Afganistane Lietuvos karių ramybė baigėsi

Lietuvos prižiūrimoje Afganistano Goro provincijoje pablogėjus saugumo situacijai teko kuriam laikui pasikviesti greitojo reagavimo pajėgas. Nors jos jau grįžo į savo nuolatinės dislokacijos vietą, lietuvių kariams vis dar tenka itin saugotis išpuolių.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo sekretoriato karininkas kapitonas Marius Varna tikina, jog bandoma daryti viską, ko reikia, kad provincijoje būtų kuo saugiau.

Kodėl taip trumpai - vos kelias dienas - Goro provincijos vienuoliktosios atkūrimo grupės (PAG-11) stovyklavietėje išbuvo Tarptautinių saugumo pajėgų ISAF greitojo reagavimo karinis vienetas?

– Jau po poros dienų buvo konstatuota, kad situacija provincijoje stabilizuojasi, todėl greitojo reagavimo pajėgos gali grįžti į savo nuolatinę dislokacijos vietą.

Šios pajėgos buvo atvykusios, nes situacija provincijos sostinėje Čagčarane buvo paaštrėjusi. Todėl Goro PAG-11 vadas pulkininkas Gintaras Smaliukas kreipėsi į regioninę Vakarų vadavietę ir prašė atsiųsti greitojo reagavimo pajėgas.

Pasinaudota galimybe ir teise tokias pajėgas kviestis ypatingais atvejais, kai situacija to reikalauja.

Kai išanalizavus situaciją buvo konstatuota, kad ji stabilizuojasi, greitojo reagavimo pajėgos išsiųstos atgal į Vakarų regioninę vadavietę. Ateityje, esant poreikiui, Lietuvos vadovaujama Goro PAG-11 taip pat būtų paremta panašaus pobūdžio pajėgomis, kurios būtų dislokuotos provincijos sostinėje Čagčarane, lietuvių stovykloje.

- Kiek laiko greitojo reagavimo pajėgos šįkart išbuvo Gore?

– Kelias dienas – atvyko ir buvo dislokuotos sekmadienį, spalio 17 d., vakare, o spalio 19 d., antradienį, į pavakarę, jos vėl išvyko atgal į Vakarų regioninę vadavietę.

Priminkite, kokios buvo aplinkybės, kurios privertė paprašyti, kad Goro provincijoje būtų dislokuotos greitojo reagavimo pajėgos?

– Šį rudenį provincijoje buvo užfiksuoti keli incidentai, nukreipti prieš čia dislokuotus mūsų karius. Čagčarano centre policininko uniformą vilkintis asmuo peršovė du karius. Praėjusią savaitę netoli karių patrulio, ties kilimo taku Čagčarano oro uoste, sprogo radijo bangomis valdomas sprogstamasis užtaisas. Kiek anksčiau užtaisas sprogo po Lietuvos karių šarvuočiu.

Ir visai neseniai prie PAG stovyklos vartų susisprogdino savižudis.Tai ir buvo prielaidos, dėl kurių buvo nuspręsta kreiptis į regioninę vadavietę su prašymu sustiprinti PAG pajėgumus. Kas dar gali atsitikti Čagčarane, iš esmės sunku numanyti. Savižudžio susisprogdinimas buvo tas atvejis, po kurio buvo kreiptasi dėl greitojo reagavimo pajėgų dislokavimo Čagčarane, kad šie kariai būtų pasiruošę vykdyti nurodytas užduotis ir atitinkamai reaguoti į iškilusias grėsmes.

Ar tai buvo pirmas kartas, kai į Lietuvos vadovaujamą PAG atvyksta greitojo reagavimo pajėgos?

– Tokios pajėgos buvo laikinai dislokuotos jau ne pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus. Panašaus pobūdžio pajėgos buvo dislokuotos prieš pustrečių metų – 2008-ųjų pavasarį, po tragiškų įvykių Čagčarane, kai per demonstraciją prie stovyklos žuvo sargybos bokštelyje budintis seržantas Arūnas Jarmalavičius. Po šio incidento į provinciją buvo atsiųsti Lietuvos specialiųjų operacijų kariai, kurie sustiprino PAG apsaugą ir vykdė kitas greitojo reagavimo pajėgų vienetams skiriamas užduotis.

PAG vykdomų užduočių remti į Čagčaraną tiek per Afganistano prezidento rinkimus 2009-aisiais, tiek šiemet per šalies parlamento rinkimus taip pat buvo atsiųstos papildomos greitojo reagavimo pajėgos.

Prieš pustrečių metų buvo lietuviai. O šį kartą kokių šalių atstovai buvo atvykę?

– Į Čagčaraną buvo atvykusios tarptautinės koalicijos, turinčios mandatą veikti Afganistane, pajėgos, siunčiamos iš Vakarų regioninės vadavietės.

Kokio dydžio buvo karinis vienetas, jeigu tokią informaciją galima skelbti?

– Tai buvo būrio dydžio greitojo reagavimo pajėgos, kurios buvo pasiruošusios veikti esant įvairioms nenumatytoms situacijoms.

Kas yra būrys?

– Būrys yra apie 30 karių padalinys. Konkretus karių skaičius priklauso nuo padaliniui skiriamos užduoties, nuo keliamų tikslų ar esamos situacijos.

Kiek mūsų kareivių dabar yra Goro provincijoje?

– Šiuo metu vienuoliktojoje Afganistano Goro PAG tarnauja apie 140 Lietuvos karių.

Atkreipčiau dėmesį, kad Lietuvos kariai, tarnaujantys PAG, atlieka specifines užduotis. Jie neturi teisės savarankiškai planuoti ir vykdyti karinių operacijų. Tai pagal ISAF nuostatus gali daryti tik vadinamosios užduoties vykdymo grupės. Goro provincija, atsižvelgiant į iki šiol buvusią gana palankią saugumo situaciją, užduoties vykdymo grupių neturėjo.

Greitojo reagavimo pajėgų vienetas buvo dislokuotas lietuvių stovykloje Čagčarane?

– Taip, jis buvo dislokuotas PAG stovykloje.

Sutilpo? Vietos toje stovykloje turime pakankamai, kad būtų galima dislokuoti daugiau karių nei yra įprastai?

– Būrio dydžio padalinys tikrai nėra tas, kurio nebūtų įmanoma priimti mūsų stovykloje. Pernai, per Afganistano prezidento rinkimus, lietuvių stovykloje buvo dislokuota italų kuopa – apie 70 karių. Šiemet per parlamento rinkimus buvo papildomai dislokuoti amerikiečių kariai su sraigtasparniais. Tokio dydžio kariniai vienetai be problemų dislokuojami stovykloje.

Ar greitojo reagavimo pajėgoms teko imtis kokių nors labai aktyvių veiksmų – šukuoti apylinkes, tikrinti, ar vietos gyventojai nesinešioja ginklų, galbūt netgi šaudyti ir gintis nuo priešininko, suimti ką nors?

– Ne, tokių aktyvių veiksmų tikrai nebuvo imtasi. Šio vieneto pagrindinė užduotis – būti pasiruošusiam atitinkamai reaguoti į ypatingą situaciją, kol jis dislokuotas mūsų stovykloje. Kadangi tokių situacijų nebuvo, jokie aktyvūs veiksmai nebuvo vykdomi ir, kaip minėjau, po kelių dienų greitojo reagavimo pajėgų vienetas grįžo į Vakarų vadavietę.

Kokių dar papildomų saugumo priemonių buvo imtasi Čagčarane?

– Lietuvos vadovaujamos PAG stovykla buvo papildomai sustiprinta tam tikromis inžinerinėmis priemonėmis, kurios apsunkina priėjimą prie stovyklos. Imtasi ir kitų priemonių, didinančių saugumą. Čagčarane esančios Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos taip pat dirba sustiprintu režimu.

Ar lietuvių kariai, ėmus stabilizuotis situacijai ir išvykus greitojo reagavimo pajėgoms, šiuo metu vis dar taiko papildomas saugumo priemones?

– Tokių priemonių kol kas neatsisakyta. Kariai elgiasi taip, kaip numatyta saugumo sustiprinimo planuose. Tas sustiprinimas išlieka ir dar kurį laiką išliks. Tačiau kiek laiko tai bus taikoma, kol kas sunku pasakyti.

Ar dėl Goro provincijoje paaštrėjusios situacijos gali būti atidėti planai civiliams perduoti šios grupės kontrolę?

– Planai iš esmės nesikeis. Manau, ateityje PAG kontrolę perims civiliai.

Dar nenustatyta konkreti data, kada tai galėtų įvykti – kitąmet ar dar kiek vėliau. Bet tam, kad civiliai perimtų grupės kontrolę, reikia sukurti atitinkamas sąlygas. 

Pirmiausia, provincijoje reikia užtikrinti pakankamą saugumą. Ties tuo kryptingai dirbama – jau nuo šio rudens Gore savo veiklą pradės vykdyti Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė, kuri provincijoje rengs vietos policiją. Tinkamai paruošta ir aprūpinta vietos policija turėtų užtikrinti saugumą provincijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių