Ar turėtume lietuvinti slaviškas pavardes?

Lietuvą sukrėtė ažiotažas dėl teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus siūlymo leisti Lietuvos gyventojams trumpinti savo pavardes, atsisakant slaviškos priesagos. Analogiškų leidimų būta ir tarpukario Lietuvoje, tačiau vargu ar dabar galima tikėtis tokios pavardžių sulietuvinimo bangos, kuri kilo pirmosios nepriklausomybės metais.

Nuo moksleivių iki Prezidento

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje dirbančiam vyresniajam bibliotekininkui istorikui Alvydui Surbliui pavyko aptikti bene anksčiausias žinias apie tarpukario Lietuvoje sulietuvintas pavardes.

Istorikas pateikė 1919 m. rugpjūčio 7 d. "Laikinosios Vyriausybės žinias", kuriose rašoma, kad Ministrų kabinetas apsvarstė dvylikos Karo mokyklos auklėtinių prašymą dėl jų pavardžių sulietuvinimo. Ministrų kabinetas nutarė prašymą patenkinti ir įsakė Navicką vadinti Naujaliu, Statkevičių - Statkumi, Kazlauską - Kaziūnu, Vrubliauską - Šarūnu ir t.t.

Vėliau, ketvirtajame XX a. dešimtmetyje, buvo ketinama dėl pavardžių sulietuvinimo sukurti teisės aktus, siekiant proceso visuotinumo, tačiau dėl teisinių kliūčių to nebuvo padaryta. Be to, dalis ano meto kalbininkų nesutiko dėl pavardžių lietuvinimo visuotinumo, nes pavardė yra šeimos istorijos dalis.

Tarpukario Lietuvoje kilusi pavardžių sulietuvinimo banga persimetė ir į išeiviją, nes, pavyzdžiui, slaviškos priesagos -avičius, -evičius ar -auskas mūsų pavardėse iš tiesų yra griozdiškos. Vargu ar kas ginčytųsi, kad, pavyzdžiui, Adamkus skamba gražiau nei Adamkavičius (ši mūsų Prezidento pavardė tarpukariu buvo pakeista į Adamkus).

Slaviškų priesagų šaknys

Teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė žiniasklaidai teigė, kad leidimas sutrumpinti pavardes kilo dėl poreikio praktikoje, tačiau jokiu būdu tai nėra skatinama daryti visuotinai.

Galimybė sutrumpinti pavardę greičiausiai bus aktuali tiems, kurių pavardės istorijos bėgsme buvo iškraipytos ar neliko dokumentų, kuriais būtų galima įrodyti, kad anksčiau pavardė buvo trumpesnė. Šia galimybe tikriausiai pasinaudos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie dėl savo pavardžių ilgumo ir sudėtingumo turi sunkumų. Šiam sumanymui neprieštarauja ir kalbininkai, nepritariantys tik visuotiniam pavardžių keitimui.

Pažymėtina, kad Tadžikijos prezidentas Emomalis Rakhmonas jau prieš porą metų savo pavardėje atsikratė slaviškos priesagos -ov (Rakhmonov), tokiu būdu skatindamas tautiečius gaivinti persų kultūrą buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje Rusijos caro ir sovietų valdžios metais tadžikai prie savo pavardžių pridėdavo rusiškas galūnes -ov arba -ev.

Kalbininkės, humanitarinių mokslų habil.dr. Vitalijos Macijauskienės atliktų tyrimų duomenys byloja, kad slaviškų priesagų šaknų mūsų pavardėse reikia ieškoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais ir tada, kai buvome Rusijos imperijos sudėtyje. XV a. kanceliarinė kalba LDK teritorijoje buvo senoji slavų kalba. Mūsų pavardžių dar nebuvo - tik tėvavardžiai. Suprantama, jie buvo rašomi su slaviškomis priesagomis (Jonas Igno - Jonas Ignatovič). Tokie tėvavardžiai ilgainiui tapo mūsų pavardėmis.

Antroji pavardžių su slaviškomis priesagomis banga atėjo iš carizmo laikotarpio, kai lietuviškos pavardės buvo slavinamos prievarta ir savo noru. Taip, pavyzdžiui, Butrimai tapdavo Butrimavičiais.

Gerbia šeimos istoriją

Rengiamoje Teisingumo ministerijos pataisoje numatoma suteikti galimybę sutrumpinti pavardes iki nepriesaginio varianto, kuris naudojamas tradicinėje pavardžių vartosenoje. Tad, pavyzdžiui, Stakevičius galėtų tapti Stakys.

"Ketinant trumpinti pavardę, prieš tai reikėtų labai atsakingai įvertinti tokį sprendimą bei jo pasekmes. Jei visgi nusprendžiama trumpinti, reikėtų pasitelkti Lietuvių pavardžių žodyną ir pasikonsultuoti su kalbininkais, aiškinantis, ar turimai pavardei būdingi trumpesni variantai. Keičiant pavardę šiuo pagrindu, nebus reikalingi dokumentai, pagrindžiantys, kad pasirenkama pavardė buvo būdinga pareiškėjo giminei. Beje, nenumatoma leisti keisti pavardės šaknį", - aiškino V.Vincevičiūtė.

Kaune pasiteiravome kelių žinomų žmonių, kurių pavardėse yra slaviškos priesagos, ar jie neketina jų atsisakyti. Kauno muzikinio teatro Reklamos ir informacijos vadovė Lina Stankevičiūtė paaiškino: "Kai domėjomės mūsų giminės šaknimis, sužinojome, kad mūsų prosenelis, nenorėdamas būti paimtas rekrūtu į caro kariuomenę, pabėgo ir pasikeitė savo pavardę į Stankevičius, kuri buvo populiari toje vietovėje, kur jis slapstėsi. Kokia buvo tikroji prosenelio pavardė, mes taip ir neišsiaiškinome, todėl ir neketiname keisti savo pavardės, prie kurios esame įpratę."

Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjas Kęstutis Ignatavičius buvo labiau kategoriškas: "Net minties neturėjau keisti pavardės, kuria didžiuojuosi, nes jos šaknys siekia XVI a. Be to, net trys Ignatovičiai 1648 m. yra pasirašę karaliaus Jono Kazimiero Vazos išrinkimo akte", - argumentavo savo sprendimą K.Ignatavičius, kurio pavardė greičiausiai kilo iš tolimo protėvio tėvavardžio Ignatovič.

Bene garsiausias vilnietis poetas Justinas Marcinkevičius taip pat teigė neketinąs sulietuvinti savo pavardės: "Nesirengiu to daryti net ir atsiradus tokiai galimybei, nes pavardė yra šeimos istorija. Nenoriu jos perrašinėti."

Esminiai pasikeitimai

Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklėse iki šiol nebuvo galimybės pasirinkti sutrumpinto pavardės varianto, atsisakant jos priesagos.

Pavardę buvo galima keisti, jei buvo norima turėti tėvų, senelių ar kitų protėvių pavardę, siekiant susigrąžinti anksčiau turėtą savo pavardę ir pan.

Verta žinoti, kad teisę pakeisti pavardę turi asmuo, sulaukęs 18 metų.
Prašymai pakeisti pavardę pateikiami pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Jeigu pavardę keičia pareiškėjas, sudaręs santuoką, jo sutuoktinio pavardė nekeičiama.

Nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iš turimų tėvų. Kai pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiami kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Pavardės keitimas kainuos 42 litus. Ketinant trumpinti pavardę, reikėtų prieš tai labai atsakingai įvertinti tokį sprendimą ir jo pasekmes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių