- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Algirdas Butkevičius sako manantis, kad galiojanti pavardžių rašybos tvarka Lietuvoje yra tinkama ir nieko keisti nereikia.
Tai premjeras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Veidas“, paklaustas, ar siūlys grįžti prie nelietuviškų pavardžių rašybos klausimo.
„Šiuo metu dirba komisija, kuri pateiks siūlymus. Praėjusią kadenciją projektas dėl nelietuviškų pavardžių rašybos buvo pateiktas, bet atmestas. Kaip aš manau? Manau, nereikia nieko keisti, galiojanti tvarka tinkama“, - teigė A. Butkevičius.
Šiuo metu pavardės dokumentuose negali būti įrašytos nelietuviškais rašmenimis, tačiau šią tvarką siūloma keisti, atsižvelgiant į vietos lenkų prašymus ir argumentuojant, kad dabartinė tvarka kelia keblumų santuoką su užsieniečiais sudariusiems Lietuvos piliečiams.
A. Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje pažadėjo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Praėjusios kadencijos metu balsuojant dėl nelietuviškų pavardžių rašybos A. Butkevičius susilaikė ir neparėmė įstatymo projekto, kurį pateikė tuometinis konservatorių premjeras Andrius Kubilius.
Rekomendacijas Vyriausybei dėl tautinių mažumų parengusi darbo grupė siūlo įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktose išvadose siūloma įstatymu įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose panaudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.
Vertindama Lietuvos konstitucinę doktriną dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos, darbo grupė teigia, kad „asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi leksinės reikšmės, vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi, todėl neturėtų būti keičiami iškreipiant jų tikrąją denotacinę reikšmę“.
Būtinybė įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis grindžiama ne vien tautinių mažumų pozicija, bet ir tuo, kad „dėl spartėjančių emigracijos ir eurointegracijos procesų“ vis daugiau Lietuvos piliečių įgyja asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos2
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...