- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarpukario aktoriaus Vinco Steponavičiaus duktė Antra Vincė Karosienė teismo keliu siekia iš valstybės prisiteisti daugiau apie 744 tūkst. litų už daugiau kaip prieš 50 metų sovietų valdžios nusavintus tėvo paveikslus.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje ieškovė tvirtino, kad dėl 27 paveikslų kolekcijos kovoja jau 20 metų.
"Anksčiau aš siekiau (atgauti paveikslus - BNS), ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 1999 metais prie seno kodekso, prie seno muziejų įstatymo, sakė, kad muziejinės vertybės yra valstybinė nuosavybė. Man negrąžino tų paveikslų", - žurnalistams po posėdžio sakė moteris.
Moteris tvirtino, kad valstybė turėtų kompensuoti jai meno kūrinių praradimą ir sumokėti apie 744 tūkst. litų - sumą, kuria kolekciją įvertino Kultūros tyrimų instituto direktorė Jolanta Širkaitė.
Iš padžių A.V.Karosienė norėjo, kad teismas jai priteistų 7 mln. litų. Žurnalistams ieškovė pripažino, kad ši suma buvo "paimta iš lubų", nes konkrečios žalos sumos įvardinimo reikalauja įstatymai. Be to, ilgą laiką, pasak jos, niekas nesutikdavo kolekcijos vertinti.
Valstybei atstovavusi Kultūros ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Ina Sokolska teigė, kad aktoriaus dukters skundas turėtų būti atmestas. Ji žurnalistams sakė, kad dabartiniuose teisės aktuose nėra numatyta tvarkos, kaip buvusiems politiniams kaliniams turėtų būti kompensuojama už prarastas meno vertybes.
"Ieškovė kreipėsi dėl kompensacijos priteisimo už turtą, kuris kažkada priklausė jos tėvui, grąžinimą. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo tokiai kompensacijai priteisti, mes gyvename teisinėje valstybėje ir mes privalome vadovautis jau priimtais teisės aktais", - kalbėjo atsakovo atstovė.
Be to, pasak I.Sokolskos, esantys byloje dokumentai nenurodo, kokiu būdu V.Steponavičius gavo meno kūrinius, nėra aišku, ar jie buvo įgyti teisėtai. Kultūros ministerijos atstovė tvirtino, kad į vieną iš paveikslų - italų dailininko Antonio Campi drobę "Trys moterys prie Kristaus kapo" savo teises yra pareiškusi Vokietija.
"Nuosavybės teisė yra įrodoma tam tikrais dokumentais ir šiuo atveju tie dokumentai, kurie yra byloje, nenurodo paveikslų įsigijimo aplinkybių. Ten nėra nurodyta, kaip ieškovės tėvas pirko tuos paveikslus, iš kur, kaip jis juos įisgijo. Yra tik dokumentai, kurie nurodo, kad iš jo tos vertybės buvo konfiskuotos", - kalbėjo I.Sokolska.
Teismo posėdžio metu ji taip pat teigė, kad A.V.Karosienės skundo padavimui jau suėjo senaties terminas.
Savo verdiktą Vilniaus apygardos teismas turėtų paskelbti spalio 11-ąją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...