- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Andrius Kubilius savo vadovaujamos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime atsiprašė už neišvengiamai nepopuliarius sprendimus, priimtus įveikiant krizę.
"Atsakomybės pusiaukelė"
Šeštadienį Vilniuje vykstančiame TS-LKD suvažiavime A.Kubilius priminė, kad partija dabar yra „atsakomybės pusiaukelėje“, nes dabartinis Seimas, kuriame valdantieji konservatoriai turi daugiausiai balsų, šiomis dienomis peržengė kadencijos vidurį. „Tai buvo sunkus laikotarpis, pareikalavęs sudėtingų, nepopuliarių sprendimų. Tačiau priėmėm tuos sprendimus, kurie tikrai reikalingi“, - sakė premjeras.
„Buvo gal ir nusivylimo, kartais ir netikėjimo akimirkų. Noriu atsiprašyti, jeigu kartais kur nors nesusikalbėdavome ar nesuprasdavome vieni kitų“, - kalbėjo A.Kubilius.
„Bet esame tokie, kokie esame, ir tokie, kokie turime būti“, - pridūrė jis.
A.Kubilius tvirtino, kad šiandien Lietuvos ekonomika jau atsigauna. „Toliau ji atsigaus dar spartesniais tempais. Bet ar pamename, kokia padėtis buvo vos prieš dvejus metus? Tai buvo kritiška, ant bedugnės krašto balansuojanti padėtis. Bet mes įrodėme, kad galime pasitikti globalaus pasaulio iššūkius ir prisiimti atsakomybę už savo šalį bei jos ekonomiką“, - sakė TS-LKD vadovas.
Priimtus sprendimus vadino teisingais
Pasak premjero, priimtieji sprendimai įveikiant krizę „buvo tikrai nelengvi, tačiau neišvengiami ir iš esmės teisingi“.
A.Kubilius paragino partiečius nesibaiminti nepopuliarumo, kurį iššaukė sudėtingi sprendimai. „Politinio populiarumo išsaugojimas nebuvo mūsų prioritetas. Atsakomybė buvo mūsų prioritetas.
Akivaizdu, kad biudžeto deficito ir reitingų mažėjimas yra tampriai tarpusavyje susiję. Bet raginu nebijoti kritiškesnio rinkėjų įvertinimo. Tikiu, kad ilgalaikėje perspektyvoje būsime įvertinti kur kas geriau nei tie, kurie populiarumo balus kraunasi šokdami televizijos aikštelėse“, - kalbėjo jis.
Premjeras pabrėžė, kad dabartinė opozicija nepadėjo valdančiosioms partijoms priimti sprendimus, kurie padėjo suvaldyti krizę.
A.Kubilius dar kartą atsiprašė visų žmonių „sunkumus, kuriuos reikėjo iškęsti“.
Nepasitikėjimą pavadino rimtu iššūkiu
„Kritikuoti Vyriausybę yra populiaru, o stengtis būti populiariu irgi yra populiaru. Net ir mūsų tarpe. Ir tai suprantama. Tačiau matau, kad pragmatiška dauguma dažniau tyli ir vis stebisi užimtomis pozomis bei rėksmingais pareiškimais. Tikiu, į Lietuvą anksčiau ar vėliau ateis tos tyliosios daugumos žodžio laikotarpis“, - sakė premjeras.
A.Kubilius ragino partiečius ir visą visuomenę įveikti nepasitikėjimą savimi ir šalies ateitimi: „Savinieka tampa rimtu iššūkiu visai Lietuvos visuomenei. Turime patikėti sėkmės Lietuva. Tikėjimas, kad galime sukurti europietišką Lietuvą, yra pats stipriausias tikėjimas. Negali sukurti visos valstybės sėkmės, jeigu galvoji tik apie savo asmeninę sėkmę. Šūkis „mes galime“ yra daug stipresnis už egoistišką „aš galiu“. Kaip partija turime sau pasakyti – suvaldėme krizę, sukursime ir sėkmingą Lietuvą. Kas, jeigu ne partija, turi prisiimti atsakomybę ant savo pečių?“.
Apgailestavo dėl vyriausybinės valstybės įsigalėjimo
TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Seimo vadovė Irena Degutienė irgi atiprašė už skausmingus valdžios sprendimus ir dėkojo Lietuvos žmonėms, „atlaikiusiems tas skausmingas priemones, padėjusias išvengti dar gilesnės valstybės krizės“.
Nepaisant santykinai efektyvios kovos su krize, pasak I.Degutienės, „visuomenė aiškiau nepajuto gyvenanti teisingesnėje valstybėje, nors pastangų keisti esamą situaciją padėta tikrai nemažai“.
Seimo vadovė apgailestavo, kad Lietuva yra tapusi vyriausybine, o ne parlamentine valstybe.
„Sutikime, kad dvi Seimo kadencijas, kai didžiausių valdančių partijų pirmininkai išeidavo dirbti į Vyriausybę, svarbiausi sprendimai būdavo priimami nebe Seime, o ministrų kabinete, realiai mūsų valstybė buvo tapusi ne parlamentine, o vyriausybine, taip iš dalies pažeidžiant Konstitucijoje numatytus institucijų atskaitomybės principus ir atsisakant realios parlamentinės kontrolės. Turbūt logiška, kad iš inercijos ir mes, Tėvynės sąjunga, pasidavėme tai iškreiptai naujai politinei madai, Seimo vadovo postą iškeisdami į ministrų vietas ir atiduodami politinės patirties neturintiems savo jauniesiems kolegoms. Tokį Seimo, kaip institucijos, nuvertinimą laikyčiau viena iš rimtesnių mūsų politinių klaidų atėjus į valdžią“, - sakė parlamento vadovė.
„Šią sudėtingą dilemą - tarp konstitucinės pareigos – parlamentinės kontrolės ir partijos vieningos pozicijos - akcentuoju norėdama savo partijos bendražygiams paaiškinti, kodėl kartais viešoje erdvėje jiems tenka išgirsti skirtingas tų pačių partiečių – ministro pirmininko ir Seimo pirmininkės nuomones, ar kartais kritiškas TS-LKD narių Seime pastabas savo Vyriausybei ir ministrams“, - pridūrė ji.
Pripažino, kad kad ne visada pavyksta sutarti
I.Degutienė pripažino, kad ne visuomet Vyriausybės ir Seimo nariams pavyksta sutarti dėl labai svarbių sprendimų - dėl daugiabučių namų renovavimo, valstybės turto valdymo būdų, vieno ar kito valstybės pareigūno veiklos. „Todėl tokiais atvejais neišvengiamos ir skirtingos nuomonės“, - sakė ji.
Tačiau tokį nuomonių išsiskyrimą Seimo vadovė nevadino „nei partijos skilimu, nei konkurencine kova ar tuo labiau savinieka ar saviplaka“. „Tai tiesiog mūsų besiplečiančios demokratijos išraiška, realus Konstitucijoje įtvirtinto valdžių pasidalijimo ir atskaitomybės bei parlamentinės kontrolės įgyvendinimas. Tai mūsų rinkimų pažadų ir siekų įgyvendinimas, todėl šią politinę tradiciją mes privalome visokeriopai stiprinti, mokydamiesi iš savo klaidų turime rasti visoms valstybės grandims ir valdančioms partijoms optimalų balansą“, - teigė I.Degutienė.
Linkėjo „neįstrigti smulkmenose“
TS-LKD XVI suvažiavimas skirtas aptarti politinę situaciją šalyje ir priimti sprendimus dėl partijos dalyvavimo kitų metų vasario 27 dieną įvyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Forume kalbėjęs TS-LKD partnerės valdančiojoje koalicijoje Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Gintautas Babravičius linkėjo konservatoriams „neįstrigti smulkmenose, o drąsiai žiūrėti į iššūkius ir kartu su koalicijos partneriais žengti į priekį“.
Kitos valdančiosios partijos - Liberalų sąjūdžio - frakcijos Seime seniūnas Erikas Tamašauskas įsitikinęs, kad „socializmo šmėkla vis dar klaidžioja po Europą“. „Bet, tikiuosi, mūsų bendromis pastangomis įrodysime, kad laisvoji rinka yra tai, kas yra tikrai reikalinga“, - kalbėjo jis.
E.Tamašauskas pareiškė sutinkąs su premjeru, kad „reikia sugrąžinti Lietuvos žmonių pasitikėjimą savo valstybe“. „Linkiu, kad likę dveji kadencijos metai būtų tokie, kad mes, dešinieji, nebūtume tik krizės įveikimo ir kapanojimosi iš duobės partijos, bet ir gerbūvio bei progreso partijos“, - sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius5
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...