A.Butkevičius: pavardžių rašybos tvarka tinkama, nereikia nieko keisti

Premjeras Algirdas Butkevičius sako manantis, kad galiojanti pavardžių rašybos tvarka Lietuvoje yra tinkama ir nieko keisti nereikia.

Tai premjeras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Veidas“, paklaustas, ar siūlys grįžti prie nelietuviškų pavardžių rašybos klausimo.

„Šiuo metu dirba komisija, kuri pateiks siūlymus. Praėjusią kadenciją projektas dėl nelietuviškų pavardžių rašybos buvo pateiktas, bet atmestas. Kaip aš manau? Manau, nereikia nieko keisti, galiojanti tvarka tinkama“, - teigė A. Butkevičius.

Šiuo metu pavardės dokumentuose negali būti įrašytos nelietuviškais rašmenimis, tačiau šią tvarką siūloma keisti, atsižvelgiant į vietos lenkų prašymus ir argumentuojant, kad dabartinė tvarka kelia keblumų santuoką su užsieniečiais sudariusiems Lietuvos piliečiams.

A. Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje pažadėjo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.

Praėjusios kadencijos metu balsuojant dėl nelietuviškų pavardžių rašybos A. Butkevičius susilaikė ir neparėmė įstatymo projekto, kurį pateikė tuometinis konservatorių premjeras Andrius Kubilius.

Rekomendacijas Vyriausybei dėl tautinių mažumų parengusi darbo grupė siūlo įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktose išvadose siūloma įstatymu įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose panaudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.

Vertindama Lietuvos konstitucinę doktriną dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos, darbo grupė teigia, kad „asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi leksinės reikšmės, vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi, todėl neturėtų būti keičiami iškreipiant jų tikrąją denotacinę reikšmę“.

Būtinybė įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis grindžiama ne vien tautinių mažumų pozicija, bet ir tuo, kad „dėl spartėjančių emigracijos ir eurointegracijos procesų“ vis daugiau Lietuvos piliečių įgyja asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis.

Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

mmm

mmm portretas
kam mum tas euras?zlota isivesim....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių