sprendžiama dėl aukštųjų mokyklų likimo.
„Kitais metais iki vasaros, galbūt iki rudens planuojama, kad bus užbaigtas vertinimas kartu su (universitetų – red.past.) saviaanalize. Veikiausiai kitų metų rudenį bus priimti vienokie ar kitokie sprendimai arba siūlomi vienokie ar kitokie sprendimai“, - nurodė N.Putinaitė.
„Aukštosios mokyklos nebūtinai turės jungtis. Galės būti priimtas sprendimas (aukštąją mokyklą – red.past.) jas uždaryti, reorganizuoti, žinoma, nepakenkiant studentų interesams. Viskas yra daroma dėl studentų, nes ten, kur yra nepakankama studijų kokybė, valstybė turi priimti sprendimus – vienokius ar kitokius“ , - reziumavo viceministrė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą8
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...