Aukštojo mokslo reforma: ko nepasakė žiniasklaida?

Aukštojo mokslo reforma Lietuvos žiniasklaidoje apipinta daugybe tikrovės neatitinkančių prietarų, įsitikinę tyrimą atlikę ekspertai.

„Dėl mokamo aukštojo mokslo dalis studentų atsisako planų studijuoti“, „Lietuva masiškai praranda studentus“, „emigruojama, nes užsienyje studijuoti pigiau“, „Reforma „pardavė“ studentus bankams“ - šie ir panašūs teiginiai gana dažnai minimi žiniasklaidoje.

Viešosios politikos ir vadybos instituto ekspertai dr.Žilvinas Martinaitis ir Dovilė Žvalionytė tyrė, kiek šie ir panašūs tvirtinimai atitinka tikrovę. Ketvirtadienį jie savo tyrimo rezultatus pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje.

Studijų prieinamumo problema

„Po reformos studijų prieinamumas vidutinių ir žemesnių gebėjimų studentams smuko, nes galimybės studijuoti dabar priklauso nuo turtinės padėties“ , - apie reformos padarinius prasčiau egzaminus išlaikiusiems būsimiesiems studentams kalbėjo Ž.Martinaitis.

Jis tikino, kad prieš reformą už mokslus mokėję ir paskolas šiam reikalui iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo paėmę studentai mokėjo mažesnę palūkanų normą negu reali palūkanų rinkos kaina. Be to, palūkanas ir paskolą studentai turėjo grąžinti tik baigę studijas.

Dabar iš minėto fondo studentai imti paskolų negali. Pagal naująją tvarką studentams paskolas suteikia bankai. Todėl nors paskola grąžinama po studijų, palūkanas studentai privalo mokėti iš karto po paskolos gavimo.

„Dabar (prasčiau egzaminus išlaikiusiems studentams – red.past.) galimybė studijuoti  Lietuvos aukštosiose mokyklose priklauso ir nuo studento galimybių mokėti palūkanas studijų metu“, - reformos padarinius prasčiau egzaminus išlaikiusiems studentams apibendrino Ž.Martinaitis.

Kur studijuoti pigiau?

Jo kolegė Viešosios politikos ir vadybos instituto ekspertė D.Žvalionytė suabejojo, ar teisingi teiginiai, kad į mokamas vietas Lietuvoje įstojusiems studentams studijuoti tėvynėje yra brangiau nei, tarkime, Didžiojoje Britanijoje.

„Pavyzdžiui, nemokamai Jungtinėje Karalystėje studijuojančio studento mėnesinės išlaidos pragyvenimui yra apie 2600 litų. Lietuvoje mokamoje vietoje socialinius mokslus studijuojančio studento mėnesinės išlaidos yra gerokai mažesnės“, - kalbėjo D.Žvalionytė, kaip tariamą vidurkį paimdama 335 litų įmoką už mokslą (jei studijos metams socialinių mokslų studentui kainuoja 4030 litų) ir apie 800 litų skirdama studento pragyvenimui.  

Sumažėjo norinčių studijuoti Lietuvoje

D.Žvalionytė taip pat analizavo, ar teisingi tikinimai, kad dėl pradėtos aukštojo mokslo reformos vis daugiau studentų išvyksta mokytis į užsienį.

Remdamasi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros atlikto tyrimo duomenimis, ji pastebėjo, kad šiemet, lyginant su pernai, sumažėjo abiturientų, norinčių stoti tik į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Jei pernai tokius lūkesčius išsakė 79 proc. abiturientų, šiemet taip pat galvojančių buvo 10 proc. mažiau.

Pateikti prašymus stoti ir į Lietuvos, ir į užsienio universitetus tiek pernai, tiek šiemet planavo beveik toks pats skaičius abiturientų – atitinkamai 10 ir 11 procentų. Tiesa, 3 procentais išaugo norinčiųjų po vidurinės mokyklos studijuoti užsienyje – šiemet tokių minčių turėjo 6 proc. abiturientų, kai pernai – perpus mažiau.

„Tačiau, kaip visi žinome, norai ir planai ne visada atitinka reaybę - tai, ką studentas iš tikrųjų nusprendžia“, - ekspertė ragino aklai nepasitikėti apklausomis apie abiturientų lūkesčius.

Į JK išvyko trečdaliu daugiau

Kiek patikimesni, pačios analitikės teigimu, jai pasirodė statistiniai duomenis apie 2008 m. ir 2009 m. į Jungtinės Karalystės universitetus pretendavusius ir įstojusius lietvius.   

Prieš dvejus metus pretendavusių studentų buvo 1068, laimė nusišypsojo – 682 tautiečiams. Pernai kandidatų buvo 1415, įstojusių – 895.

„Taigi lietuvių, norinčiųjų studijuoti Jungtinės Karalystės universitetuose, pernai buvo 32 proc. daugiau negu užpernai“, - apie pastarųjų metų tendencijas kalbėjo analitikė.

Pas kaimynus - panašios tendencijos

Visgi ji nesiejo didesnio išvykstančiųjų skaičiaus su vykdoma aukštojo mokslo reforma. „Tai yra natūraliai augantis Lietuvos studentų mobilumas, o ne reformos pasekmė“, - sakė D.Žvalionytė.

Specialistės turimais duomenimis, įstojusiųjų į Jungtinės Karalystės universitetus lietuvių skaičius nuolatos kilo nuo pat 2004 m. Jos teigimu, panašios tendencijos yra ir Latvijoje bei Estijoje.

„Visose trijose šalyse išvykstančiųjų skaičius nuo 2004 m. augo ir gana panašia trajektorija. <...> Santykinai didžiausias šuolis buvo iškart po įstojimo į ES – 2005 m. <...>  Paskutiniųjų metų pokyčiai kitose šalyse buvo gana panašūs kaip Lietuvoje – pavyzdžiui, išvykstančiųjų studijuoti skaičius Lietuvoje išaugo 32,5 procentais, o Latvijoje – 34,4 procento“, -  pastarųjų metų tendencijas analizavo ekspertė.

D.Žvalionytė atkreipė dėmesį, kad nors į Didžiosios Britanijos universitetus iš trijų Baltijos šalių Lietuvos gyventojų įstoja daugiausia (pernai įstojo 895 Lietuvos gyventojai, kai Latvijos ir Estijos atitinkamai – 445 ir 306 – red.past.), tiek gyventojų skaičiumi, tiek studijuojančių skaičiumi Lietuva gerokai lenkia kitas dvi Baltijos valstybes.

„Esminiai emigracijos veiksniai yra natūraliai augantis studentų mobilumas – besiplėtojantys įvairūs tinklai, didėjanti informacijos sklaida. Be to, prie to prisideda ir ekonominė krizė ir nelanksti darbo rinka“, - apibendrino ekspertė ir pabrėžė nemananti, kad augantis išvykstančiųjų skaičius yra susijęs su vykdoma aukštojo mokslo reforma.