80 proc. porų prieš vestuves pagyvena „susimetusios"

80 proc. pastaraisiais metais Lietuvoje kartu pradedančių gyventi porų bendro gyvenimo pradžioje nesituokia, o gyvena kohabitacijoje - būna sugyventiniai, rodo tyrimas.

Taip pat, pasak tyrimo, porų sprendimą susilaukti vaikų mažiausiai lemia vaiko priežiūros atostogų sąlygos, o labai stiprus veiksnys yra vaikų priežiūros įstaigų trūkumas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) atstovė Aušra Maslauskaitė antradienį spaudos konferencijoje pristatė tyrimo "Kartų ir lyčių tyrimas" rezultatus. Pasak jos, tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastaraisiais dešimtmečiais šeimos kūrimo modelis Lietuvoje pasikeitė.

"Nuo 1970 metų gimusios kartos vis dažniau partnerystę pradeda kohabitacija. (...) Šiuo metu 80 proc. visų kiekvienais metais sudaromų pirmų partnerysčių yra kuriamos ne santuokos, bet kohabitacijos arba sugyvenimo pagrindu. Lūžio taškas įvyko apie 1998-2000 metus, kai kiekvienais metais sudaromų partnerysčių, kuriamų santuoka ir kohabitacija sudarė po 50 proc. Tėvų kartoje šie rodikliai buvo apie 15 proc., o senelių kartoje apie 5-8 proc.", - sakė sociologė.

Šie pokyčiai pasak jo, negali būti siejami tik su praėjusių 20 metų veiksniais.

"Jei žiūrėsime per visą laikotarpį iki 1990 metų, kohabitacijos procesas kaip pirmų partnerysčių procesas plito lėtai, bet plito nuosaikiai. Tai reiškia, kad mes į nepriklausomybę atėjome su jau pradėjusiu kisti šeimos modeliu. Labai dažnai mėgstama tai nurašyti kažkokioms Vakarų įtakoms, vis tik dažniau reikėtų pasižiūrėti į situaciją, kurią mes turime ir paveldėjome", - sakė A.Maslauskaitė.

Pristatydama gimstamumo tendencijas LSTC atstovė ir viena iš tyrimo autorių profesorė Vlada Stankūnienė teigė, jog tyrimas parodė, kad galimybių didėti gimstamumui yra nedaug ir artimiausioje perspektyvoje gimstamumas nepasieks to lygio, kuris gali užtikrinti kartų kaitą.

"Kodėl aš taip sakau - kadangi pirmąsyk fiksuotas norimas vaikų skaičius yra mažesnis nei du. Ne turimas, auginamas vaikų skaičius, bet norimas", - sakė mokslininkė.

Optimistiniu aspektu ji įvardijo tai, kad šiuo metu labiausiai vaikų nori aukštąjį išsilavinimą turintys vilniečiai.

"Tik su aukštuoju išsilavinimu žmonės nori turėti du ir daugiau vaikų. Ir ypač vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą nori turėti 2-3 vaikus. Vidutinis vaikų skaičius, kurio nori 20-39 metų vyrai yra 2,1 - būtent tas skaičius, kurio reikia kartų kaitai. (...) Jei pasižiūrėsime teritoriniu pjūviu, kur Lietuvoje daugiausiai nori turėti vaikų, tradiciškai norėtume pasakyti "kaime". Ne kaimo vietovėse, ne mažuose miesteliuose, o Vilniuje ir tik Vilniuje. Kaune jau nori turėti mažiau vaikų", - sakė V.Stankūnienė.

Pasak jos tyrime buvo paliesti ir klausimai, reikalingi šeimos politikos rengėjams, pavyzdžiui kaip sprendimas turėti ar neturėti vaiką per artimiausius 3 metus priklausytų nuo tam tikrų išvardintų aplinkybių - finansinės padėties, būsto ir užimtumo sąlygų, vaiko priežiūros atostogų, o taip pat vaikų lopšelių darželių prieinamumo.

"Buvo paminėtos devynios. Iš visų devynių pasiūlytų aplinkybių rečiausiai buvo paminėtos vaiko priežiūros atostogos. Jau 2006 metais ši aplinkybė sudarė mažiausiai trukdžių iš paminėtų turėti vaiką. O lopšeliai-darželiai buvo akcentuojami. Pagal pirminius 2009 metų duomenis, net du trečdaliai 20-39 metų apklaustųjų teigė, kad turėti ar neturėti vaiką priklausys nuo to, kiek yra prieinamas lopšelis-darželis", - pasakojo V.Stankūnienė.

Šis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2006 metais, jo metu apklausti 10 tūkst. 18-79 metų respondentų, gimusių 1927-1988 metais. Tyrimą, kurio respondentams reikėjo užpildyti 60 puslapių anketą, rėmė Mokslo ir studijų fondas, inicijavo Jungtinės Tautos.