Apie kino politiką ir finansavimą Seime diskutuota be parlamentarų

Į Seimą padiskutuoti apie kino politiką ir finansavimą atvykę kino prodiuseriai, kino organizacijų, institucijų atstovai iš Lietuvos bei užsienio mintimis dalijosi tarpusavyje. Pasveikinti konferencijos atėję trys parlamentarai netrukus paliko posėdžių salę.

„Jaučiuosi šiek tiek keistai, nes sumanymas šitos diskusijos buvo, kad politikai įsiklausytų į mūsų žodžius, bet kaip matote, kurie buvo ir tie išėjo, ir diskutuojame tarpusavyje. Viliuosi, kad protokoluojama, ir politikai sužinos apie mūsų problemas kada nors“, - sakė tarptautinio kino festivalio organizatorė Vida Ramaškienė.

Trečiadienį parlamento rūmuose Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“ surengė apskritojo stalo diskusiją „Kino politika ir finansavimas“. Joje su kino industrija susiję specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Serbijos, Makedonijos, kitų šalių kalbėjo apie mokesčių politiką, filmų platinimo ir rodymo reguliavimą, skaitmenizaciją.

Pasak V. Ramaškienės, tai, kad į diskusiją atvyko tik trys Seimo nariai ir netrukus išėjo, rodo politikų požiūrį į pačią kultūrą.

„Tai, kad kultūroje ir kine mūsų politikai nemato prasmės, - čia senas reikalas. Tik mes dar neprarandame vilties, kad tai kada nors pasikeis, kad požiūris keisis, ypač kino reikšmė bus suprantama ir politiniame gyvenime, ne tik tarp mūsų kino bendruomenės“, - tvirtino V. Ramaškienė.

Kaip šiuo metu Lietuvai svarbiausių kino industrijai klausimų daugelis prodiuserių ir organizacijų atstovų kėlė mokesčių lengvatų įvedimą.

„Mokesčių lengvatos - labai svarbus dalykas, kurių visi laukiame. Mes krentame iš bendro konteksto, daug darbų iškeliauja iš šalies (...) Šiandien drįsčiau sakyti, kad tai svarbiausias dalykas, kurio reikia, kad visa industrija pajudėtų į priekį“, - tvirtino Lietuvos kino studijos direktorius Ramūnas Škikas.

V. Ramaškienė teigė, kad „Kino pavasaris“ per metus valstybei sumoka daugiau mokesčių negu iš jos gauna finansinės paramos.

Mokesčių lengvatų būtinybę pabrėžė ir Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje kino kūrėjai, skirtingai nuo kitų šalių, neturi jokių lengvatų.

„Šiandien mes esame nekonkurencingi. Turime aukštos kvalifikacijos specialistų, įvairių kokybiškas paslaugas teikiančių kompanijų, bet galimybė susigrąžinti 10-20 proc. išlaidų kitose šalyje nukreipia dalį investicijų į jas“, - tvirtino R. Kvietkauskas.

Jo teigimu, Seimas po pateikimo yra pritaręs Pelno mokesčio pataisai, pagal kurią filmų kūrėjai galėtų susigrąžinti iki 20 proc. išleistų Lietuvoje pinigų gaminant filmą.

„Nustatyta minimali riba, kokie projektai galėtų pretenduoti. Šiuo metu siūlomas mažiausias biudžetas būtų 150 tūkst. litų. Matome, kad šita schema galėtų sėkmingai veikti ne tik skatinant užsienio filmų gamybą Lietuvoje, bet ir nacionalinio kino plėtrą bei finansavimą. Tokia suma yra pakankama ir kuriant dokumentinius filmus, ir mažo biudžeto filmus“, - dėstė Kino centro direktorius.

Jis akcentavo, kad mokesčiai būtų sumokami vienais metais, o lengvata pritaikoma, tai yra dalis išlaidų susigrąžinama, kitąmet.

Lietuvos kino centras šiemet filmams kurti planuoja paskirstyti per 7,3 mln. litų valstybės lėšų. Jo duomenimis, pernai kino teatruose surinkta beveik 40 mln. litų, juose lankėsi per trys milijonai žiūrovų.