Alytiškius piktina šuniškos bėdos

Alytiškiai, neapsikentę šunų išmatų, kuriomis nusėti šaligatviai, parkai ir pievos, skambina įvairioms institucijoms: policijai, Maisto ir veterinarijos tarnybai, savivaldybei, žurnalistams, keldami vienintelį klausimą - kas sutramdys keturkojų šeimininkus?

Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, išmatas surenka sąmoningi keturkojų šeimininkai, miestas jomis bus mažiau užterštas, jei tokių žmonių atsiras daugiau. Zitos Stankevičienės nuotr.

Su surinkimo priemonėmis - retenybė

Pastaruoju metu kelis reidus iš eilės mieste organizavo Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su policijos pareigūnais, norėdami įsitikinti, ar keturkojų laikytojai paiso miesto tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių, t. y. ar dideli, agresyvūs šunys vedžiojami su antsnukiais, ar keturkojų išmatoms surinkti nešiojamos surinkimo priemonės, pavyzdžiui, maišeliai, kastuvėliai.

Reidų metu daugeliu atvejų apsiribota žodiniais įspėjimais. Didelių šunų be antsnukių pastebėta ne itin daug. Nemažai keturkojų šeimininkų juos turėjo rankose ar kišenėse, perspėti tuoj uždėdavo augintiniams.

Didžiausia bėda su gyvūnų išmatomis. Surinkimo priemonių beveik niekas neturėjo, net klausimas apie jas daugeliui kėlė juoką.

Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, išmatas surenka sąmoningi keturkojų šeimininkai, miestas jomis bus mažiau užterštas, jei tokių žmonių atsiras daugiau.

Vadovaujantis miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Gyvūnų laikymo taisyklėmis, jų laikymą gali kontroliuoti įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai, policijos pareigūnai, aplinkosaugininkai, Visuomenės sveikatos centras, Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau teršiančių keturkojų nepavyksta sutramdyti.

Pavyzdžiui, miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojai nuo metų pradžios gyvūnų laikytojams pateikė 80 nurodymų dėl vedžiojimo be antsnukių, neturimų priemonių išmatoms surinkti ir kitų Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pernai visoje apskrityje užfiksavo 164, šįmet - 38 pažeidimus, Alytuje atitinkamai 27 ir 12 minėtų taisyklių pažeidimų (neturėta priemonių išmatoms surinkti, šunys vedžioti be antsnukių). Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, asmenys nubausti įspėjimais arba baudomis iki 200 litų. Taisyklių nepaisantiems agresyvių šunų laikytojams baudos didesnės - nuo 200 iki 400 litų.

Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastebėjimu, šunų mieste daugėja, tad nieko nuostabaus, kad ir šuniškos bėdos miestiečius piktina vis labiau.

Vadovaujantis Gyvūnų laikymo taisyklėmis, alytiškiai daugiabučiame name gali laikyti vieną šunį, vieną katę ir jų vadas iki 3 mėnesių.

Aikštelės problemų neišsprendė

Alytuje yra penkios aikštelės šunims vedžioti - prie Jaunimo parko, Vidzgiryje už „Norfos” parduotuvės, Statybininkų, Kauno gatvėse, už Jazminų gatvės turgavietės. Jas žymi ženklai su šuns galva.

Savivaldybei nustačius šunų vedžiojimo aikšteles, tikėtasi, kad jų sumažės kitose miesto vietose. Bet taip neatsitiko. Gyventojai keturkojus vedžioja kur nori.

Dabar savivaldybėje galvojama apie vienos aptvertos, apšviestos aikštelės su specialiomis dėžėmis išmatoms įrengimą. Tačiau tam šiuo metu nėra pinigų.

Tvirtinant naujas Gyvūnų laikymo taisykles, buvo svarstoma galimybė apmokestinti šunų ir kačių laikymą, kaip yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (per mėnesį mokama nuo 10 iki 15 litų). Iš šių pinigų būtų įrengta ir minėta uždara gyvūnų vedžiojimo aikštelė. Tačiau alytiškių keturkojų laikytojų apmokestinti neišdrįsta.

Kita vertus, ar aptverta aikštelė bus populiari tarp alytiškių, ar į ją bus vedami keturkojai?

„Nuarui” jau reikia mokėti

Valkataujančių šunų mieste sumažėjo, nes miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su „Nuaru” dėl jų priglaudimo. Pagal naują pernai gruodį sudarytą sutartį su savivaldybe per mėnesį „Nuarui” mokama pusseptinto tūkstančio litų.

Žmonėms už atvežtą nuosavą šunį jau tenka mokėti nuo 10 iki 40 litų, už katę - nuo 10 iki 20 litų. Pinigai atsižvelgus į gyvūnų dydį imami už šių gyvūnų užmigdymą.

Tačiau, kaip sakė „Nuaro” darbuotojai, nemažai atvežtų šunų, kačių, dekoratyvinių triušių pasiima kiti žmonės, ypač paklausūs jauni, veisliniai gyvūnai. Net gaunama užsakymų vienokiems ar kitokiems gyvūnams. Ir dabar, „Nuaro” darbuotojų teigimu, auginami kačiukai, kurie jau turi būsimus šeimininkus.

Dėl gyvūnų įsigijimo į „Nuarą” galima skambinti telefonais Alytuje: 5 89 29, (8-686) 2 91 10.

Žmonės, atvežę gyvūnus atiduoti į „Nuarą”, motyvuoja išvykstantys į užsienį, niekas nebegali jų prižiūrėti, šeimos nariai tapo alergiški augintiniams. Neretai paaiškėja, kad į „Nuarą” atvežami pasiligoję augintiniai.

Alytiškiai, neapsikentę šunų išmatų, kuriomis nusėti šaligatviai, parkai ir pievos, skambina įvairioms institucijoms: policijai, Maisto ir veterinarijos tarnybai, savivaldybei, žurnalistams, keldami vienintelį klausimą - kas sutramdys keturkojų šeimininkus?

Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, išmatas surenka sąmoningi keturkojų šeimininkai, miestas jomis bus mažiau užterštas, jei tokių žmonių atsiras daugiau. Zitos Stankevičienės nuotr.

Su surinkimo priemonėmis - retenybė

Pastaruoju metu kelis reidus iš eilės mieste organizavo Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su policijos pareigūnais, norėdami įsitikinti, ar keturkojų laikytojai paiso miesto tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių, t. y. ar dideli, agresyvūs šunys vedžiojami su antsnukiais, ar keturkojų išmatoms surinkti nešiojamos surinkimo priemonės, pavyzdžiui, maišeliai, kastuvėliai.

Reidų metu daugeliu atvejų apsiribota žodiniais įspėjimais. Didelių šunų be antsnukių pastebėta ne itin daug. Nemažai keturkojų šeimininkų juos turėjo rankose ar kišenėse, perspėti tuoj uždėdavo augintiniams.

Didžiausia bėda su gyvūnų išmatomis. Surinkimo priemonių beveik niekas neturėjo, net klausimas apie jas daugeliui kėlė juoką.

Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, išmatas surenka sąmoningi keturkojų šeimininkai, miestas jomis bus mažiau užterštas, jei tokių žmonių atsiras daugiau.

Vadovaujantis miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Gyvūnų laikymo taisyklėmis, jų laikymą gali kontroliuoti įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai, policijos pareigūnai, aplinkosaugininkai, Visuomenės sveikatos centras, Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau teršiančių keturkojų nepavyksta sutramdyti.

Pavyzdžiui, miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus darbuotojai nuo metų pradžios gyvūnų laikytojams pateikė 80 nurodymų dėl vedžiojimo be antsnukių, neturimų priemonių išmatoms surinkti ir kitų Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pernai visoje apskrityje užfiksavo 164, šįmet - 38 pažeidimus, Alytuje atitinkamai 27 ir 12 minėtų taisyklių pažeidimų (neturėta priemonių išmatoms surinkti, šunys vedžioti be antsnukių). Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, asmenys nubausti įspėjimais arba baudomis iki 200 litų. Taisyklių nepaisantiems agresyvių šunų laikytojams baudos didesnės - nuo 200 iki 400 litų.

Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastebėjimu, šunų mieste daugėja, tad nieko nuostabaus, kad ir šuniškos bėdos miestiečius piktina vis labiau.

Vadovaujantis Gyvūnų laikymo taisyklėmis, alytiškiai daugiabučiame name gali laikyti vieną šunį, vieną katę ir jų vadas iki 3 mėnesių.

Aikštelės problemų neišsprendė

Alytuje yra penkios aikštelės šunims vedžioti - prie Jaunimo parko, Vidzgiryje už „Norfos” parduotuvės, Statybininkų, Kauno gatvėse, už Jazminų gatvės turgavietės. Jas žymi ženklai su šuns galva.

Savivaldybei nustačius šunų vedžiojimo aikšteles, tikėtasi, kad jų sumažės kitose miesto vietose. Bet taip neatsitiko. Gyventojai keturkojus vedžioja kur nori.

Dabar savivaldybėje galvojama apie vienos aptvertos, apšviestos aikštelės su specialiomis dėžėmis išmatoms įrengimą. Tačiau tam šiuo metu nėra pinigų.

Tvirtinant naujas Gyvūnų laikymo taisykles, buvo svarstoma galimybė apmokestinti šunų ir kačių laikymą, kaip yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (per mėnesį mokama nuo 10 iki 15 litų). Iš šių pinigų būtų įrengta ir minėta uždara gyvūnų vedžiojimo aikštelė. Tačiau alytiškių keturkojų laikytojų apmokestinti neišdrįsta.

Kita vertus, ar aptverta aikštelė bus populiari tarp alytiškių, ar į ją bus vedami keturkojai?

„Nuarui” jau reikia mokėti

Valkataujančių šunų mieste sumažėjo, nes miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su „Nuaru” dėl jų priglaudimo. Pagal naują pernai gruodį sudarytą sutartį su savivaldybe per mėnesį „Nuarui” mokama pusseptinto tūkstančio litų.

Žmonėms už atvežtą nuosavą šunį jau tenka mokėti nuo 10 iki 40 litų, už katę - nuo 10 iki 20 litų. Pinigai atsižvelgus į gyvūnų dydį imami už šių gyvūnų užmigdymą.

Tačiau, kaip sakė „Nuaro” darbuotojai, nemažai atvežtų šunų, kačių, dekoratyvinių triušių pasiima kiti žmonės, ypač paklausūs jauni, veisliniai gyvūnai. Net gaunama užsakymų vienokiems ar kitokiems gyvūnams. Ir dabar, „Nuaro” darbuotojų teigimu, auginami kačiukai, kurie jau turi būsimus šeimininkus.

Dėl gyvūnų įsigijimo į „Nuarą” galima skambinti telefonais Alytuje: 5 89 29, (8-686) 2 91 10.

Žmonės, atvežę gyvūnus atiduoti į „Nuarą”, motyvuoja išvykstantys į užsienį, niekas nebegali jų prižiūrėti, šeimos nariai tapo alergiški augintiniams. Neretai paaiškėja, kad į „Nuarą” atvežami pasiligoję augintiniai.


Šiame straipsnyje: Kauno regionasAlytusšuo

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių