Apklausa: dauguma - už Lietuvos narystę ES

Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad dauguma remia Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.

Parama stabili

URM ketvirtadienį pranešė, kad dauguma Lietuvos gyventojų remia ir domisi šalies naryste ES, informacijos šia tema jie pageidautų gauti, visų pirma, per televiziją, spaudą, radiją ir internetu.

Lietuvos narystę ES remia 71,4 proc. apklaustų šalies gyventojų. Ši parama išlieka stabili – 2008 metais  už šalies narystę ES pasisakė 72,2 proc. tyrimo dalyvių.

Labiausiai narystę remia jauni iki 29 metų (75,7 proc.) ir 40-49 m. amžiaus respondentai (73,2 proc.). Taip pat narystei ES palankiausi lietuvių tautybės (73,3 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (81,1 proc.), specialistai (85 proc.), moksleiviai ir studentai (74,4 proc.), daugiau kaip 800 ir 1000 litų vienam šeimos nariui pajamų gaunantys (atitinkamai 76 ir 80,7 proc.), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyvenantys respondentai (77,9 proc.).

Narystės ES neremia 16,8 proc. apklaustųjų. Labiausiai dalyvavimui šioje organizacijoje nepritaria 50-59 m. amžiaus (24,7 proc.), rusų ir lenkų tautybės (26,5 ir 25,9 proc.), darbininkai (22,7 proc.), bedarbiai (20 proc.), iki 400 litų vienam šeimos nariui gaunantys (19,1 proc.), Vilniaus (19,4 proc.) ir mažesnių miestų (19,1 proc.) tyrimo dalyviai.

Du trečdaliai laiko save ES piliečiais

ES piliečiais save laiko du trečdaliai (66,1 proc.) apklaustų gyventojų. Tokiais savęs nelaiko 22,1 proc. respondentų.

Išlieka aukštas ir Lietuvos gyventojų domėjimasis Lietuvos naryste ES. Šiemet besidominčiųjų yra 62,1 proc. (2008 m. – 64,6 proc.). Pačia ES domisi 65 proc. tyrimo dalyvių (2008 m. - 67,7 proc.). Nesidominčių Lietuvos naryste ES ir šia organizacija šiemet yra atitinkamai 25,1 ir 23 proc. (užpernai – 23,1 ir 19,5 proc.).

Per pastaruosius metus šiek tiek padaugėjo gyventojų informuotumas apie Lietuvos narystę ES. Tyrimo rezultatai parodė, kad informacijos apie tai visiškai pakanka 16,1 proc., pakanka 26,4 proc. apklaustųjų. Užpernai tokių buvo 13,2 ir 25,6 proc. Informacijos apie narystę ES trūkumą jaučia 39,5 proc. respondentų (2008 m. - 40 proc.).

Daugiausia informacijos apie Lietuvos narystę ES tyrimo dalyviai pageidautų gauti per televiziją (85,9 proc.), spaudą (51,8 proc.) ir radiją (46,2 proc.) bei rasti internete (42,2 proc.).

Teigiamai vertina būsimą pirmininkavimą

Artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES 2013 m. antrąjį pusmetį didžioji dalis apklaustųjų (42,2 proc.) vertina kaip naudingą šaliai. Priešingos nuomonės yra 22,4 proc. respondentų.

Tarp teigiamai vertinančių pirmininkavimą 65,6 proc. mano, kad vadovavimas ES leis Lietuvai apginti savo interesus ES, 50,7 proc. pritaria, kad tai bus puiki proga pristatyti save kaip investicijoms ir turizmui patrauklią šalį, 41,2 proc. tikisi, kad pirmininkavimas teigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką.

Abejojantys dėl pirmininkavimo naudos mano, kad Lietuva turi per mažai įtakos ES ir negalės įgyvendinti savo tikslų (54,9 proc.), ir nuogąstauja, kad tai brangiai kainuos mokesčių mokėtojams (43,2 proc.).

Apklaustų Lietuvos gyventojų nuomone, pirmininkavimo ES prioritetai turėtų būti energetinis saugumas (55,4 proc.), ekonomikos plėtros ir užimtumo skatinimas (53,9 proc.), santykiai su Rusija (42,2 proc.), ES Rytų kaimynystės politika (33,1 proc.), švietimas ir kultūrinis bendradarbiavimas (29,2 proc.).

Apklaustas tūkstantis

URM užsakymu gyventojų nuomonės tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Liepos 2-11 dienomis buvo apklausti 1004 pilnamečiai Lietuvos gyventojai 18 miestų ir 52 kaimuose.

Tyrimas vykdomas pagal Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimas“.


Šiame straipsnyje: URMES

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių