A.Salamakinas vėl verčiamas iš Seimo etikos sargų vadovų

Iš socialdemokrato Algimanto Salamakino netrukus gali būti atimtas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininko postas.

Apie tai prabilta ketvirtadienį plenariniame posėdyje svarstant ir priimant Seimo statuto pataisas, kurios numato tam tikrą EPK įgaliojimų praplėtimą.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė informavo ketinanti penktadienį susitikti su parlamentinių frakcijų atstovais ir aptarti, kas turėtų vadovauti EPK. Ji priminė, kad pagal Statutą šios komisijos vadovą deleguoja opozicija. Socialdemokratai yra didžiausia opozicinė frakcija. Tačiau jiems, anot I.Degutienės, pagal pareigybių kvotas jau nebepriklauso turėti EPK vadovo posto.

„Susitiksiu su frakcijų atstovais ir mes pažiūrėsime, kokios yra tos kvotos, ar tikrai šios komisijos pirmininką priklauso, ar nepriklauso deleguoti socialdemokratams. Mano žiniomis, dabar ši kvota priklauso Mišriajai Seimo narių grupei“, - pranešė Seimo pirmininkė.

Partinėms frakcijoms nepriklausančius Seimo narius vienijanti Mišrioji grupė irgi yra opozicinė. Pastaruoju metu šios grupės narių pagausėjo – dabar joje yra 11 parlamentarų.

Jeigu penktadienį būtų nuspręsta, kad iš socialdemokratų turėtų būti atimtas EPK pirmininko postas, Mišrioji grupė turėtų deleguoti savo pirmininką. Šiuo metu EPK dirba Mišriajai grupei priklausantis parlamentaras Konstantas Ramelis. Jis ir gali tapti naujuoju Seimo etikos sargų vadovu.

Diskusija dėl A.Salamakino vadovavimo komisijai kilo ketvirtadienį Seimo posėdyje svarstant Statuto pataisų projektą. Juo numatyta išplėsti EPK įgaliojimus, įpareigojant šią komisiją teikti išvadas Seimui, ar parlamentarai nepažeidė Konstitucijos neatsisakydami darbo, nesuderinamo su tautos išrinktojo mandatu. Pateikus tokią EPK išvadą Seimas daugiau kaip pusės visų savo narių balsų dauguma galėtų priimti nutarimą dėl Konstituciją pažeidusiojo parlamentaro mandato panaikinimo. Šiuo atveju nebūtų taikoma kur kas sudėtingesnė, ilgesnė ir pagal teisines pasekmes griežtesnė apkaltos procedūra.

Seimo narių dauguma po aštrių diskusijų pritarė šioms Statuto pataisoms – už balsavo 72, prieš buvo 2, susilaikė 22 parlamentarai.

Diskusijų metu be kita ko buvo užsipultas dabartinio EPK vadovo darbo stilius. „Tokiai komisijai turi vadovauti kvalifikuotas teisininkas, kuris pats laikosi visų etikos ir procedūrų reikalavimų. Tuo tarpu mūsų komisijos vadovas net neturi aukštojo išsilavinimo“, - kalbėjo Jonas Jagminas, pats ne kartą atsidūręs Seimo etikos sargų akiratyje.

Seimo „šokėjėliu“ pramintas Žilvinas Šilgalis irgi kritikavo A.Salamakiną, tvirtindamas, kad šis „tik organizuoja tiesioginius televizijos šou pavadinimu „Seimo Etikos komisijos posėdis“, nors pats yra ne kartą pažeidęs etikos principus, tas jau yra konstatuota“.

A.Salamakinas visiems savo kritikams atsakė, jog jie EPK blogu darbu kaltina tik todėl, kad patys yra patekę į etikos sargų akiratį ir ne kartą svarstyti komisijoje, jos pasmerkti.

A.Salamakiną iš EPK pirmininko posto ketinama išversti jau nebe pirmus metus. Penki iš keturiolikos EPK narių yra pareiškę apie nedalyvavimą komisijos darbe, taip protestuodami prieš A.Salamakino darbo stilių.

EPK pirmininkas beveik prieš metus parašė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau tuomet jį užstojo I.Degutienė ir A.Salamakinas išsaugojo postą.

Siekiant efektyvesnio EPK darbo galvota pakeisti EPK formavimo principus. Tačiau tokie pasiūlymai jau kurį laiką nebesvarstomi.