A.Čaplikas: kompensacijos žydams pažadėtos smarkiai pervertinus politines galimybes

Valdančiosios koalicijos partnerės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime vadovas Algis Čaplikas sako, kad užsienio reikalų ministro konservatoriaus Audroniaus Ažubalio deklaruojami planai jau šį rudenį priimti įstatymą dėl kompensacijos žydams - pernelyg skuboti.

"Kompensacijos žydams pažadėtos smarkiai pervertinus polines galimybes", - sako liberalcentristas, ministro pareiškimus įvertinęs kaip "deklaratyvų pažadą, kurio Lietuva dar nėra pasirengusi ištesėti".

"Lietuva be jokios abejonės privalo kompensuoti už žydų netektą bendruomeninį turtą, tačiau švaistytis pažadais neduodant jokių garantijų nevertėtų. Nereikėtų pamiršti, kad tokius pažadus žydams savo laiku davė visi šalies premjerai ir prezidentai, tačiau deklaracijos nevirto realiais darbais", - LiCS frakcijos pranešime cituojamas A.Čaplikas.

A.Čaplikas tvirtina, kad pareiškimai, jog įstatymas galėtų būti priimtas jau po kelių mėnesių, nebuvo galutinai suderinti nei su koalicijos partneriais, nei su opozicinėmis frakcijomis.

"Labai rimtai abejoju, ar Seimui šį rudenį, kuomet lopant ir balansuojant biudžetą reikės peržiūrėti ir pačius jautriausius mokesčių politikos klausimus, užteks politinės valios ir jėgos priimti minėtą įstatymą neskaldant visuomenės", - sako parlamentaras.

Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis šią savaitę pareiškė tikįs, kad rudenį Seimas priims įstatymą dėl kompensacijų žydų bendruomenėms už nusavintą turtą.

Lietuvoje su vizitu tuomet viešėjęs Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas) savo ruožtu teigė esąs tikras, kad sutarimą šiuo klausimu pavyks rasti.

Lietuvos vyriausybė birželio mėnesį dar pataisė įstatymo projektą dėl kompensacijų žydų bendruomenėms už nusavintą turtą, pakeitusi kai kurias sąvokas projekte.

Vyriausybė siūlo, kad 2012-2023 metais būtų išmokėta 128 mln. litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.

Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, "kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų", vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.