A.Kubilius: priskirčiau save prie santūrių optimistų

Premjeras Andrius Kubilius kartoja, kad yra galimybė įvesti tiesioginį valdymą Vilniaus savivaldybėje, jeigu sostinės valdžia nesiims būtinų priemonių susitvarkyti šilumos ūkyje. Tiesa, apie tokio valdymo įvedimo galimybę Vyriausybės vadovas kalba itin atsargiai.

Apie minėtą galimybę, taip pat apie šiais metais valstybės laukiančius iššūkius ir artėjančius Seimo rinkimus su Vyriausybės vadovu kalbėjosi „Vilniaus diena“.

– Kokioms sritims Vyriausybė šiemet iki Seimo rinkimų skirs pagrindinį dėmesį?
– Išskirčiau kelias svarbiausias sritis. Tai atsakingas šalies finansų valdymas, energetinio saugumo stiprinimas, pensijų sistemos reforma.

– Ką turite galvoje kalbėdamas apie atsakingą finansų politiką? Gali vėl didėti mokesčiai, vėl bus veržiamas biudžetas?
– Situacija euro zonoje, paskolų krizė dar neleidžia atsipalaiduoti. Lietuvos ekonomika labai priklauso nuo eksporto. O dauguma valstybių, į kurias mes eksportuojame savo produkciją, susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis. Štai, tarkim, ir vienas naujausių sprendimų net devynioms ES valstybėms sumažinti skolinimosi reitingus. Jis tikrai neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo.

Turime ne tik laukti ir stebėti, kaip tos problemos bus išspręstos. Turime ir patys imtis operatyvių bei atsakingų priemonių, kad galėtume pasitikti iššūkius mūsų ekonomikai.

Esame neblogai pasirengę priimti įvairius iššūkius, nes suplanavome atsakingą biudžetą su ne didesniu nei 3 proc. deficitu. Tokią politiką tęsime ir toliau.

– Bet ar tai reiškia, kad šiemet, dar iki Seimo rinkimų, gali tekti vėl mažinti biudžeto išlaidas, galbūt didinti mokesčius?
– Tokių priemonių iš anksto neplanuojame. Dar tik metų pradžia, todėl sunku pasakyti, ko ir kada reikės imtis.

Priskirčiau save prie santūrių optimistų. Tikiuosi, tarptautinės rinkos stabilizuosis ir galėsime ramiai gyventi pagal turimą biudžetą. Jis yra gana įtemptas, bet realistiškas.

Bet tai, ar reikės jį koreguoti, bus galima pasakyti tik pasibaigus pirmam ar antram šių metų ketvirčiui, kai matysime, kaip sekasi vykdyti biudžetą, kokia situacija tarptautinėse rinkose.

– Vadinasi, tiksliau pasakyti, ar reikės kokių nors korekcijų biudžete ar mokesčių srityje, galėsite tik šių metų balandį ar gegužę arba netgi tiesiog prieš pat rinkimus – rugpjūtį, rugsėjį?
– Tikrai taip. Bet pasikartosiu, kad išlieku santūrus optimistas. Tikiu, kad Europoje problemos bus išspręstos, pavyks susitarti dėl tam tikrų fiskalinės drausmės taisyklių, kurios stabilizuos situaciją, laikymosi.

– Energetikoje bene aktualiausias klausimas žmonėms – šildymas. Jūs rimtai svarstote galimybę bausti Vilniaus savivaldybę, įvesti sostinėje tiesioginį valdymą dėl to, kad savivaldybė deramai neprižiūri privatininkams atiduoto šilumos ūkio?
– Už šią sferą atsakingos savivaldybės. Kaip parodė praėjusių metų lapkričio situacija, vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kur kilo labai daug klausimų ir problemų dėl suvartotos šilumos kiekio ir dėl žmonėms pateiktų sąskaitų, yra Vilniaus miestas.

Kaip žinoma, dėl tos situacijos kreiptasi į teisėsaugą. Kai ji atsakys į užduotus klausimus, bus galima daryti atitinkamas išvadas.

Kokių nors stebuklingų receptų neturime. Pateiksime keletą su įstatymais susijusių pasiūlymų, kurie padės skaidrinti šilumos ūkį. Sieksime padaryti, kad atsirastų realios alternatyvos, reali konkurencija, nes ji gali sukurti vartotojams palankesnes sąlygas.

– Bet ar galimas Vilniuje tiesioginis valdymas?
– Vilniuje situacija tokia, kad savivaldybės vadovams atrodo, jog šilumos ūkyje neva viskas gerai, o jeigu kas nors nėra gerai, tai esą kalta Vyriausybė. Mes su tokia padėtimi, be abejo, negalime taikstytis. Bet mūsų veikimas gali būti tik toks, kad ir Vilniaus šilumos tiekimo sektoriuje siektume realios alternatyvos, realios konkurencijos.

Tikrai nesirengiu daugiau rutulioti tos temos dėl tiesioginio valdymo. Tik pakartosiu, ką esu sakęs, – merai turi visada prisiminti, kad jie pagal Konstituciją yra atsakingi už savivaldybę. Konstitucija numato, kad jeigu tos atsakomybės pristinga, jeigu susiklosto tam tikra nepageidautina padėtis, Seime gali būti svarstomas ir tiesioginio valdymo įvedimas. Kiekvienas meras turi tai atsiminti.

– Šią savaitę opozicija, protestuodama prieš sprendimą nesudaryti „Snoro“ komisijos, ėmėsi demaršo – išėjo iš Seimo posėdžių salės. Kodėl opozicija ėmėsi šio žingsnio?
– Opozicija pasitraukė, nes išsigando pasiūlymo, jog iniciatyvą sudaryti „Snoro“ komisiją svarstytų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Šiek tiek keista, jog opozicija ir jos lyderis taip išsigando paprasto sprendimo, kad pradžioje iniciatyva kurti tokią parlamentinę komisiją būtų apsvarstyta NSGK. Svarstymas jame įgauna papildomą prasmę, nes iš tiesų opozicija labai aiškiai parodė, kad tokio svarstymo ji paprasčiausiai bijo, todėl palieka salę ir griauna posėdžius.

Paraginau NSGK šį reikalą svarstyti kiek galima greičiau ir labai rimtai, pasitelkiant ir Valstybės saugumo departamento, kitų specialiųjų tarnybų išvadas.

– O kodėl, jūsų nuomone, nėra reikalinga speciali „Snoro“ komisija Seime? Gal ji galėtų atsakyti į kai kuriuos dar neatsakytus klausimus?
– Tokios komisijos sudarymas pirmiausia būtų naudingas pasitraukusiems į užsienį buvusiems „Snoro“ akcininkams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui, kurie Londono teisme skundžia Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą išduoti juos dėl įtarimų, susijusių su „Snoro“ veikla. Politinės komisijos Seime sudarymas gali apsunkinti R.Baranausko ir V.Antonovo išdavimą Lietuvai.

Be to, „Snoro“ komisija naudinga ir kai kuriems kreditoriams, įskaitant reziduojančius užsienyje, kurie galbūt bando susigrąžinti prarastas lėšas taip skriausdami Lietuvos mokesčių mokėtojus.
Į visus kylančius klausimus darbo tvarka gali atsakyti Lietuvos bankas. Jie taip pat gali būti nagrinėjami esamuose nuolatiniuose Seimo komitetuose ir komisijose. Atskiros tyrimo komisijos tam nereikia.

Politikavimas jautriame bankų sektoriuje gali būti labai skausmingas. To reikia vengti.

– Šią savaitę paskelbta, kad pernai nebuvo surinkta daugiau kaip 400 mln. litų akcizų. Tai reiškia, kad neįvykdytas kovos su šešėliu planas, iš kurio žadėta ištraukti milijardą. Kodėl tie pažadai neįvykdyti?
– Pasakyčiau kaip ir finansų ministrė, kad praėjusių metų biudžetas įvykdytas visai neblogai. Vienos eilutės buvo neįvykdytos, kitos buvo viršytos. Bendro biudžeto rezultatai tikrai neblogi.
Noriu priminti, kad 2011 m. pradėjome su beveik 8 proc. deficitu, o baigėme su maždaug 5 proc. Taigi, planai buvo labai ambicingi ir gana neblogai įvykdyti.

Bet matome ir atskiras eilutes, kai verta galvoti apie papildomas priemones. Tai pirmiausia to paties akcizo surinkimas, kuris priklauso ir nuo to, kaip pavyksta užkardyti kelią nelegaliai akcizo prekių kontrabandai į Lietuvos rinką. Čia yra dalykų, kuriais galima šiek tiek ir pasidžiaugti. Sakysim, matome, kaip mažėja ir sėkmingai suvaržoma tabako produktų kontrabanda, vis didesnę rinkos dalį užima legaliai pagaminti tabako produktai. Matome efektyvias pastangas stabdyti kontrabandinių degalų įvežimą.

Be abejo, lieka daug darbų, kuriuos dar turime padaryti, taip pat ir užkirsti kelią šešėlinei prekybai turguose tomis pačiomis akcizo prekėmis.
Šiais metais toliau tęsime tą patį, ką darėme ir pernai. Tai yra ieškosime būdų, kaip papildomai suvaržyti šešėlinę ekonomiką. Ne kartą jau esu kartojęs, kad nuo gegužės 1-osios kasos aparatai bus įvesti ir vadinamojoje gariūninėje prekyboje. Matome aktyvias muitinės pareigūnų pastangas. Kai kas nėra tuo patenkinti, bet mes ir toliau ryžtingai einame šituo keliu.

– Tėvynės sąjungos taryboje buvo optimistiškai kalbėta, kad jūsų vadovaujama partija gali laimėti ateinančius Seimo rinkimus. Jūs tikrai rimtai taip manote? Juk apklausos rodo priešingą tendenciją.
– Mes tikime rinkėjais, tikime jų gebėjimu atrinkti, kas vykdė atsakingą ir patikimą politiką. Tikime, kad rinkėjai matys ir tokios politikos rezultatus. Ir kartu balsuodami tikriausiai klaus – o ką per šitą laiką, kokios atsakingos politikos pavyzdžius rodė ta pati opozicija, kuri dabar, remiantis kai kuriais nuomonių tyrimų duomenimis, atrodo labai populiari.

– O kas galėtų tapti jūsų partijos partneriais būsimoje valdančiojoje koalicijoje, jeigu atsitiktų taip, kad konservatoriai vėl ją formuotų?
– Mes matome galimybę kalbėti su įvairiomis politinėmis jėgomis, ieškoti sutarimo, programinių sąlyčio taškų. Žinoma, kaip savo dabartinius partnerius valdančiojoje koalicijoje pirmiausia matome liberalus. Bet nežiūrėtume kreivai ir į kitas partijas, deklaruojančias pirmiausia atsakingos finansų politikos vykdymą, šalies saugumo stiprinimą, tam tikrų vertybių puoselėjimą. Viskas priklausys nuo rinkimų rezultatų, nuo situacijos, kuri susiklostys, nuo derybų po rinkimų.
Man neatrodo produktyvu jau dabar brėžti raudonas linijas, kurių neturėtume peržengti, ieškodami politinių partnerių po rinkimų. Situacija parodys, kaip ten bus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rinkejas

rinkejas portretas
tas buozgalvis dar svaicioja,kad bus isrinkti per seimo rinkimus,jie bus ismesti kaip muses is barsciu i istorijos siukslyna

123

123 portretas
Šaunuolis A. Kubilius.

qbiliausNustekentas

qbiliausNustekentas portretas
Andriau Kubiliau, ar esi girdėjęs patarlę: Juokiasi puodas kad katilas juodas? Ką? Tai va... :(
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių