- Alma Mosteikaitė, "Alytaus naujienos"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Alytiškiai, neapsikentę šunų išmatų, kuriomis nusėti šaligatviai, parkai ir pievos, skambina įvairioms institucijoms: policijai, Maisto ir veterinarijos tarnybai, savivaldybei, žurnalistams, keldami vienintelį klausimą - kas sutramdys keturkojų šeimininkus?
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, išmatas surenka sąmoningi keturkojų šeimininkai, miestas jomis bus mažiau užterštas, jei tokių žmonių atsiras daugiau. Zitos Stankevičienės nuotr.
Su surinkimo priemonėmis - retenybė
Pastaruoju metu kelis reidus iš eilės mieste organizavo Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su policijos pareigūnais, norėdami įsitikinti, ar keturkojų laikytojai paiso miesto tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių, t. y. ar dideli, agresyvūs šunys vedžiojami su antsnukiais, ar keturkojų išmatoms surinkti nešiojamos surinkimo priemonės, pavyzdžiui, maišeliai, kastuvėliai.
Reidų metu daugeliu atvejų apsiribota žodiniais įspėjimais. Didelių šunų be antsnukių pastebėta ne itin daug. Nemažai keturkojų šeimininkų juos turėjo rankose ar kišenėse, perspėti tuoj uždėdavo augintiniams.
Didžiausia bėda su gyvūnų išmatomis. Surinkimo priemonių beveik niekas neturėjo, net klausimas apie jas daugeliui kėlė juoką.
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, išmatas surenka sąmoningi keturkojų šeimininkai, miestas jomis bus mažiau užterštas, jei tokių žmonių atsiras daugiau.
Vadovaujantis miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Gyvūnų laikymo taisyklėmis, jų laikymą gali kontroliuoti įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai, policijos pareigūnai, aplinkosaugininkai, Visuomenės sveikatos centras, Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau teršiančių keturkojų nepavyksta sutramdyti.
Pavyzdžiui, miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojai nuo metų pradžios gyvūnų laikytojams pateikė 80 nurodymų dėl vedžiojimo be antsnukių, neturimų priemonių išmatoms surinkti ir kitų Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pernai visoje apskrityje užfiksavo 164, šįmet - 38 pažeidimus, Alytuje atitinkamai 27 ir 12 minėtų taisyklių pažeidimų (neturėta priemonių išmatoms surinkti, šunys vedžioti be antsnukių). Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, asmenys nubausti įspėjimais arba baudomis iki 200 litų. Taisyklių nepaisantiems agresyvių šunų laikytojams baudos didesnės - nuo 200 iki 400 litų.
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastebėjimu, šunų mieste daugėja, tad nieko nuostabaus, kad ir šuniškos bėdos miestiečius piktina vis labiau.
Vadovaujantis Gyvūnų laikymo taisyklėmis, alytiškiai daugiabučiame name gali laikyti vieną šunį, vieną katę ir jų vadas iki 3 mėnesių.
Aikštelės problemų neišsprendė
Alytuje yra penkios aikštelės šunims vedžioti - prie Jaunimo parko, Vidzgiryje už „Norfos” parduotuvės, Statybininkų, Kauno gatvėse, už Jazminų gatvės turgavietės. Jas žymi ženklai su šuns galva.
Savivaldybei nustačius šunų vedžiojimo aikšteles, tikėtasi, kad jų sumažės kitose miesto vietose. Bet taip neatsitiko. Gyventojai keturkojus vedžioja kur nori.
Dabar savivaldybėje galvojama apie vienos aptvertos, apšviestos aikštelės su specialiomis dėžėmis išmatoms įrengimą. Tačiau tam šiuo metu nėra pinigų.
Tvirtinant naujas Gyvūnų laikymo taisykles, buvo svarstoma galimybė apmokestinti šunų ir kačių laikymą, kaip yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (per mėnesį mokama nuo 10 iki 15 litų). Iš šių pinigų būtų įrengta ir minėta uždara gyvūnų vedžiojimo aikštelė. Tačiau alytiškių keturkojų laikytojų apmokestinti neišdrįsta.
Kita vertus, ar aptverta aikštelė bus populiari tarp alytiškių, ar į ją bus vedami keturkojai?
„Nuarui” jau reikia mokėti
Valkataujančių šunų mieste sumažėjo, nes miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su „Nuaru” dėl jų priglaudimo. Pagal naują pernai gruodį sudarytą sutartį su savivaldybe per mėnesį „Nuarui” mokama pusseptinto tūkstančio litų.
Žmonėms už atvežtą nuosavą šunį jau tenka mokėti nuo 10 iki 40 litų, už katę - nuo 10 iki 20 litų. Pinigai atsižvelgus į gyvūnų dydį imami už šių gyvūnų užmigdymą.
Tačiau, kaip sakė „Nuaro” darbuotojai, nemažai atvežtų šunų, kačių, dekoratyvinių triušių pasiima kiti žmonės, ypač paklausūs jauni, veisliniai gyvūnai. Net gaunama užsakymų vienokiems ar kitokiems gyvūnams. Ir dabar, „Nuaro” darbuotojų teigimu, auginami kačiukai, kurie jau turi būsimus šeimininkus.
Dėl gyvūnų įsigijimo į „Nuarą” galima skambinti telefonais Alytuje: 5 89 29, (8-686) 2 91 10.
Žmonės, atvežę gyvūnus atiduoti į „Nuarą”, motyvuoja išvykstantys į užsienį, niekas nebegali jų prižiūrėti, šeimos nariai tapo alergiški augintiniams. Neretai paaiškėja, kad į „Nuarą” atvežami pasiligoję augintiniai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...