Ar Lietuvai reikalingas referendumas dėl dvigubos pilietybės?

Seimo Konstitucijos komisija svarstys klausimą, ar inicijuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės, sako jos vadovė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Šis klausimas tikrai bus mūsų darbotvarkėje. Konstituciniam Teismui paskelbus išaiškinimą aš komisijos narių klausiau, ar reikėtų svarstyti dvigubos pilietybės klausimą, ir bendru sutarimu nuspręsta traukti klausimą į darbotvarkę, gal ne kitą posėdį, dar kitą“, – BNS sakė Konstitucijos komisijos vadovė.

Ji pažymėjo, jog Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog be Konstitucijos pataisos po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę, kitos galimybės spręsti šį klausimą nelieka.

„Tai aštrus klausimas, įvertinus emigraciją, kiek žmonių yra išvykę ir įgiję kitos valstybės pilietybę. Viešojoje erdvėje nuskambėjo keli siūlymai, kuomet būtų galima skelbti referendumą, su Seimo, prezidento rinkimais, vienas variantų galėtų būti ir kartu su savivaldybių tarybų rinkimais“, –kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į KT prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas atsakė neigiamai, atsižvelgdamas į ankstesnę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

„Referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatytas prezidentės nurodytas teisinis reguliavimas“, – patvirtino Konstitucinis Teismas.

Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Manoma, kad pasaulyje gyvena apie milijonas lietuvių kilmės žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, 2001–2010 metais iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Adomas

Adomas portretas
greičiau šaukite tą referendumą, nes gėda, kad dėl nedarbo išvykę tautiečiai netenka savo pilietybės, kai visokiems kgbistams suteikta pilietybių tiek

Adomas

Adomas portretas
greičiau šaukite tą referendumą, nes gėda, kad dėl nedarbo išvykę tautiečiai netenka savo pilietybės, kai visokiems kgbistams suteikta pilietybių tiek

Amelija

Amelija portretas
Baikit su tais referendumais, jau bloga darosi, kas ko užsimanė - ir referendumas. Pinigų švaistymas ir žmonių kvailinimas. Išaiškino KT - ir labanakt. Dvigubos pilietybės nori anaiptol ne tėvynės ateitimi susirūpinę žmonės, o arba nukvakę JAV senukai, kuriems sentimentai galvoj, arba savanaudžiai emigrantai, kad galėtų savo finansinius reikalus tvarkyt. O laimės, kaip visada, rusai.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių