Ruoniuko Velykio draugiją papildė Tingė

Antradienio popietę Lietuvos jūrų muziejuje vėl nerimo telefonai: skambino gyvūnų tarnyba „Aumura“ darbuotojai, gavę informaciją, kad pastebėtas ruoniukas Girulių pakrantėje. Po kelių valandų gyvūnėlis jau buvo Jūrų muziejuje: Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas jį apžiūrėjo, pasvėrė ir įkurdino vonioje drauge su jau porą dienų čia besigydančiu Velykiu.

Ruoniukė maža, smulkutė, sveria tik vos daugiau nei 13 kilogramų, tačiau guvi ir piktoka, sveriant ir apžiūrint vis stengėsi įkąsti Arūnui.

„Pasiutusios tos mergos. Gerai, kad dar sugeba gintis, tai rodo gyvūno instinktyvų norą išgyventi. Ruoniukė kaip tik šeriasi, keičia kailiuką, aplink burnytę yra žaizdelių, reiks gydyti“, – šypsojosi biologas, per 21 metus išslaugęs net 23 Baltijos pilkuosius ruoniukus.

Ruoniukei iš karto per zondą tiesiai į skrandį buvo supiltas fiziologinis skystis, nes ji ilgą laiką badavusi, išsekinta dehidratacijos. Ir jai, kaip ir vonios kaimynui Velykiui, skiriami antibiotikai. Antrąją dieną ruoniukė jau gavo specialaus mišinio, pagaminto iš silkės, vitaminų, fermentų, žuvų taukų.

Dažniausiai ruoniams-našlaičiams Arūnas parenka vardą, susijusį su radimviete. Žvitriai ruoniukei biologas parinko kažkada ties Melnrage tekėjusio upelio Tingės vardą. Tingė su Velykiu kol kas dalijasi viena vonia, nes gretimoje karaliauja muziejininkų iš mazuto nelaisvės išgelbėta ledinė antyte Kvaksė.

"Matyt, teks netrukus Kvaksei kvaksėti muziejaus ekspozicijoje,  – sako Arūnas Grušas, besibaiminantis, kad ateinantis savaitgalis gali būti turtingas pamestinukų.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Improvizuotoje muziejaus laboratorijoje jau buvo išslaugyti 23 ruoniukai.

Jau keleri metai Aplinkos ministerija padeda muziejui rūpintis pamestinukais. Šiemet yra skirta 20 tūkst. litų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai.

Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai, vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje, Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dalies atplaukusių žuvų tuntai. Muziejininkai prašo pastebėjus pakrantėje nusilpusį ruoniuką skambinti tiesiai į muziejų,

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.