A.Siaurusevičius: ilgalaikis LRT finansavimo planas nebuvo parengtas

 LRT administracija įvykdė 2006 m. Valstybės kontrolės rekomendacijas, o Vyriausybė neįvykdė, primena Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas Audrius Siaurusevičius.

Aiškus finansavimo planas neparengtas

Jis priminė neseniai Valstybės kontrolės paskelbtas rekomendacijas ir paaiškino, kodėl LRT dabar esą turi finansinių problemų. „Aiškus, skaidrus ir ilgalaikis visuomeninio transliuotojo finansavimo planas nebuvo parengtas. Todėl dabar ir turime finansinių problemų“, - tikina jis.

„LRT tarybai auditorių išvadose kiek priekaištaujama, kad mažėjant finansavimui iš biudžeto ji nesumažino LRT programų masto ir struktūros. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nebuvo uždaryti radijo kanalai "Klasika", "Opus 3", LTV2 ir "LTV World" televizijų. Bet aš manau, kad taryba elgėsi teisingai, nes gynė viešąjį interesą - visuomenės teisę girdėti ir matyti. Juk niekas daugiau be mūsų netransliuoja tokio pobūdžio kanalų“, - aiškina LRT generalinis direktorius.

Jis taip pat nurodo, kad po Valstybės kontrolės išvadų subliuško muilo burbulai apie lėšų švaistymus.

„Konstatuota, kad mes pagal galimybes taupėme, kad veikla yra skaidri. Štai čia yra svarbiausi momentai. Vidiniai taupymo rezervai - atleisti dar daugiau žmonių, likusiesiems dar labiau sumažinti atlyginimą - jau išsemti. Per didžiausius vargus gal ir sutaupysi milijoną, bet trūksta juk dešimties. Todėl lieka esminis klausimas: ar Lietuvai reikia, kad mes transliuotumėme šešiais kanalais? Jeigu nereikia, apsispręskime ir uždarinėkime juos. Nes su 1999 m. finansavimu negali gyventi 2010-aisiais“, - sako visuomeninio transliuotojo vadovas.

Kaip portalas jau skelbė, Valstybės kontrolė nustatė, kad LRT ištekliai 2008-2009 m. buvo naudojami visuomeninio transliuotojo tikslams įgyvendinti, buvo užtikrintas nustatytų programų ir laidų transliavimas bei transliavimo trukmė.

Tačiau, mažinant sąnaudas, LRT programose sumažėjo kuriamų naujų laidų, o kartojamų laidų dalis TV programose 2009 metais siekė 47 proc. Pažymima, kad LRT 2009 metais taikytos sąnaudų mažinimo priemonės buvo nepakankamos, kad veiklos nuostolis sumažėtų.

Vyriausybė neįgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijų

Vertindama Vyriausybės veiklą, Valstybės kontrolė konstatuoja, kad 2006 metais pateiktos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos.

„Nenustatyta valstybės biudžeto lėšų, skiriamų visuomeniniam transliuotojui, planavimo tvarka, LRT programos rengiamos ir transliuojamos nepakankamai atsižvelgus į turimus išteklius, visuomeninio transliuotojo veikla tampa priklausoma nuo pajamų iš reklamos.

Nepriimti sprendimai dėl LRT veikloje nenaudojamo priskirto valdyti valstybės turto. LRT, stengdamasi mažinti sąnaudas šio turto priežiūrai, vykdo veiklą, nesusijusią su visuomeninio transliuotojo tikslais“, - rašoma LRT veiklos audito ataskaitoje.

Tuo metu LRT taryba pateiktas rekomendacijas, anot auditorių, įgyvendino iš dalies, 2007 metais buvo nustatytas LRT programų mastas. Tačiau 2009 metais, pajamoms mažėjant ketvirtadaliu, programų mastas (transliuojamų programų skaičius ir jų siuntimo trukmė) nebuvo peržiūrėtas, LRT buvo priskirti vykdyti tie patys įpareigojimai kaip ir ankstesniais metais. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad tai iš dalies turėjo įtakos LRT veiklos nuostoliui.

Ataskaitoje konstatuojama, kad LRT administracija įgyvendino visas jai 2006 metais pateiktas rekomendacijas: sudarytos prielaidos objektyviai vertinti programų laidų gamybos ir transliacijos sąnaudas, numatyti efektyvesnį išteklių naudojimą.

Lėšos naudojamos visuomeninio transliuotojo tikslams įgyvendinti

Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad LRT yra viešoji ne pelno įstaiga - visuomeninis transliuotojas, kurio veiklos pagrindas yra užtikrinti viešąjį interesą - visuomenės interesą būti informuotai.

Valstybės kontrolė teigia, kad LRT ištekliai 2008-2009 metais buvo naudojami visuomeninio transliuotojo tikslams įgyvendinti, tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, pajamoms sumažėjus daugiau nei ketvirtadaliu, LRT taikytų priemonių nepakako, kad būtų išvengta veiklos nuostolio. 2009 metais LRT veiklos sąnaudas sumažino beveik penktadaliu, t. y. 19 procentų (16,7 mln. litų).

Ataskaitoje pateiktame LRT komentare nurodyta, kad nuostolių susiformavimui įtakos turėjo tokie veiksniai kaip pasikeitusi mokestinė aplinka (įvestas autorinių atlyginimų apmokestinimas socialinio draudimo mokesčiu, padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas), atleidžiamiems darbuotojams išmokėtos išeitinės kompensacijos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat teisės aktais numatytos „Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo programos“, kuriai nebuvo skirti asignavimai, vykdymas, bei valstybės biudžeto programos „LRT programų siuntimas LRTC komunikacijų tinklais“ nuostolis.

LRT nuostolį dar padidino ir pelno mokestis, kurį visuomeninis transliuotojas privalo mokėti į valstybės biudžetą nepaisant to, kad didžiąją komercinių lėšų dalį LRT skiria su visuomeninio transliuotojo misijos vykdymu susijusiai veiklai finansuoti bei neatsižvelgiant į tai, kad bendras veiklos rezultatas yra neigiamas.

Ataskaitoje nurodyta, kad 76,3 proc. programai „Visuomenės informavimas radijo ir televizijos komunikacijų tinklais“ skirtų asignavimų LRT skyrė programoms kurti ir gaminti. Apie pusę programų kūrimo sąnaudų visuomeniniam transliuotojui tenka dengti iš kitų  pajamų.

Laidos atitiko LRT tikslus, bet „bado dieta“ kelia pavojų programos kokybei

Valstybės kontrolė ataskaitoje pažymi, kad LRT transliuotos laidos atitiko visuomeninio transliuotojo tikslus, buvo užtikrinta programų laidų temų ir žanrų įvairovė, laidos skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams.

LRT, anot auditorių, užtikrino laidų transliavimą, TV ir radijo programas transliavo nustatytą laiką, nors, mažėjant pajamoms ir mažinant programų kūrimo sąnaudas, 2009 metais transliuojamų laidų skaičius, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 4,8 procentinio punkto. 2009 metais beveik pusė TV programų laidų (47 proc.) buvo kartojamos - naujų laidų buvo transliuojama mažiau nei 2007 ir 2008 metais, tokiu būdu blogėjo kokybinis rodiklis.

Tad ateityje gali būti sudėtinga tinkamai įgyvendinti numatytus tikslus - užtikrinti visuomenės informavimą pateikiant objektyvią, operatyvią ir išsamią informaciją, efektyviai šviesti ir lavinti visuomenę, užtikrinant aukštą laidų kokybę.

Valstybės kontrolės tvirtinimu, mažėjant pajamoms ir nenumačius papildomų priemonių sąnaudoms mažinti, negalima tikėtis efektyvios visuomeninio transliuotojo veiklos.

Naujos rekomendacijos

Valstybės kontrolė audito ataskaitoje pateikė naujų rekomendacijų tiek Vyriausybei, tiek LRT.

Siekiant racionalaus valstybės turto valdymo, Vyriausybei rekomenduojama numatyti priemones dėl LRT valdomo, tačiau nenaudojamo turto tolesnio disponavimo juo tikslingumo.

LRT tarybai patariama transliuojamų programų mastą ir struktūrą tvirtinti kasmet, įvertinus pajamų ir sąnaudų sąmatą, bei inicijuoti teisės aktų papildymą ir apibrėžti sąvokas, siejamas su transliuotojo veikla (programų mastą, struktūrą, sudėtį, viešąsias paslaugas, neviešąsias paslaugas).

Valstybės kontrolės nuomone, LRT programų mastą ir struktūrą LRT taryba turėtų tvirtinti atsižvelgusi į LRT metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Tačiau LRT tarybos rašte dėl tokios rekomendacijos įgyvendimo teigiama, kad tai reikštų, jog LRT įstatyme numatyta LRT tarybos galia formuoti valstybinę LRT programų strategiją ir atstovauti viešajam interesui yra tik deklaratyvi, nes realų LRT programų mastą apspręstų ne LRT tarybos valia, o Seimo kasmet patvirtintame biudžete nurodoma finansavimo suma, kuri nustatoma neatsižvelgiant į LRT tarybos, formuojančios valstybinę LRT programų strategiją, patvirtintą programų mastą. Tokiu būdu LRT tarybai nebūtų užtikrinamas įrankis realiai atstovauti viešajam interesui ir formuoti valstybinę LRT programų strategiją, o tai prieštarautų LRT įstatymo nuostatoms.

Visuomeninio transliuotojo administracijai Valstybės kontrolė siūlo numatyti papildomų priemonių, kurios padėtų sumažinti LRT veiklos nuostolį.

Visuomeninio transliuotojo finansavimas - 1999 metų lygio

Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad LRT veiklai yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos (išskyrus programai „Radijo ir televizijos programų siuntimas LRTC komunikacijų tinklais skirtus asignavimus), ES fondų lėšos konkretiems projektams vykdyti ir komercinės veiklos pajamos.

Valstybės kontrolės ataskaitoje skelbiamais duomenimis, 2009 metais valstybės biudžeto asignavimai (išskyrus programai „Radijo ir televizijos programų siuntimas LRTC komunikacijų tinklais skirtus asignavimus) sumažėjo 17 proc. ir siekė 36,66 mln. litų, ES fondų lėšos sudarė 2,13 mln. litų, o pajamos iš kitos veiklos sumažėjo net 40,6 proc.- nuo 35,5 iki 20,9 mln. litų.

Tokiu būdu 2009 metais visuomeninio transliuotojo veiklai teko 59,8 mln. litų, t. y. 21,6 mln. litų (26,5 proc.) mažiau nei 2008 metais (81,4 mln. litų).

Tuo tarpu programos „Radijo ir televizijos programų siuntimas LRTC komunikacijų tinklais“ lėšos nenaudojamos LRT veiklai ir yra pervedamos valstybei priklausančiam Lietuvos radijo ir televizijos centrui. 2009 metais valstybės biudžeto asignavimų šiai programai (7,138 mln. litų) pakako padengti tik 75,2 proc. LRT išlaidų, susijusių su radijo ir TV programų siuntimu Lietuvos radijo ir televizijos centro tinklais, o tokios išlaidos 2009 metais viršijo šiai programai skirtus asignavimus net 2,36 mln. litų. 2010 metais šiai tikslinei programai skirta dar mažiau - 5,815 mln. litų.

Valstybė nefinansuoja LRT vykdomos nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo programos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių planą. Šios programos įgyvendinimas visuomeniniam transliuotojui kasmet kainuoja apie 2 mln. litų.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) taip pat buvo išreiškusi susirūpinimą dėl karpomo valstybės finansavimo LRT, kuris ir taip yra vienas mažiausių tarp sąjungos šalių narių.

Šalies vadovams praėjusių metų pabaigoje išsiųstame laiške EBU generalinis direktorius Jeanas Réveillon įspėjo, kad Vyriausybei dar drastiškiau sumažinus finansavimą, „LRT nebepajėgs gaminti kokybiškų laidų ir atlikti savo tokios svarbios demokratinės misijos“.

2010 metais LRT finansavimas pasiekė 1999 metų lygį. Prieš daugiau ne dešimtį metų LRT mažesniu siųstuvų skaičiumi transliavo tik vieną televizijos ir dvi radijo programas. Šiuo metu LRT transliuoja vieną televizijos programą analoginiu būdu, dvi televizijos programas skaitmeniniu būdu, vieną televizijos programą palydovais perduoda į Europą ir Šiaurės Ameriką bei transliuoja tris radijo programas.


Šiame straipsnyje: LRTvisuomeninis transliuotojas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių