Analitikai: yra ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko sunerimti

Žvelgdami į besibaigiančius 2011-uosius, turime ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko sunerimti, sako analitikai. Jų teigimu, didžiuliai tarptautiniai renginiai, kaip Europos krepšinio čempionatas ar ESBO susitikimai, parodė, kad galime susitelkti ir nuveikti didelius darbus. Tačiau santykiai su kaimynais verčia sunerimti dėl saviizoliacijos.

„Būdamas politologas gal ką nors nustebinsiu [tokiu pasakymu], bet manau, kad vienas svarbiausių šių metų įvykių Lietuvoje – Europos krepšinio čempionato organizavimas“, – kalbėdamas Lietuvos radijui sakė politologas Lauras Bielinis.

Jo teigimu, šis čempionatas nebuvo tik sporto įvykis: „Iš tikrųjų ir dvasine, kultūrine prasme pademonstravome, kad galime susikoncentruoti ir padaryti renginį, vertingą daugeliui šalių“.

„Neturėtume per daug savęs kritikuoti manydami, kad esame negebantys organizuotis, padaryti kažko daugiau nei nedidelis veiksmas, susietas su kažkokiu lokaliu dalyku“, – tvirtina politologas.

Kitas įvykis, kuris turėtų būti pastebėtas ir įvertintas, L. Bielinio nuomone, yra ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Ministrų Tarybos susitikimo organizavimas.

„[Šių renginių] organizavimas parodė, kad mes nesame kažkoks politikos pakraštys. Taip, mes nedidelė šalis, mūsų įtakos galimybės nelabai didelės, bet net būdami nedidele šalimi galime turėti didžiajai įtakai reikalingus instrumentus“, – sako L. Bielinis.  

Tiek kepšinio čempionatas, tiek ESBO renginiai, anot L. Bielinio, yra tie dalykai, kurie ateičiai suformuoja ir tam tikrą požiūrį į Lietuvą, ir tam tikrą mūsų gebėjimo lygmenį koncentruotis ties didžiuliu reiškiniu, realizuoti jį tiksliai, tvarkingai.

„Tai mūsų įvaizdžio pasaulyje sudėtinė dalis“, – tvirtina politologas.

Kalbėdamas apie politinius įvykius L. Bielinis teigiamai įvertino Seimo veiklą.

„Kiek mes bekritikuotume Lietuvos politikus ir politinę sistemą, manyčiau, kad Seimo veikla buvo labai energinga ir dar kartą parodė, jog Lietuvos politikai ir politinės sistemos funkcuionavimas yra dinamiškas ir tame dinamizme atskiskleidžia mūsų politinės sitemos gebėjimas reaguoti į aktualius įvykius, bandyti juos keisti.

Manyčiau, kad ir 2012 m. bus labai karšti, ir kadangi artėja rinkimai, dinamika politinėje arenoje bus didžiulė“, – sako politologas.

Konservatorių laukia prastas ruduo?

Tuo metu politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis iš įvykių, kurie daugiau ar mažiau turi ilgalaikį poveikį valstybės raidai, visų pirma išskiria šių metų savivaldybių rinkimus.

„Vasarį vykę savivaldybių tarybų rinkimai iš esmės buvo referendumas dėl Vyriausybės įgaliojimų patvirtinimo. Kaip žinome, konservatoriai kartu su liberalais tuomet gavo dvigubai daugiau nei jiems žadėjo pačios drąsiausios priešrinkiminės prognozės ir tada pasibaigė visos kalbos, kad Vyriausybė gali subyrėti, kad gali keistis valdančioji koalicija ir pan.

Manau, kad tai tiesiogiai atvedė į metų pabaigoje įvykusį išankstinės sutarties dėl atominės elektrinės statybos sutarties pasirašymą. Nes puikiai suprantam, jog tokie projektai nesudarinėjami su silpna Vyriausybe. Kada paaiškėjo po savivaldybių rinkimų, jog Vyriausybė tvirta, tada pajudėjo visi ilgalaikiai projektai“, – įsitikinęs A. Bačiulis.

Antras svarbus įvykis, pagal A. Bačiulį, – vasaros pabaigoje prasidėjusi ir rugsėjį bei spalį besiplėtojusi euro zonos krizė, kuri privertė staigiai keisti visas išankstines Lietuvos ekonominės raidos prognozes kitiems metams ir mažinti biudžeto išlaidas.

„Štai čia įvyko ta koalizija tarp poreikio sumažinti kitų metų biudžeto išlaidas ir iš anksto pridalintų pažadų nuo kitų metų sausio pakelti pensijas. Ir čia, mano supratimu, įvyko tam tikras psichologinis lūžis.

900 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai kaupė pensijas, dėdami įmokas į fondus, pamatė, kad dabartiniai pensininkai, kuriuos išlaiko dirbantieji, Vyriausybei yra svarbesni nei tie žmonės, kurie savo darbu išlaiko visą valstybę.

Ir kai buvo numatyta, kad esamiems pensininkams padidinti pensijas galima, o sugrąžinti įmokas į privačius pensijų fondus negalima, nors ir vieni, ir kiti buvo dviem metams laikinai sustabyti, štai čia įvyko psichologinis smūgis, kuris, manau, labai stipriai pasijaus per kitų metų rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus.

Partijos, kurios aiškiai pasisakė prieš būsimų pensininkų apiplėšinėjimą, tikrai pagerins savo rodiklius, gal net dvigubai, palyginus su tuo, kiek šiuo metu turi Seime. Ir atitinkamai tai bus smūgis konservatoriams kitų metų rudenį“, – sako politikos apžvalgininkas.    

Tuo metu „Snoro“ nacionalizacija, A. Bačiulio teigimu, parodė, jog galima susidoroti net su pačiomis didžiausiimis aferomis, jei yra politinė valia veikti.  

„Snoro“ nacionalizavimo byla įdomi ne tiek kaip pats banko perėmimas, kuris buvo pakankamai lengvas ir greitas, bet tai, jog visą tą operaciją atliko žmonės, kurie visą laiką gyveno tarp mūsų, kurie neatskrido iš Mėnulio.

Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas dar kovo mėnesio pabaigoje, kai jį tvirtino Seimas, pasakė, jog bus kardinaliai pakeista visa bankų priežiūros sistema pasitelkiant geriausiu užsienio specialistus. Ką pažadėjo, tą ir padarė.

Mes pamatėm, ką gali padaryti Lietuvos pareigūnai, jei politikai jiems duoda įgaliojimą veikti. Netgi pačias didžiausias finansines aferas galima stabdyti ir tirti, jei yra politinė valia“, – sako A. Bačiulis.

G. Mažeikis: vykdome izoliavimosi politiką

Tuo metu filosofas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas Gintautas Mažeikis atkreipia dėmesį į santykių su kaimynais sąstingį.

„Santykiai su kaimynais visada turi įtakos mūsų gyvenimui ir šiuose santykiuose su Lenkija, Baltarusija, Rusija ir net Latvija yra didesnis ar mažesnis santykių sąstingis. Lygiai taip pat ir su Ukraina. Neabejotinai šis sąstingis turės vienokių ar kitokių pasekmių.

Santykių vis dar šalimas su Lenkija turės pasekmių ir trumpalaikiams, ir ilgalaikiams europrojektams, ir tai jau akivaizdu plėtojant AE projektą“, – Lietuvos radijui kalbėjo G. Mažeikis.       

Jo teigimu, Baltarusijos žmogaus teisių aktyvisto Alesio Beliackio duomenų išdavimas šiais metais tapo ir „simptomu, ir didžiuliu įvykiu, kuris sujudino pilietinę ir demokratinę visuomenę“.

„Tai, kad Lietuvos demokratinės, mūsų išrinktos institucijos išduoda piliečius, kovojančius prieš autoritarinį režimą ir po to, pasirodo, neturi ir už tai atsakyti, palyginti su lenkų pareigūnais, rodo, kad kažkokie nelabai geri dalykai dedasi Lietuvos užsienio politikoje“, – mano G. Mažeikis.  

Atšalę arba blogėjantys Lietuvos santykiai su kaimyninėmis šalimis, anot filosofo, rodo, kad vykdome tam tikrą izoliavimosi politiką, kuri „esant eurokrizei ir nesukuriant didesnių politinių alternatyvų bei nepasirenkant prioritetų gali turėti negerų pasekmių 2012 metais“.

Kalbėdamas apie Lietuvos vidaus reikalus, G. Mažeikis išskiria Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog kai kurios Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucijos.    

„Įstatymas susijęs su standartizacijos ir visuotinės kontrolės stiprinimu. Tai ne tik neatitinka Konstitucijos dvasios, bet ir apskritai nėra aišku, ar mažai visuomenei reikalinga labai griežta mokyklų, gimnazijų, unversitetų kontrolė, o ne priešingai –įvaitrovės, atvirumo, bedradarbiavimo su užsienio mokyklomis, įvairiomis švietimo sistemomis skatinimas, ko daryti dabar neįgalina ne tik įstatymai, bet ir vykdoma švietimo politika“, – sakė Lietuvos radijo pašnekovas.

Jo nuomone, KT sprendimas buvo tam tikras lūžio taškas. „Manau, kad artėjantys Seimo rinkimai neabejotinai bus užpildyti ir retorikos dėl Lietuvos švietimo. Ir gerai, kad tas taškas padėtas, dabar galima vystyti dialogą šia tema, įvairios partijos gali tartis, kviestis įvairius ekspetus, iš naujo peržiūrėti visus švietimo įstatymus ir priimti sprendimus“, – sako G. Mažeikis.

Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Ryto garsai“

Žvelgdami į besibaigiančius 2011-uosius, turime ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko sunerimti, sako analitikai. Jų teigimu, didžiuliai tarptautiniai renginiai, kaip Europos krepšinio čempionatas ar ESBO susitikimai, parodė, kad galime susitelkti ir nuveikti didelius darbus. Tačiau santykiai su kaimynais verčia sunerimti dėl saviizoliacijos.

„Būdamas politologas gal ką nors nustebinsiu [tokiu pasakymu], bet manau, kad vienas svarbiausių šių metų įvykių Lietuvoje – Europos krepšinio čempionato organizavimas“, – kalbėdamas Lietuvos radijui sakė politologas Lauras Bielinis.

Jo teigimu, šis čempionatas nebuvo tik sporto įvykis: „Iš tikrųjų ir dvasine, kultūrine prasme pademonstravome, kad galime susikoncentruoti ir padaryti renginį, vertingą daugeliui šalių“.

„Neturėtume per daug savęs kritikuoti manydami, kad esame negebantys organizuotis, padaryti kažko daugiau nei nedidelis veiksmas, susietas su kažkokiu lokaliu dalyku“, – tvirtina politologas.

Kitas įvykis, kuris turėtų būti pastebėtas ir įvertintas, L. Bielinio nuomone, yra ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Ministrų Tarybos susitikimo organizavimas.

„[Šių renginių] organizavimas parodė, kad mes nesame kažkoks politikos pakraštys. Taip, mes nedidelė šalis, mūsų įtakos galimybės nelabai didelės, bet net būdami nedidele šalimi galime turėti didžiajai įtakai reikalingus instrumentus“, – sako L. Bielinis.  

Tiek kepšinio čempionatas, tiek ESBO renginiai, anot L. Bielinio, yra tie dalykai, kurie ateičiai suformuoja ir tam tikrą požiūrį į Lietuvą, ir tam tikrą mūsų gebėjimo lygmenį koncentruotis ties didžiuliu reiškiniu, realizuoti jį tiksliai, tvarkingai.

„Tai mūsų įvaizdžio pasaulyje sudėtinė dalis“, – tvirtina politologas.

Kalbėdamas apie politinius įvykius L. Bielinis teigiamai įvertino Seimo veiklą.

„Kiek mes bekritikuotume Lietuvos politikus ir politinę sistemą, manyčiau, kad Seimo veikla buvo labai energinga ir dar kartą parodė, jog Lietuvos politikai ir politinės sistemos funkcuionavimas yra dinamiškas ir tame dinamizme atskiskleidžia mūsų politinės sitemos gebėjimas reaguoti į aktualius įvykius, bandyti juos keisti.

Manyčiau, kad ir 2012 m. bus labai karšti, ir kadangi artėja rinkimai, dinamika politinėje arenoje bus didžiulė“, – sako politologas.

Konservatorių laukia prastas ruduo?

Tuo metu politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis iš įvykių, kurie daugiau ar mažiau turi ilgalaikį poveikį valstybės raidai, visų pirma išskiria šių metų savivaldybių rinkimus.

„Vasarį vykę savivaldybių tarybų rinkimai iš esmės buvo referendumas dėl Vyriausybės įgaliojimų patvirtinimo. Kaip žinome, konservatoriai kartu su liberalais tuomet gavo dvigubai daugiau nei jiems žadėjo pačios drąsiausios priešrinkiminės prognozės ir tada pasibaigė visos kalbos, kad Vyriausybė gali subyrėti, kad gali keistis valdančioji koalicija ir pan.

Manau, kad tai tiesiogiai atvedė į metų pabaigoje įvykusį išankstinės sutarties dėl atominės elektrinės statybos sutarties pasirašymą. Nes puikiai suprantam, jog tokie projektai nesudarinėjami su silpna Vyriausybe. Kada paaiškėjo po savivaldybių rinkimų, jog Vyriausybė tvirta, tada pajudėjo visi ilgalaikiai projektai“, – įsitikinęs A. Bačiulis.

Antras svarbus įvykis, pagal A. Bačiulį, – vasaros pabaigoje prasidėjusi ir rugsėjį bei spalį besiplėtojusi euro zonos krizė, kuri privertė staigiai keisti visas išankstines Lietuvos ekonominės raidos prognozes kitiems metams ir mažinti biudžeto išlaidas.

„Štai čia įvyko ta koalizija tarp poreikio sumažinti kitų metų biudžeto išlaidas ir iš anksto pridalintų pažadų nuo kitų metų sausio pakelti pensijas. Ir čia, mano supratimu, įvyko tam tikras psichologinis lūžis.

900 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai kaupė pensijas, dėdami įmokas į fondus, pamatė, kad dabartiniai pensininkai, kuriuos išlaiko dirbantieji, Vyriausybei yra svarbesni nei tie žmonės, kurie savo darbu išlaiko visą valstybę.

Ir kai buvo numatyta, kad esamiems pensininkams padidinti pensijas galima, o sugrąžinti įmokas į privačius pensijų fondus negalima, nors ir vieni, ir kiti buvo dviem metams laikinai sustabyti, štai čia įvyko psichologinis smūgis, kuris, manau, labai stipriai pasijaus per kitų metų rudenį įvyksiančius Seimo rinkimus.

Partijos, kurios aiškiai pasisakė prieš būsimų pensininkų apiplėšinėjimą, tikrai pagerins savo rodiklius, gal net dvigubai, palyginus su tuo, kiek šiuo metu turi Seime. Ir atitinkamai tai bus smūgis konservatoriams kitų metų rudenį“, – sako politikos apžvalgininkas.    

Tuo metu „Snoro“ nacionalizacija, A. Bačiulio teigimu, parodė, jog galima susidoroti net su pačiomis didžiausiimis aferomis, jei yra politinė valia veikti.  

„Snoro“ nacionalizavimo byla įdomi ne tiek kaip pats banko perėmimas, kuris buvo pakankamai lengvas ir greitas, bet tai, jog visą tą operaciją atliko žmonės, kurie visą laiką gyveno tarp mūsų, kurie neatskrido iš Mėnulio.

Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas dar kovo mėnesio pabaigoje, kai jį tvirtino Seimas, pasakė, jog bus kardinaliai pakeista visa bankų priežiūros sistema pasitelkiant geriausiu užsienio specialistus. Ką pažadėjo, tą ir padarė.

Mes pamatėm, ką gali padaryti Lietuvos pareigūnai, jei politikai jiems duoda įgaliojimą veikti. Netgi pačias didžiausias finansines aferas galima stabdyti ir tirti, jei yra politinė valia“, – sako A. Bačiulis.

G. Mažeikis: vykdome izoliavimosi politiką

Tuo metu filosofas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas Gintautas Mažeikis atkreipia dėmesį į santykių su kaimynais sąstingį.

„Santykiai su kaimynais visada turi įtakos mūsų gyvenimui ir šiuose santykiuose su Lenkija, Baltarusija, Rusija ir net Latvija yra didesnis ar mažesnis santykių sąstingis. Lygiai taip pat ir su Ukraina. Neabejotinai šis sąstingis turės vienokių ar kitokių pasekmių.

Santykių vis dar šalimas su Lenkija turės pasekmių ir trumpalaikiams, ir ilgalaikiams europrojektams, ir tai jau akivaizdu plėtojant AE projektą“, – Lietuvos radijui kalbėjo G. Mažeikis.       

Jo teigimu, Baltarusijos žmogaus teisių aktyvisto Alesio Beliackio duomenų išdavimas šiais metais tapo ir „simptomu, ir didžiuliu įvykiu, kuris sujudino pilietinę ir demokratinę visuomenę“.

„Tai, kad Lietuvos demokratinės, mūsų išrinktos institucijos išduoda piliečius, kovojančius prieš autoritarinį režimą ir po to, pasirodo, neturi ir už tai atsakyti, palyginti su lenkų pareigūnais, rodo, kad kažkokie nelabai geri dalykai dedasi Lietuvos užsienio politikoje“, – mano G. Mažeikis.  

Atšalę arba blogėjantys Lietuvos santykiai su kaimyninėmis šalimis, anot filosofo, rodo, kad vykdome tam tikrą izoliavimosi politiką, kuri „esant eurokrizei ir nesukuriant didesnių politinių alternatyvų bei nepasirenkant prioritetų gali turėti negerų pasekmių 2012 metais“.

Kalbėdamas apie Lietuvos vidaus reikalus, G. Mažeikis išskiria Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog kai kurios Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucijos.    

„Įstatymas susijęs su standartizacijos ir visuotinės kontrolės stiprinimu. Tai ne tik neatitinka Konstitucijos dvasios, bet ir apskritai nėra aišku, ar mažai visuomenei reikalinga labai griežta mokyklų, gimnazijų, unversitetų kontrolė, o ne priešingai –įvaitrovės, atvirumo, bedradarbiavimo su užsienio mokyklomis, įvairiomis švietimo sistemomis skatinimas, ko daryti dabar neįgalina ne tik įstatymai, bet ir vykdoma švietimo politika“, – sakė Lietuvos radijo pašnekovas.

Jo nuomone, KT sprendimas buvo tam tikras lūžio taškas. „Manau, kad artėjantys Seimo rinkimai neabejotinai bus užpildyti ir retorikos dėl Lietuvos švietimo. Ir gerai, kad tas taškas padėtas, dabar galima vystyti dialogą šia tema, įvairios partijos gali tartis, kviestis įvairius ekspetus, iš naujo peržiūrėti visus švietimo įstatymus ir priimti sprendimus“, – sako G. Mažeikis.

Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Ryto garsai“


Šiame straipsnyje: metų rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių