A.Kubilius pasisako už dvigubą pilietybę

Premjeras Andrius Kubilius pasisako už tai, kad lietuvių kilmės asmenims būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

„Aš visada buvau nuoseklus šalininkas to, kad mes leistume lietuvių kilmės asmenims turėti dvigubą pilietybę. Tai yra naujos realijos, gyvename XXI amžiuje, žmonės dėl įvairių priežasčių pasklinda po visą globalų pasaulį. Kalbam jau apie globalią Lietuvą“, – interviu Lietuvos radijui teigė jis.

„Todėl nesudaryti žmonėms galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę ir galbūt kažkuriam krašte ilgiau gyvenant gauti ir kitos šalies pilietybę būtų nelabai protinga“, – kalbėjo A. Kubilius.

Anot Vyriausybės vadovo, tokia praktika egzistuoja daugelyje mažų Europos valstybių.

„Savo piliečiams, savo tautos žmonėms sudaromos galimybės gana lengvai išsaugoti savo šalies pilietybę, kartu, jei reikia, įgyjant kitos šalie pilietybę, tačiau jei kas nors atvyksta iš svetimos šalies į tokią mažą šalį, jam įgyti pilietybę yra sunkiau“, – teigė Premjeras.

Anot jo, dar praėjusios kadencijos Seime buvo balsuota už tai, kad su tam tikrais apribojimais ir trečios kartos emigrantams, išvykusiems gyventi į Europos Sąjungos ir NATO valstybes, būtų suteikta galimybė Lietuvos pilietybę išsaugoti. Tačiau tuometinis Prezidentas Valdas Adamkus pataisas vetavo.

„Dabar yra taip, kad prieškario, pokario emigrantai turi teisę į dvigubą pilietybę, ketvirtosios kartos vaikai, gimę Airijoje, ar Britanijoje, kur automatiškai gauna tų šalių pilietybę, jie turi teisę į dvigubą pilietybę. Vienintelė spraga – taip vadinama trečioji emigracijos banga, t.y. tie, kurie išvažiavo po 1990 metų. Aš nemanau, kad būtų labai išmintinga juos kažkokiu būdu palikti nuošaly“, – kalbėjo A. Kubilius.

„Pasakyti kokiam nors Lietuvos piliečiui, kad dabar tu rinkis – ar meilė Lietuvai, ar kažkokios pilietinės galimybės kokioje kitoje šalyje, kažin ar būtų labai išmintinga“, – pridūrė Premjeras.

Seimas antradienį ketina priimti Pilietybės įstatymą, kuris apibrėžia dvigubos pilietybės atvejus. Svarstydamas Prezidentūros parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, parlamentas išplėtė galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminikas Stasys Šedbaras sako, kad didžiausias ginčas ir šiandien lieka, ar leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo, kai pprieš ketverius metus Konstitucinis Teismas išaiškino, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.