A.Galvonaitė: ir antroji žiemos pusė bus šiltesnė nei įprasta

Sausio pabaigoje paspaus šaltukas, tačiau ir antroji žiemos pusė bus šiltesnė nei įprasta, prognozuoja klimatologė.

Anot Audronės Galvonaitės, ši žiema pasižymi gana aukštomis temperatūromis bei vėlyvu sniegu.

„Žiema ne tik ką prasidėjo, ji prasidėjo seniau, tik buvo besniegė. Buvo gana aukštos temperatūros, beveik visą laiką jos buvo aukštesnės negu turėtų būti Lietuvoje. Turėjome šiltą pirmąją žiemos pusę“, – Lietuvos radijui teigė klimatologė.

Sausio 25-ąją – vadinamas pusiaužiemis arba viduržiemis. Pasak A. Galvonaitės, šią dieną žmonės bandydavo spėti, kokia bus likusi žiema ir kada galima laukti pavasario. Ji pastebi, kad dabar klimatas, gamta kinta, tas senolių spėjimai ne visuomet pasitvirtina. Ne visuomet jie pasitvirtindavo ir anksčiau, nes tai buvo daugiau žaidimai, tvirtina klimatologė.

„Ir dabar galima pažaisti: galima pasižiūrėti, ar bus apsiniaukusi pusiaužiemio diena, ar bus saulėta. Jei saulėta, tai dar ilgai nesulauksime pavasario, nes išlinkęs barsukas ar meška, pamatę savo šešėlį, lėkdavo atgal slėptis į savo urvus. O jei bus apsiniaukę, gal ir greičiau ateis pavasaris“, – kalbėjo A. Galvonaitė.

Anot jos, pusiaužiemio orų Lietuvoje užfiksuota pačių įvairiausių.

„1993 metais apie pusiaužiemį Kybartuose buvo net 12,4 laipsnių šilumos. Bet 1940, 1942 metais tuo pat metu buvo ir apie 35–40, tik su minuso ženklu“, – pasakojo klimatologė.
Pasak jos, pusiaužiemį žyminti sausio 25-oji – mėnuo nuo Kalėdų.

„Nes nuo Kalėdų prasidėdavo tikroji lietuviška žiema, pusnynai. Tuo metu prasideda ir ciklonų cirkuliaciniai persitvarkymai“, – aiškino A. Galvonaitė.

Tačiau artimiausiu metu didelių orų pokyčių, anot specialistės, Lietuvoje nelaukiama.
„Niekas nežada keistis, nes ciklonai eina kaip ėję nuo Atlanto. Atlantas labai žvalus ir šiais metais vieną paskui kitą ciklonus siunčia. O Sibiro anticiklonas, kuris paprastai sausio mėnesį atnešdavo speigus (nes sausis būdavo pats šalčiausias mėnuo Lietuvoje, jo vidutinė temperatūra – 5,1 laipsnio šalčio), kažkur toli.

Jis pasislėpęs net už Uralo ir niekaip nesiryžta eiti į vakarus ir atnešti mums didesnius šalčius. Tik Arktis kelias dienas patraukė, bet Atlantas ir šitą šaltį šiek tiek sušvelnino. Turėjo būti 10–15 laipsnių šalčio, bet nebuvo ir teik“, – kalbėjo klimatologė.

Anot jos, aktyvusis Atlantas ginklų nežada sudėti ir toliau.

„Vidutinio ilgumo prognozės, rodo, kad kitą savaitę bus trumpas šaltukas, mėnesio pabaigoje bus apie 10 laipsnių šalčio. Pirmąją vasario pusę bus šilčiau nei turėtų būti Lietuvoje“, – prognozavo A. Galvonaitė.

Pasak jos, vasaris paprastai būna vėjų ir pūgų mėnuo.

„Kadangi būna didelė sniego danga, vėjai gali lengvai įsibėgėti. Vėjų turėjome per visą žiemą, gal vasaris irgi neatsiliks“, – kalbėjo klimatologė.

Jos teigimu, vasaris – dviveidis mėnuo: po su vasara besiasocijuojančiu pavadinimu gali slypėti rekordiniai šalčiai.

„Pagal pavadinimą jau norėtų laukti vasaros, o jis kad duoda speigus. 1956 metų vasario 1-ąją užfiksuota pati žemiausia temperatūra – 42,9 laipsnių šalčio. Tad visko dar galime sulaukti. Viskas priklauso nuo to, kaip susitars Atlantas su Sibiru“, – tvirtina A. Galvonaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių