- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį patvirtinusi specialią programą, pagal kurią politinėms partijoms bus galima paskirstyti 4 mln. litų, taip padengia valstybės teisinį įsiskolinimą joms, teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
"Pinigai buvo paskirti tam tikslui dar birželio mėnesį, dabar mes tik patvirtinome tam tikrą tų pinigų paskirstymo programą, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), remdamasi savo metodika tuos pinigus ir paskirstys", - interviu Žinių radijui sakė Andrius Kubilius.
Paklaustas, ar lėšos nebus skirtos padengti partijų skoloms, A.Kubilius tvirtino, kad nei Vyriausybė, nei VRK nenustato, kaip partijos gali naudoti savo pinigus.
"Niekada juk VRK nenurodo, kam tie pinigai turi būti naudojami. Labai aiškiai yra apibrėžta įstatyme, kam partijos gali naudoti pinigus, kokiai veiklai, tai šiuo atžvilgiu tikrai ne Vyriausybė ir ne VRK nustato, kam partijos gali naudoti savo pinigus taip pat ir valstybės paramą, kuri jiems yra skiriama", - tvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino specialią programą, pagal kurią politinėms partijoms bus galima paskirstyti per 4 mln. litų.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė abejojantis tokiu daliniu lėšų paskirstymu, bet sakė, kad toks sprendimas buvo ne jo: "Kelia abejonių apskritai prioretizavimas, ir kiek tų lėšų turėtų būti, bet šitoje vietoje ne mano sprendimas".
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad Privatizavimo fondo lėšos skiriamos tik opiausioms problemoms spręsti.
"Kai buvo skirstomos Privatizavimo fondo lėšos, jos buvo paskirtos toli gražu ne tik politinių partijų skoloms finansuoti, ką numatė naujai priimtas Politinių partijų finansavimo įstatymas, bet ir Lietuvos radijui ir televizijai, Žemaičių krikšto programai, Jono Pauliaus piligrimų keliui. (...) Dabar bus skiriama papildomai lėšų tam, kad būtų išspręsti klausimai apskričių kreditorinių įsiskolinimų", - teigė ministrė.
Gegužės 18 dieną parlamentarai priėmė naują Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą, kuriame anksčiau tik numatytą galimybę gauti kompensacijas už patirtas išlaidas pakeitė į prievolę tokias išmokas pervesti.
Naujajame įstatyme sakoma, kad "partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą".
Kadangi numatyta, jog įstatymas įsigalioja tik šių metų rugsėjo 15 dieną, parlamentarai atskiru straipsniu paskubino lėšų partijoms pervedimą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas pavaduotojas Pavelas Kujalis BNS yra sakęs, kad iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų kompensuota tik vieną kartą - 2002 metais. Todėl naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintą normą galima aiškinti, kaip siūlymą kompensuoti visų anksčiau buvusių rinkimų išlaidas.
Ministrų kabinetas yra priėmęs sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.
VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos. Iš viso partijos maksimaliai galėtų pretenduoti į 6,3 mln. litų kompensacijas, skyrus 4 mln. litų, jos proporcingai šiek tiek sumažės.
Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų - 1,4 mln. litų.
Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtų siekti per 746 tūkst., Naujajai sąjungai - 634 tūkst., partijai "Tvarka ir teisingumas" - 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui - 512 tūkst., Darbo partijai - 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai - 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...