Ar užsienio pajėgos gali būti dislokuotos Lietuvoje?

Konstitucinis Teismas nagrinės, ar užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai.

Liepos mėnesį 35 parlamentarų grupė pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kurio prašoma ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2002 metais priimtas Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymas.

Kreipimąsi pasirašė Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo bei Valstiečių liaudininkų frakcijų nariai. Jų tvirtinimu, Konstitucijai prieštarauja minėto įstatymo nuostata, kad kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių, tarp jų ir Lietuvos sąjungininkių NATO, karinės pajėgos gali atvykti į Lietuvą ir būti panaudotos jos teritorijoje.

Tokią parlamentarų iniciatyvą sukritikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas, kurio teigimu, parlamentarų abejonės dėl Lietuvos narystės NATO konstitucingumo Gruzijos ir Rusijos konflikto akivaizdoje yra „nesolidžios ir nerimtos".

Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas praėjusią savaitę pareiškė, jog toks Seimo narių prašymas prilygsta abejonėms, ar Lietuvos narystė NATO apskritai atitinka šalies Konstituciją.

Teisininko teigimu, narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje neprieštarauja Konstitucijai, o pasirašiusieji tokį kreipimąsi parlamentarai „kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui".

„Jie mano, jog ginkluoto užpuolimo atveju Lietuva turėtų gintis viena, o kitos NATO šalių pajėgos negalėtų atvykti į Lietuvą. Seimo nariai skundžia vieną esminių NATO principų - kolektyvinę gynybą - kuri reiškia, kad vienos šalies užpuolimas traktuojamas kaip visų Aljanso narių užpuolimas", - kalbėjo D.Žalimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama. 


NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių