A.Kubilius pasipriešino Prezidentei

Seimo dauguma ir premjeras nesutiko su Prezidentės reikalavimu naikinant apskričių viršininkus žemės tvarkymo reikalus palikti valstybei.

Penktadienį neeiliniame posėdyje Seimas svarstė Žemės įstatymo pataisas, rengiantis nuo liepos 1 dienos panaikinti apskričių viršininkų administracijas. Jos šiuo metu tvarko su žeme susijusius reikalus. Pataisomis nustatoma, kam atitenka ši funkcija po to, kai viršininkų nebeliks.

Vyriausybė buvo pasiūliusi išskirstyti žemės tvarkymą tarp savivaldybių ir centralizuotai valdomos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT). Pagal Vyriausybės pateiktą projektą, paremtą valdančiosios koalicijos, didžiuosiuose miestuose žemės tvarkymas perduodamas savivaldybėms, o kaimiškuose rajonuose – NŽT bei jos filialams apskrityse.

Tačiau prieš kelias dienas Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė esanti už tai, kad visos valstybinės žemės tvarkymas būtų perduotas NŽT. Prezidentės įsitikinimu, „valstybinės žemės miestuose valdymo teisių perdavimas savivaldybėms iš esmės prieštarauja valstybės vykdomai centralizuoto valstybinio turto valdymo politikai, nes valstybė, atsisakydama savo pagrindinio materialiojo turto - valstybinės žemės - valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tampa priklausoma nuo savivaldybių institucijų sprendimų“. Pasak šalies vadovės, „siekiant užkirsti kelią neskaidriems sprendimams valstybinės žemės disponavimo srityje, būtina įgalinti vieną atsakingą valstybės instituciją kontroliuoti valstybinę žemę visoje valstybės teritorijoje, nesvarbu, ar ji yra kaime, ar mieste“.

„Valstybės institucijos turi prisiimti atsakomybę ir garantuoti, kad valstybinė žemė netaps įrankiu spekuliacijoms, o bus naudojama išimtinai tik žmonių labui“, - teigė D.Grybauskaitė.

Penktadienį Seimas balsavo, ar pritarti tokiai Prezidentės nuostatai, kurią savo oficialiu pasiūlymu įformino opozicinės Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė. „Visa apimtimi žemė turi būti valstybės rankose, nes bent iš dalies atiduoti ją savivaldybėms reiškia atsakomybės, o ir pačios žemės „suplėšymą“ į gabaliukus“, - sakė L.Graužinienė.

Tačiau valdantieji tam pasiūlymui pasipriešino. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Edmundas Pupinis informavo, kad šis komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė, nes „nuosekliai laikėsi Vyriausybės pateiktos nuostatos“.

Premjeras Andrius Kubilius irgi buvo prieš D.Grybauskaitės pasiūlymą. „Mes kalbame apie patį principą – Vyriausybė nuosekliai laikosi nuostatos, kad reikia stiprinti savivaldybes, vietines bendruomenes. Taip mes niekada nesustiprinsime savivaldos, jeigu atiminėsime iš jos įgaliojimus, tarp jų ir žemės tvarkymą“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Už pasiūlymą visą valstybinės žemės tvarkymą atiduoti NŽT balsavo tik 41 Seimo narys iš 104 dalyvavusių balsavime. Prieš tai balsavo ir susilaikė 63 parlamentarai. Todėl Seimas priėmė pirminį Vyriausybės pasiūlymą – nuo liepos 1 dienos valstybinę žemę miestuose tvarkys savivaldybės, o už kaimiškose vietovėse esančią žemę bus atsakinga NŽT.

„Man labai gaila, kad šiandien Seimą valdo didžiųjų miestų merai. Tikiuosi, kad Prezidentė sureaguos į šį priimtą įstatymą ir pasiūlys jį pataisyti“, - apgailestavo L.Graužinienė.