Abejojama, ar pakeitus partijų finansavimą jos taps labiau idėjinės

Vyriausybės išvados projekte abejojama, ar Seime svarstomi partijų finansavimo pakeitimai padidins jų idėjiškumą. Teisingumo ministerijos parengtame dokumente, kurį Vyriausybė svarstys trečiadienio posėdyje, be kita ko, prieštaraujama siūlymui skirti partijoms dalį gyventojų pajamų mokesčio.

Rugsėjį Seimas svarstymui priėmė prezidentės pasiūlytas įstatymo pataisas dėl partijų finansavimo keitimo, joms priimti reikalingi dar du balsavimai.

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisomis siūloma uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms ir politinėms kampanijoms, perpus - nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU) - sumažinti leistiną aukos dydį fiziniams asmenims. Dar siūloma nustatyti, kad auka negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų, tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) leisti aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų deklaravimo. Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš biudžeto partijoms kompensuotį dalį patirtų rinkimų išlaidų.

Vyriausybės išvados projekte sakoma, jog pataisas paskatinusi problema, kad Lietuvos politiniame gyvenime dominuoja konkurencija pinigais, o ne idėjomis, gali būti neišspręsta, nes, sumažinus leistiną aukos dydį fiziniams asmenims, lieka neribojamas fizinių asmenų kaip partijos narių ir savarankiškų politinės kampanijos dalyvių partijoms galimų skirti lėšų dydis.

"Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nėra numatytų priemonių, kurios leistų kontroliuoti partijos naudai mokamo nario mokesčio dydį ir tokių lėšų kilmę", - sakoma dokumente.
Išvados projekte taip pat įrašytas siūlymas įvertinti, kokią įtaką politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinių susiaurinimas darys valstybės biudžeto formavimui dėl galbūt išaugsiančio poreikio didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą iš valstybės biudžeto. Dar siūloma įvertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuriai pavesta kontroliuoti, kaip politinės partijos ir politinės kampanijos dalyviai laikosi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimų, gebėjimus efektyviai vykdyti šią funkciją.

Vyriausybės išvadoje, be kita ko, neigiamai įvertinamas Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičiaus pateiktas siūlymas leisti gyventojams politinėms partijoms pervesti 0,5 proc. sumokamo gyventojų pajamų mokesčio.

„Numatant galimybę nuolatiniams Lietuvos gyventojams papildomai skirti 0,5 procento dydžio gyventojų pajamų mokesčio dalį politinėms partijoms remti, bus sumažintas savanoriškas nevyriausybinio sektoriaus finansavimas ir pilietinės visuomenės vystymasis. Tuo labiau, skirtingai nei politinės partijos, tokio pobūdžio organizacijos nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto“, - pažymi išvadą rengusi Teisingumo ministerija.

Ministrų kabinetas numato nepritarti ir grupės Seimo narių siūlymui, kad partijų finansiniais rėmėjais negalėtų būti juridiniai asmenys, teikiantys produktus ar paslaugas viešojo administravimo sektoriui, jeigu jų prekių ar paslaugų pirkimo vertė didesnė kaip 100 tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio.
„Politinės partijos iždininkas ar už apskaitą atsakingas asmuo, turintys pareigą tikrinti, ar gauta auka atitinka įstatymo reikalavimus, neturės galimybės identifikuoti, ar toks juridinis asmuo teikia prekes ar paslaugas viešajam sektoriui, ar ne, ir nustatyti tokių prekių ar paslaugų pirkimo vertę“, - aiškinama projekte.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mergina

mergina  portretas
pirma karta tapusi moterimi,nuo to is karto netampa patyrusia,turi praeiti kazkiek laiko,kad igautu savimi pasitikejimo ir praktikos,viskas prasideda nuo pirmo karto,taip ir cia, kazkada reikia pradeti ir bus tikrai teigiamu rezultatu,aisko ne is karto,bet bus.

svolaciai

svolaciai portretas
sakos ant kurios jie patys nekirs

Aldona

Aldona portretas
Valdymo struktūra netobula. Būtina susigražinti savo status qvo ir taisyti padėtį. Persitvarkymo Sąjūdis turi būti atleistas, jo būstinė uždaryta, valdžia perduota darbo žmonėms. Lietuvos valdžia turi būti lygiavertė su visuomene, atsakinga už šalies ekonominį vystymąsi, normalius visuomeninius santykius, neprieštaraujanti teisės ir moralės normoms.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių