Prieš vieną iš treniruočių, krepšininkės buvo testuojamos LSU Judesių fundamentaliųjų ir klinikinių tyrimų centre. Mokslininkai tyrė sportininkių fizinį pajėgumą, o duomenys padės labiau prognozuoti galimas traumas. “Krepšininkės atliko maksimalaus šuolio aukščio ir 30 sekundžių šuoliavimo testus. Per tyrimą sužinojome jų kojų raumenų galingumą ir kojų raumenų nuovargio tempą. Taip pat atlikome izokinetinį testą, po kurio paaiškėjo kojų raumenų jėgos išvystymo greitis, bei agonistų ir antagonistų raumenų tarpusavio jėgos santykis. Tyrimas parodė, kad žaidėjos jau beveik atsigavusios po sunkaus sezono, o traumų tikimybė menka”,- sakė LSU Sporto biomedicinos fakulteto dekanas doc.dr. Nerijus Masiulis.

Mokslininkas teigė, kad LSU gali testuoti aukščiausio lygio ir įvairių sporto šakų sportininkus. “Dauguma pastebi, kad sportininkai traumas patiria sezono pabaigoje. Tam didžiausią įtaką daro organizmo nuovargis. Todėl labai svarbu, kad po sunkaus sezono atletai pailsėtų. Krepšininkai dažnai patiria kelio priekinio kryžminio raiščio ar menisko plyšimus, čiurnos sąnario patempimus”,- teigė doc.dr. N.Masiulis.

Pasak mokslininko, sportininkų  būklės tyrimas ir rezultatai padeda parengti tinkamą treniruočių procesą. Tyrėjai duomenis gali panaudoti mokslinėms išvadoms ir rekomendacijoms. “ Mokslininkų ir sportininkų bei  jų trenerių bendradarbiavimas, kad būtų parenkami tinkami krūviai, o atletai nepatirtų traumų, yra labai svarbus”,- sakė LSU mokslininkas.

„Jeigu Graikijoje islamistų nusikaltėliams bus statoma mečetė, bus suburtas 100 tūkstančių graikų frontas, kuriam vadovaus “Auksinė aušra", - sekmadienį vakare per sueigą sakė partijos atstovas Ilijas Kasidiaris (Ilias Kasidiaris), kurio kalbą parodė valstybinė televizija.

Šis grasinimas nuskambėjo, Graikijos musulmonų draugijai savaitgalį paskelbus apie gautą grubų laišką su necenzūriniais žodžiais ir raginimu jos nariams išvykti iš šalies, arba juos grasinama „užmušti kaip vištas“.

Pasak policijos, dėl šio laiško, ant kurio buvo rastas neonacistinės organizacijos „Auksinė aušra“ simbolis, pradėtas tyrimas. „Auksinė aušra“ kaltina imigrantus dėl Graikiją ištikusių ekonominių sunkumų ir yra pažadėjusi išvaryti juos iš šalies.

Ši 18 vietų parlamente turinti partija, kuri yra įtariama raginanti savo šalininkus mušti imigrantus, neigė siuntusi šį laišką musulmonams.

Graikijoje gyvena maždaug 500 tūkst. musulmonų, dalį jų, daugiau nei 100 tūkst., sudaro turkų kilmės Graikijos piliečiai, tačiau dauguma Graikijoje gyvenančių musulmonų yra neregistruoti imigrantai.

Rusiškąją „Lada Kalina“ teks remontuoti. Lūžo priekinė pakaba, pavarų dėžė, nustatyta ir kitų automobilio negalavimų. Nelaimėlę organizatoriai ruošiasi parduoti interneto aukcione, tačiau didelio smalsuolių aktyvumo matyt nesitiki – pradinė automobilio kaina – vos 1 rublis (apie 10 centų).

Organizatorių tikinimu, pornožvaigdė šeštadienį turėjo tenkintis keleivio vieta, o šonaslydį (drift) buvo patikėta atlikti tikriems šios pramogos profesionalams. Deja, nepaklusnioji S. Grey taip pat nutarė automobilį „prajodinėti“, bet jos pasismaginimo automobilis neatlaikė.

Į Irkutską pasiimti naujo, specialiais gedimo atvejui paruošto „Volkswagen Polo“, S. Gray atvyko pirmadienį. Ji kelionę tęsia į Novosibirską, pakeliui prie Baikalo yra numatyta pornoaktorės fotosesija.

„Toks kaip ir „Kalina“. Jis nėra labai patogus ir ne toks žavingas kaip „ Kalina “.

„Be porno čia neapsieita, ir ta pornografija – „Kalina“, - taip įvykį apibendrina rusų portalas, atsižvelgdamas į skaitytojų komentarus.

Arba bent jau keltuose turėtų plaukioti valstybės institucijų inspektoriai, kad kontroliuotų prekybą alkoholiu. Dabar viską kontroliuoja tik keltų įgulos ir to aiškiai nepakanka.

Pradžioje draudimai būtų įvesti tik su Suomijos vėliava plaukiojančiuose keltuose.

Tačiau Suomijos, Estijos ir Švedijos pareigūnai kalba apie tai, kad turi būti parengta bendra prekybos alkoholiu keltuose kontrolės sistema.

Dabar alkoholis keltuose liejasi laisvai. Bet kokį kiekį jo galima įsigyti keltų parduotuvėse. Alkoholio laisvai galima įsigyti ir kelto baruose. Kai kuriuose restoranuose sumokėjus už įėjimą vyno ir alaus galima įsipilti tiesiog iš krano.

Nors keltai, tarkim iš Helsinkio į Taliną plaukia vos porą valandų, tačiau atplaukę naktį jie stovi uostuose kartu su keleiviais ir šie gali vartoti alkoholio kiek tik telpa.

Renginys vyks gegužės 31 d. viešbučio „Old Port Hotel“  konferencijų salėje (Žvejų g. 20, Klaipėda). Uosto istorijos forumo dalyviams bus pristatytos lietuviško Klaipėdos uosto formavimosi aplinkybės, atskleisti nauji istorijos šaltiniai ir asmenybių įtaka. Istorinio konteksto įžvalgos leis naujai pažvelgti į Klaipėdos uosto dabarties aktualijas ir ateities vizijas.

Į forumą pakviestas ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Istoriniame forume bus pristatyti Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai dokumentai, aplinkybės ir veikėjai, akcentuotas Klaipėdos uosto faktorius Lietuvos ekonomikoje 1923–1939 m., prisimintas 1935 m. neįgyvendintas projektas, Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtros plano ekonominiai ir politiniai aspektai, aptartas Lietuviškas uostas vokiečių uoste: Laisvoji zona 1939–1940 m., Klaipėdos uostas 1945 m.

Į dienos šviesą pateiks iki šiol nežinomi dokumentai iš Latvijos valstybės istorijos archyvo, bus aptarti Klaipėdos uosto po 1991 m. veiklos aspektai. Pranešimus skaitys istorikai Romualdas Adomavičius, Julius Žukas,  Dainius Elertas, Arūnė Arbušauskaitė, buvęs Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas.

Remiantis istoriniais faktais, Klaipėdos uosto valdymą lietuviai perėmė 1923 metų birželį. Tai padarė paskirtas įgaliotinis Ričardas Vysockas, kuris laikinai ėjo ir uosto viršininko pareigas. 1923 metų rugpjūčio 23 dieną uosto kapitonu paskirtas patyręs to meto jūrininkas, kapitonas Liudvikas Stulpinas. 1925 m. kovo 20 d. uosto darbų viršininku paskirtas Eugenijus Kurganavičius. Realesnių uosto pritaikymo Lietuvos ekonomikos reikmėms darbų imtasi 1925 metų pradžioje. Sukurta komisija numatė, kaip reikėtų panaudoti Klaipėdos uostą. Pasiūlyta įrengti 2,5 kilometro ilgio tinkamų naudoti krantinių. Jose būtų buvę galima krauti milijoną tonų krovinių per metus. Klaipėdos uostas turėjo perimti Lietuvos eksporto prekes – grūdus, medieną, gyvulius, kurie iki tol buvo gabenami per Karaliaučiaus ir Liepojos uostus.

Planus pavyko įgyvendinti su kaupu. Lietuvos vyriausybė nuolat investavo į Klaipėdos uosto modernizavimą. Per dešimtmetį po perėmimo buvo pastatytos naujos krantinės, įrengtas žiemos uostas, tiesiami geležinkeliai, tvarkomas į uostą vedantis Žemaičių plentas, privačios kompanijos statė sandėlius.

Nuo 1924 iki 1939 m. Lietuvos valstybė į Klaipėdos uosto vystymą investavo 42 mln. litų.

Klaipėdos uostas augo kartu su šalies nepriklausomybe, išgyveno įdomius ir permainingus laikotarpius – nuo pirmųjų užsienio rinkų atsivėrimo, santūrių investicijų, krovos svyravimų 1990–1999 m., staigaus rodiklių šuolio 2000–2008 m., ekonominio sąstingio padiktuotos pauzės 2009 m. bei naujos augimo bangos 2010–2011 m.

Žvelgiant į ateitį 2012–2014 m. laikotarpiu numatytos didžiulės 514 mln. litų investicijos į uosto infrastruktūros tobulinimą, naujų projektų įgyvendinimą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pranešė, kad antradienį posėdyje vertins, ar Lietuvos banko vadovo tarnybiniai veiksmai atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Prašymus komisijai pateikė Seimo narys Petras Gražulis ir pats V.Vasiliauskas.

Anot etikos sargų, bus vertinami V.Vasiliausko veiksmai dėl Ūkio banko administravimo ir teisinių paslaugų -  jie susiję su advokatų kontoromis „Raidla, Lejins&Norcous” ir „Lawin Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“.

VTEK tyrimą dėl V.Vasiliausko pradėjo kovą. Tuomet viešumoje kilo diskusijų dėl pasirinkto Ūkio banko laikinojo administratoriaus Adomo Audicko, žiniasklaidoje paskelbta, kad  jis be konkurso samdo advokatų kontorą „Raidla, Lejins & Norcous“, kurioje jis pats anksčiau dirbo.

Pasak VTEK, V.Vasiliauskas nurodė, kad viešojoje erdvėje skleidžiama informacija, formuojanti nuostatą, esą jis galėjo būti veikiamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, todėl jis kreipimusi į etikos sargus siekia išsklaidyti tokias abejones.

Savaitgalį Rusijoje viešėję žalgiriečiai įveikė nuovargį ir peržengė VTB Vieningosios lygos ketvirtfinalio barjerą.

Trečiosiose rungtynėse Lietuvos čempionai 59:60 neatsilaikė prieš Žemutinio Naugaro „Nižnij Novgorod“, kurią 66:59 įveikė ketvirtajame mače ir laimėjo seriją 3-1.

„Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome nugalėti, – tvirtino Plaza. – Nepaisant to, kad atvykę į Rusiją pirmavome 2-0, žinojome, kad laukia sudėtingos dienos, per kurias turėsime atiduoti daug pastangų.

Visada savo vaikinams sakau, kad ketvirtfinalio etapas pats sudėtingiausias. Jame svarbiausia ne technika ar taktika, o maksimalus susikaupimas.“

Ispanijos krepšinio specialistas pažymėjo, kad „Žalgiriui“ buvo ypatingai sunku kautis po LKL finalo serijos, kurioje 4-0 nugalėtas Vilniaus „Lietuvos rytas.“

„Mūsų komandos sudėtį retina traumos ir tai pagrindinė problema. Prieš dvikovą skausmą mažinančius vaistus pradėjome leisti ir Rimantui Kaukėnui, – atskleidė Plaza. – Bet visiems aišku, kad turime susitelkti.

Žaidėjai turi užmiršti traumas, leidžiamus vaistus ir tabletes, darbo sąlygas ir tęsti kovą. „Nižnij Novgorod“ geriau pradėjo susitikimą, kadangi buvo išsaugoję daugiau energijos už mūsų ekipą.“

„Žalgirio“ vairininkas akcentavo, kad viena pergalės priežasčių buvo kantrybė: „Žingsnis po žingsnio ir pasivijome varžovus. Prastą pradžią galiu paaiškinti tuo, kad krepšininkai yra labai pavargę.“

Plaza tvirtino, kad Žemutinio Naugardo krepšininkams šis sezonas buvo puikus. Ispanas priminė, kad žalgiriečių varžovai šį sezoną nukovė galingas ekipas – Maskvos CSKA, „Chimki“ ir Kazanės „Uniks“.

„Norėčiau pasakyti, kad „Žalgiris“ šį sezoną nusipelnė bent jau vietos pusfinalyje, – tikino Plaza. – Sezono eigoje komandą paliko ne vienas žaidėjas, todėl dabar ji visiškai kitokia.

Nepaisant visų finansinių, organizacinių sunkumų, traumų, ligų, atlikome viską, ką galėjome. Todėl dar labiau didžiuojuosi šia pergale.“

Pusfinalio serijoje iki trijų pergalių stipriausias Lietuvos klubas kausis su Krasnodaro „Lokomotiv“ komanda, kurios garbę gina Mantas Kalnietis bei Simas Jasaitis.

„Mitai gimsta iš nežinojimo, o medikų pareiga – informuoti ir šviesti visuomenę apie sveikatai pavojingas ligas“, – teigia prof. Žaneta Petrulionienė. Populiariausius mitus apie padidėjusį kraujospūdį profesorė sutiko pakomentuoti išsamiau.

Mitas: visuomenėje gaji nuomonė, kad padidėjęs kraujo spaudimas – nieko rimto.

Šis mitas yra klaidingas. Tiesa ta, kad net jeigu ir nejaučiate padidėjusio kraujo spaudimo sukeliamų sveikatos negalavimų, jis gali pakenkti jūsų širdžiai, inkstams, galvos smegenims, akims ir kitiems kūno organams ateityje. Todėl kiekvienas suaugęs žmogus turi žinoti, koks yra jo įprastas kraujospūdis. Ir verta kiekvienam įsiminti, kad optimalaus kraujospūdžio skaičiai yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti. Ypač didelis pavojus kyla, kai kraujospūdis viršija 180/110.

Mitas: jeigu savijauta gera, matuotis kraujo spaudimo nereikia.

Labai dažnai padidėjusio, o kartais ir labai aukšto kraujo spaudimo žmonės nejaučia metų metu.  Be to, ne visi pagalvoja, kad  galvos skausmas, sunkumas pakaušyje, svaigimas, mirgėjimas akyse gali būti dėl aukšto spaudimo. Kartais keletą dešimtmečių padidėjęs kraujospūdis neišprovokuoja jokių jutimų, nebyliai žalodamas jūsų organizmą. Dažniausiai skundai atsiranda staiga, pasireiškus komplikacijoms.

Mitas: jauniems žmonėms hipertenzija negresia.

Naujausi tyrimai rodo, jog ankstyvieji padidėjusio kraujo spaudimo – hipertenzijos – požymiai gali atsirasti net ir jaunesniems nei 18 m. jaunuoliams. Vienas iš dešimties dvidešimtmečių jau turi padidėjusį kraujospūdį. Sulig kiekvienu dešimtmečiu hipertenzijos atvejų daugėja. Todėl jau nebestebina ligoninėse sutinkami jauni žmonės, atvykę čia dėl padidėjusio kraujo spaudimo sukeltų negalavimų.

Apskritai, šiandien žmonės iki 30 m. gyvena itin aktyviai – mokosi, dirba, augina vaikus, aktyviai leidžia laisvalaikį. Šių žmonių kasdienybė neatsiejama nuo streso, įtampos. O juk pastarieji – daugelio ligų priežastis. Medikų bendruomenė nuolat kartoja, kad daug ligų jaunėja. Tad kuo anksčiau liga bus pastebėta, tuo greičiau ją bus galima išgydyti net nevartojant vaistų, o tik keičiant mitybą ir gyvenimo būdą.

Mitas: vyresnio amžiaus žmonėms padidėjusio kraujospūdžio nereikia gydyti.

Ekspertai pripažįsta, kad kraujagyslių standėjimas yra senėjimo požymis, tačiau padidėjęs kraujo spaudimas nėra toleruotina sveikatos būsena nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus bebūtumėte. Vyresniame amžiuje aukštas kraujospūdis yra pavojingesnis, daug didesnė komplikacijų rizika, dažnesni infarktai, insultai, staigios mirtys.

Rizika susirgti hipertenzija sparčiai didėti pradeda 40–50 m. amžiaus žmonėms, ypač – 40-ies sulaukusiems vyrams. Tokio amžiaus vyrai privalo akyliau sekti savo sveikatą ir labiau ja rūpintis: jie maždaug dešimtmečiu anksčiau suserga infarktais ir insultais ir gyvena dešimčia metų trumpiau nei Lietuvos  moterys. Moterims kraujospūdis sparčiai didėja po menopauzės. Tyrimų duomenimis, hipertenzija nustatoma pusei penkiasdešimtmečių.

Mitas: padidėjęs kraujospūdis – tik apkūnių žmonių problema.

Kraujospūdis gali padidėti bet kam,  nepriklausomai nuo kūno svorio. Tiesa, apkūnūs žmonės turi didesnę tikimybę anksti susirgti, nei turinys mažesnį kūno svorį, ypač, kai vyrauja pilvinis arba „obuolio“ tipo nutukimas. Tačiau svarbu atminti, kad įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui gali turėti paveldimas polinkis į hipertenziją, amžius (virš 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, sūraus ir riebaus maisto pomėgis, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A (agresyvus, konkuruojantis) ir D (jaučiantis nuolatinę įtampą, nemokantis atsipalaiduoti) tipai.

Mitas: kava kelia kraujo spaudimą. Tai reiškia, kad sumažinus kavos kiekį spaudimas susireguliuos savaime.

Tyrimai iš tikrųjų rodo kofeino poveikį kraujo spaudimui – kavą geriant nereguliariai pastebimas kraujospūdžio padidėjimas, kuris yra trumpalaikis. Tačiau kavą geriant nuolat, organizmas prie jos įpranta ir įtaka kraujo spaudimui sumažėja. Vis dėlto, kofeinas yra stipri stimuliuojamoji medžiaga, todėl nederėtų ja piktnaudžiauti. Rekomenduojama per dieną išgerti ne daugiau 2 puodelių kavos, jos atsisakyti antroje dienos pusėje.

Apibendrindama situaciją profesorė reziumavo: „Žmonės nelinkę skirti pakankamai laiko sau, tad visuomenėje yra gajus sąmoningas sveikatos sutrikimų ignoravimas ne tik hipertenzijos, tačiau ir kitų susirgimų atveju“.

Po fotosesijos Lana Del Rey atsakė į žurnalo klausimus. Pateikiame šio interviu ištraukas.

Apie viršelio nuotraukos stilistiką: „Kiekvienai fotosesijai, kurioje dalyvauju, susikuriu savo temą. Žiūrėjau senus ispaniškus filmus, o mano naujausioje dainoje skamba ispaniška gitara, tad aktorės–senjoritos įvaizdis atėjo savaime. Ruošdamiesi fotografavimui visą laiką klausėmės „The Eagles„ atliekamos „Hotel California“.

Apie moteris, kuriomis ji žavisi: „Tikiu Amy Winehouse. Žinau, kad jos nebėra su mumis, tačiau tikiu, kad ji buvo tokia, kokia buvo, ir tai buvo teisingas pasirinkimas. Tikiu, kad teisingai pasirinko ir aktorė Lauren Bacall. Ji niekada neleido kam nors pakeisti savęs. Ji buvo stipri. Visada atrodė, jog ji žino, ką ir kodėl daro.

Apie tai, kad ją vadina antifeministe: „Suprantu juos. Atrodo lyg aš būčiau pasirinkusi nuolankumo kelią. Tačiau aš esu šiuolaikinė moteris daugybe prasmių. Aš renkuosi savo kelią ir sunkiai dirbu juo eidama, tačiau tai mano pasirinkimas turėti savo gyvenime stiprų vyrą. Tokį, kuris siekia to, ko nori taip, kaip siekiu aš. Pavargstu visko siekti taip, kaip noriu aš, tad gera turėti šalia kažką, kas turi savo gyvenimą ir savo nuomonę. Gyvenime privalau būti užsispyrusi, todėl gera nuo to pabėgti į tikrą aistringą romantiką.

Apie romaną su škotų rokeriu Barrie–James O'Neillu: Jis keliauja koncertinio turo metu kartu su manimi. Mes kartu dainuojame kai kuriuos Nancy Sinatra ir Lee Hazelwood duetus. Susitikinėjame jau pusantrų metų ir jis yra net kruopštesnis ir labiau pasišventęs menininkas nei aš. Jis negali atsitraukti nuo pianino. Jei tik aš nieko nekuriu, jis klausia, kodėl? Mes stumiame vienas kitą į priekį.

Apie savo muzikos filosofiją: Einšteinas yra pasakęs, jog vaizduotė yra svarbiau už žinias, o aš turiu labai plačią vaizduotę. Man patinka gyventi savo vidiniame pasaulyje ir niekada nenustosiu ieškoti idėjų ir postūmių savo kūrybai.

77 metų Samas Bracanovas (Semas Brakanovas) po savo arešto lapkričio 12 dieną padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl rengimosi užpulti karališkuosius asmenis per jų susitikimą su žmonėmis Oklande. Princas su žmona Naujojoje Zelandijoje lankėsi karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) valdymo deimantinio jubiliejaus proga.

Oklando apygardos teismo teisėja Anne Kiernan (En Kirnan) pripažino S.Bracanovą kaltu ir nurodė jam sumokėti 200 Naujosios Zelandijos dolerių baudą ir 132 dolerius teismo išlaidų, pranešė laikraštis „The New Zealand Herald“.

Žiniasklaidos bendrovė „Fairfax Media“ pranešė, kad S.Bracanovą, kurį policija vadina „žinomu antirojalistu“, prieš Charleso atvykimą aplankė pareigūnai ir kad jis jiems pasakė ketinantis apmėtyti karališkuosius asmenis mėšlu.

Perspėtas to nedaryti, jis, kaip pranešama, atsakė: „Karališkoji šeima? Aš vadinu juos dvokiančia šeima“.

Po pradinio pasirodymo teisme lapkričio mėnesį S.Bracanovas žurnalistams sakė, kad protestuoja prieš privilegijuotą Charleso padėtį.

„Jis (tą) teisę įgijo ne savo smegenimis, o kūnu, o tai, ką gamina kūnas, eina į tualetą, tad apmėtysiu jį tuo, kas eina į tualetą“, - sakė jis.

Pranešama, kad panašią akciją jis ketino įvykdyti ir per Charleso vizitą 1994 metais - bandė apipurkšti jį oro gaivikliu, kad „panaikintų karališkos didybės dvoką“.

1988 metais S.Bracanovas kibirą arklio mėšlo išpylė ant automobilio, kuriuo važiavo valstybinio vizito į Naująją Zelandiją atvykęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas). Tada S.Bracanovas buvo nuteistas už chuliganizmą, pranešė „Fairfax Media“.

„Radio New Zealand“ pranešė, kad šis pensininkas jam skirtą baudą mokės dalimis, po 10 dolerių per savaitę.

Nuskambėjus trimitams, Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius trumpai priminė Kauno istoriją.

„Kauno miesto diena pradėta švęsti 1998 metais, kai tuometinis meras Henrikas Tamulis ir miesto taryba apsisprendė, kad tai bus gegužės 20 dieną. Nėra tikslaus rašytinio šaltinio, kuris nurodytų, kada įkurtas Kaunas, tad buvo pasinaudota demokratine teise tokią datą nustatyti“, – sakė K. Ignatavičius.

Ši diena pasirinkta todėl, kad gegužės 20 dieną, prieš 550 metų, Kazimieras Jogailaitis Kaunui suteikė Magdeburgo teisę.

Santakos garbės ženklai šiandien įteikti penkiems kauniečiams.

Trečiojo laipsnio Santakos garbės ženklus pelnė Kauno valstybinio lėlių teatro aktorius Saulius Bagaliūnas bei du fotomeninkai – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis bei sąjungos narys Mindaugas Kavaliauskas.

„Mes, fotomenininkai, savaip prisidedame prie Kauno garsinimo – prancūzai jau žino, kur yra mūsų miestas ir kad čia vyksta geras fotofestivalis. Tikiuosi, miestas išliks tikrųjų vertybių šalininku, o ne vien pasilinksminimų vieta“, – sakė M. Kavaliauskas.

Antrojo laipsnio ženklai įteikti profesoriui, Lietuvos numizmatikos ir valstybinės heraldikos puoselėtojui Stanislovui Sajauskui bei ne vieną žymų atletą parengusiam profesoriui Aleksui Stanislovaičiui.

Vėliau dar penkiems kauniečiams įteikti burmistro Jono Vileišio medaliai. Juos gavo rašytoja Aida Krilavičienė, Vilniaus Gedimino technikos profesorius Jurgis Vanagas, Seimo narė Orina Leiputė ir Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas. Po mirties apdovanota ir tragiškai žuvusi buvusi miesto tarybos narė Irena Matijošaitienė.

Žemės drebėjimas užregistruotas pirmadienį 5 val. 49 min. vietos (12 val. 49 min. Lietuvos) laiku, negiliai - 10 kilometrų gylyje, maždaug už 600 kilometrų nuo Puerto Keljono miesto.

Čilės okeanografijos tarnyba tvirtina, kad sausumoje drebėjimas nebuvo jaučiamas, bei atmetė cunamio pavojų. JAV seismologai iš pradžių buvo nustatę 6,8 balo stiprumą, bet paskui, perskaičiavę", pranešė buvus 6,5 balo.

Čilė yra vienoje aktyviausių žemės drebėjimų zonoje pasaulyje. 2010 metais per 8,8 balo žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 500 žmonių, sugriauta 220 tūkst. namų.

Stipriausias žemės drebėjimas Čilėje įvyko 1960 metais, jo stiprumas buvo 9,5 balo.

Sprendžiant iš internete pasirodžiusių pikantiškų nuotraukų, įsismaginę krepšinio mėgėjai pramogavo „be stabdžių“.

„Vakaro programoje – po oficialių komandų ir žaidėjų apdovanojimų – buvo ir striptizas. Taip pat dalyvavo „Naujosios pupytės“, Klaipėdos parodijų teatras. Buvo linksma, nemačiau nė vieno pikto veido. Krepšinio mėgėjai smagiai užbaigė sezoną. Bet gėrimų tikrai niekas nepadaugino, paprasčiausiai atsipalaidavo ir gerai pasilinksmino. Kada baigėme? Gal antrą nakties“, – delfi.lt pasakojo ŠKL direktorius Artūras Nacickas.

Mėgėjų lygos sezono uždaryme dalyvavo ir tokie garsūs Šiaulių krepšinio veikėjai kaip Antanas Sireika, Mindaugas Žukauskas, Vaidas Pauliukėnas.

„Jau keletą mėnesių nuolat sulaukiame krepšininkų užklausimų apie šią stovyklą. Ja domisi ir Lietuvos, ir užsienio krepšininkai. Praeitais metais stovykla pavyko tikrai puikiai, sportininkai pamatė, kad tokie renginiai jiems yra labai naudingi, todėl šiemet jau patys mūsų ieško“, – sakė stovyklos koordinatorius Darius Pancekauskas.

Šių metų „Adidas Summer Camp“ liepos mėnesį vyks trimis etapais, su krepšininkais vėl dirbs geriausi Lietuvos krepšinio ir fizinio rengimo treneriai, savo sričių profesionalai krepšininkams parengs individualias treniruočių ir mitybos programas.

„Mano nuomone, „Adidas Summer Camp“ yra puiki ir labai naudinga iniciatyva krepšininkams, norintiems patobulinti savo individualius įgūdžius. Po praėjusios vasaros liko tikrai puikūs įspūdžiai. Stovykloje susirenka žaidėjai, kurie nori vasarą išsaugoti tinkamą sportinę formą, tobulėti, o su tokiais krepšininkais visada labai malonu dirbti“, - prisiminė pirmojoje „Adidas Summer Camp“ stovykloje dalyvavęs treneris Darius Maskoliūnas.

Stovyklos dalyviams bus sudarytos idealios treniruočių ir gyvenimo sąlygos, krepšininkai bus aprūpinti „Adidas“ sportine apranga.

„Ši stovykla – puiki galimybė profesionaliems krepšininkams nepamiršti įgūdžių vasarą, tobulėti ir pasisemti naudingos patirties iš viso būrio ekspertų. Džiaugiuosi, kad „Adidas“ antrus metus iš eilės bus šios stovyklos dalis ir aprūpins krepšininkus visa reikalinga apranga bei avalyne“, – džiaugėsi „Adidas“ atstovė Rūta Žukaitytė.

Šių metų „Adidas Summer Camp“ didžiausias dėmesys bus skiriamas individualiam krepšininkų meistriškumui ir fizinių savybių gerinimui. Stovykloje lankysis ir su žaidėjais bendraus įvairių klubų atstovai, treneriai, agentai, bus surengtas specialus turnyras, kuriame žaidėjai, neturintys kontraktų kitam sezonui, galės pademonstruoti savo sugebėjimus.

„Adidas Summer Camp“ gali dalyvauti tik 18 m. amžiaus jau sulaukę krepšininkai, registruotis į stovyklą galima el. pašto adresu info@kaunassumercamp.lt.

Daugiau informacijos apie stovyklą rasite http://www.kaunassummercamp.lt/

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusią savaitę nutraukė R.Šatkausko įgaliojimus savivaldybės taryboje. Viceministras tris mėnesius ėjo ministro ir tarybos nario pareigas.

Savo išplatintame pareiškime R.Šatkauskas teigė, kad dabar buvo tinkamiausias laikotarpis pasitraukti, mat baigti svarbiausi metų darbai mieste.

Kauno miesto savivaldybės taryboje R.Šatkauskas dirbo šešerius metus.

Chirurgas S. Giedraitis gimė 1955 m. Vilkijoje. Šiuo metu jis dirba Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje.

Darbo partijos frakcijoje miesto taryboje be S. Giedraičio dirba Gintaras Jonas Furmanavičius ir Andželika Banevičienė.

Į viešumą S.Giedraičio pavardė buvo iškilusi, kai vasario mėnesį į klinikas buvo atvežtas sunegalavęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Tuomet gydytojas ilgai bendravo su atvykusiu V.Uspaskicho advokatu Vytautu Sviderskiu ir Darbo partijos pirmininko pavaduotoju Vytautu Gapšiu, nors vėliau teigė nežinojęs, kodėl čia paguldytas V.Uspaskichas.

Gaudynės prasidėjo Trakų rajone ir baigėsi Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Bėgdamas nuo policijos, vairuotojas padarė dar daugybę Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Šeštadienį Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliai, dirbdami pagal sustiprintos policijos priemonės planą, tikrino vairuotojų blaivumą Lentvario mieste, Geležinkelio gatvėje.

Pasak policijos pranešimo, 3.30 val. pareigūnai pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį. Automobilis buvo stabdomas, tačiau vairuotojas dar labiau padidino greitį ir nuvažiavo Trakų miesto link.

Nestojusį automobilį du policijos ekipažai persekiojo apie 60 kilometrų ir sustabdė Elektrėnų savivaldybės, Kazokiškių seniūnijoje.

Pareigūnų teigimu, bėgdamas nuo policijos, automobilis važiavo pavojingai, išjungęs žibintų šviesas, nerodydamas posūkio signalų, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Be to, netgi bandė nustumti patrulių ekipažą nuo kelio.

Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad jame buvo penki asmenys, iš jų dvi nepilnametės merginos.

Vairuotojas, iššokęs iš automobilio, bandė pabėgti į mišką, tačiau pareigūnai jį pasivijo. Sulaikomas jis priešinosi, todėl buvo panaudotos dujos ir elektros impulsų prietaisas „Taser“. Paaiškėjo, kad vairuotojas - Vilniaus rajono gyventojas. Jis buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti.

„Taip gyvendamas pradedi taip vertinti maistą. Kiekvieną grūdelį ryžių, o ir kopūstas ar salotos lapas atrodo toks skanus, prie jo nereikia net riebaus padažo. O kadaise įsivaizdavau, kad tik pilna lėkštė kotletų su bulvėmis gali būti skanūs pietūs”, - šį pirmadienio vakarą pasakos Vaida.

Vaida neslėps – prieš grįždama į sceną ji turėjo antsvorio – 159 centimetrų moteris tada svėrė beveik 70 kilogramų. Tačiau Vaida patikina, kad laikantis net ir ypač griežtos dietos jai nesvaigo galva ir nebuvo jokių blogų emocijų: „Priešingai, man depresija buvo ne tada, kai turėjau atsisakyti skanaus maisto, o tada, kai turėjau antsvorio. Laikydamasi dietos aš jaučiausi kaip ant sparnų, kilogramai sparčiai krito, o suknelių dydžiai mažėjo“, - prisimena pašnekovė.

Dabar 52 kilogramus sverianti Vaida patikina ir šiandien gyvenanti nuolatinėje kontrolėje ir kaskart galvojanti, ką deda į lėkštę. Scenos moteriai išvaizda labai svarbi, ir dainininkė žino ne vieną atvejį, kai žinomos artistės negavo viliojančių darbo pasiūlymų vien todėl, kad prodiuserių netenkino jų išvaizda.

„Pas mus labai išaukštinamas jaunystės grožio kultas. Žmonės narsto scenos moterį po kaulelį, bando įžvelgti kiekvieną netobulumą veide ar kūno linijose, man net juokinga darosi”, - pasakoja Vaida.

Šiuo metu intensyviai dietos laikos ir Merūnas bei Erika Vitulskiai. Merūnas prieš kelis mėnesius gavo viliojantį pasiūlymą sukurti vaidmenį Ispanijos operoje, tačiau tam, kad jis taptų panašus į operos personažą - suvargusį menininką, dainininko buvo paprašyta numesti daug svorio. Kitaip vaidmens jis būtų negavęs. Taigi, Merūnas jau tris mėnesius nevalgo vakarais, atsisakė saldumynų, miltinių ir bulvinių patiekalų. Per tiek laiko vyrui pavyko numesti 20 kilogramų, tačiau jis norėtų atsikratyti dar dešimties. Tačiau dainininko svajonė išsipildė – Merūnas gavo išsvajotą vaidmenį, ir dabar jo koncertų grafikas yra suplanuotas šešeriems metams į priekį.

Merūno žmona Erika Vitulskienė yra viešai ne kartą sakiusi, kad ji visiškai ignoruoja liekno kūno kultą, dievina kiekvieną savo kūno riebaliuką ir nekreipia dėmesio į jai išsakomą kritiką dėl svorio. Tačiau šiandien laidoje „Nuo... Iki...“ Erika prisipažins, kad pavasarį ypač juntamas merginų noras sulieknėti neaplenkė ir jos.

Dabar Erikos dienotvarkė griežtai sustyguota pagal sporto ir maisto režimą. Mergina valgo penkis kartus per dieną po nedidelę porciją sveiko maisto. Taip maitintis daug darbų turinčiam žmogui iš tikrųjų nelengva - reikia labai gerai suplanuoti savo laiką, tačiau jeigu Erika nesuspėja laiku pavalgyti ir vieną valgymą praleidžia, sekančio valgymo metu stengiasi jokiu būdu nebandyti atsigriebti ir suvalgyti dvigubos porcijos – ši taisyklė metant svorį labai svarbi. Erika kasdien sportuoja net du kartus – ryte ir vakare, o jei turi galimybę – dieną dar užsuka ir į šokių salę.

Menininkams leista patalpas rekonstruoti, prašoma įrengti elektros ir vandens skaitiklius.

„Artkomas“ organizuoja parodas ir plenerus užsienio bei Lietuvos galerijose, muziejuose, dvaruose bei bažnyčiose. Įstaigos vadovas Olegas Darčanovas teigė, kad šiose patalpose galės reikštis jaunoji menininkų karta, dar labiau pagyvės senamiesčio gyvenimas.

„Į šio pastato remontą planuojame investuoti apie 3-3,5 mln. litų. Tikimės, kad beveik visus pinigus gausime iš ES struktūrinių fondų. Tačiau dar lieka paskutinis žingsnis – Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija, kurie turi projektui pritarti. Darbus planuojame pabaigti iki 2015 metų vidurio“, – sakė jis.

Jo teigimu, gavus ES paramą ir rekonstravus pastatą, dešimt metų nebūtų galima keisti jo paskirties – čia galėtų būti tik menų inkubatorius. Vėliau pastatas liktų miesto reikmėms.

„Pradėkim vien nuo nevardinio, bet gero laikrodžio. Jo kaina gali prasidėti nuo 5 iki 50 tūkstančių svarų, o tai iki ketvirčio milijono litų. O kur dar kostiumas, baltiniai, sąsagos ir visa kita. Visai tai sudėjus ir yra tavo įvaizdis. Ir kuo aukštesnės pareigos, tuo kiekvieną dieną turi garantuoti kompanijos sėkmės istoriją", - pasakos Ž. Grigaitis.

Tuo tarpu turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše 45 vietą užimantis ir 150 milijonų litų turtą valdantis Benas Gudelis atskleis, kokių taisyklių reikia laikytis, norint tapti sėkmingu, ir gerai uždirbti net nepradedant nuosavo verslo. „Šiandien nėra to, ko negalėčiau sau leisti. Jei panorėčiau, galėčiau įsigyti nuosavą lėktuvą, ar net salą, tačiau tai būtų kvailas sprendimas. Šie daiktai nėra investicija, tik pinigų mėtymas į balą„, - teigs verslininkas. „Štai laikrodis ant mano rankos. Nešioju gal kokius 5 metus, tačiau jo kaina vis kyla. Jį gavau dovanų. Tuomet jis kainavo apie 10 tūkstančių dolerių, dabar galėčiau parduoti už 14 tūkstančių“, - aiškins B.Gudelis.

Žuan Jango viadukas, esantis Vuhanio pietvakarinėje dalyje, buvo pastatytas 1997 metais. Šis tilto tipo statinys užėmė labai svarbią vietą Kinijos valstybinio greitkelio, jungiančio Šanchajų ir Tibetą, sistemoje.

Sugriautą viaduką pakeis 6 juostų 5,1 kilometro ilgio naujas viadukas, nes senasis buvo tiesiog nepakankamai pajėgus susidoroti su automobilių srautu, skelbia „Reuters“.

Tai buvo pats sudėtingiausias viaduko griovimas, kada nors atliktas Kinijoje, nes greta jo stovi daug gyvenamųjų pastatų, teka 100 tūkst. voltų elektros laidai, po žeme driekiasi daugiau nei 30 požeminių vamzdynų, tarp kurių ir pagrindinis gamtinių dujų tiekimo vamzdis, jungiantis vakarų ir rytų Kiniją.

Apie viaduką darbininkai išdėliojo vandens pilnų talpų, padėjusių sumažinti griovimo sukeltų dulkių kiekį. Sprogimo metu susidariusi vandens migla puikiai sugėrė dulkes.

Viaduko griovimo darbus atlikę darbininkai statinį taip pat buvo apvynioję medžiagomis, vielomis ir apdėlioję smėlio maišais, kad skraidančios nuolaužos padarytų kuo mažiau žalos.

Praktiškai visos medūzos (ir kitų gyvūnai ar augalai) turi tam tikrą gyvenimo trukmę. Vis dėlto, viena vienintelė visos mūsų planetos būtybė įrodė, kad galima gyventi amžinai. Be jokių smegenų, jokios centrinės nervų sistemos, jokių kvėpavimo takų, jokios kraujo apytakos sistemos…

Turritopsis nutricula dažniau vadinama tiesiog nemirtingąja medūza. Ji nedidelė, vos 4,5 mm skersmens. Manoma, kad jos kilusios iš Viduržemio jūros, tačiau vėliau išplito po visą pasaulį. Dažniausiai jos randamos atogrąžų juostos vandenyse.

Kadangi medūzos išties yra nemirtingos, jų populiacija smarkiai plinta, juolab, kad jūrai įšilus iki 22 ⁰C, jos padėti kiaušinėliai tampa suaugėliais vos per 18 – 20 dienų.

Dar visai neseniai kita medūza Turritopsis rubra ir nemirtingoji medūza buvo laikomi tuo pačiu gyvūnu, bet tarp jų atrastas vienas labai svarbus skirtumas, kuris puikiai įrodo, kodėl nemirtingoji medūza gavo tokį vardą – ji – nemirtinga.

Medūza gali atjaunėti, vėl pasenti ir vėl atjauninti savo kūną, jausdama pavojų arba sužeidimo atveju. Medūza sulaukusi brandos gali vėl sugrįžti netgi į kiaušinėlio stadiją – užaugti ir vėl atjaunėti‥ Argi nebūtų keista, jei višta galėtų taptų kiaušiniu, o drugelis vėl grįžtų į vikšro stadiją?

Visgi šios medūzos atjaunėjimo procesas yra nesudėtingai paaiškinamas.: grįžimas į medūzos jaunystę vyksta tam tikrų procesų metu, kurie vyksta tiek varpelio audiniuose, tiek čiuptuvuose. Šios metamorfozės metu medūzos ląstelės gali virsti bet kokiomis kitomis ląstelėmis: spermos, raumenų ar nervų. Taip medūza gali atjauninti savo ląsteles, versdama jas kitomis ir pati grįžti atgal į „jaunystės“ dienas. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad 100 proc. atvejų suaugusios medūzos galėjo atvirsti į savo polipus ar netgi į jų kolonijas, jei tam yra sukurtos tinkamos sąlygos.

Vis dėl to, kad ir kaip nuostabiai skambėtų tokia šių mažų jūros gyventojų istorija, kol kas jų galimybė gyventi amžinai realiame gyvenime yra sunkiai įgyvendinama, nes medūzos dažnai tampa tokiomis pačiomis didesnių gyvūnų aukomis kaip ir planktonas. Visi bandymai šias medūzas grąžinti į jaunystę, buvo atliekami specialiomis sąlygomis mokslininkų laboratorijose, tad dar nė karto neužfiksuotas atvejis, kad šios medūzos galėtų atlikti visą senatvės – jaunystės ciklą natūraliomis sąlygomis. Nepaisant to, mokslininkai medūzos savybėmis jau pasinaudojo – pažeistų audinių atstatymo technologijos yra sukurtos remiantis šios vandenyno gyventojos biologinėmis, genetinėmis savybėmis.

„Šventės masiniams renginiams buvo rengtasi iš anksto – savaitgalį kurorte dirbo optimalios policijos pajėgos. Renginiai praėjo ramiai ir saugiai“, - sakė A. Katkauskas.

Pasak komisariato viršininko, šiemetinė Kurorto šventė pareigūnams darbo atnešė mažiau, nei ankstesnės šventės.

„Buvo „pasilinksminusių“, kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tačiau rimtų įvykių pavyko išvengti, ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Gal lėmė ir šventės formatas – renginiai buvo skirti solidesnei publikai, šeimoms“, - teigė pareigūnas.

Kurorto šventės metu Palangoje dirbo 81 policijos pareigūnas.

Į susitikimą pas merą atvykęs teatro jaunimas rūpinosi, kaip klostosi situacija, sprendžiant nuolatinių teatro patalpų gavimo klausimą.

V.Grubliauskas džiaugėsi, jog V. Masalskio suburtas trupė per trumpą laiką tapo svarbia Klaipėdos miesto kultūros dalimi.

„Jūsų trupės atsiradimas ir įsiveržimas į miesto meno orbitą prilygsta kometos skrydžiui. Tačiau negaliu paneigti, kad politikams, diskutuojant apie naujo teatro atsiradimą, buvo mestas nemenkas iššūkis. Valios apsispręsti reikėjo, tačiau jūsų rodomi rezultatai ir progresas įrodo, kad buvo priimtas tinkamas sprendimas“, – sakė meras.

Pasak jo, atsakomybė dabar gula ant paties Klaipėdos jaunimo teatro pečių. Tikimasi, kad trupė ir ateityje aktyviai reprezentuos Klaipėdą visoje Lietuvoje.

Meras skatino jaunuosius aktorius ir toliau aktyviai dalyvauti miesto gyvenime ir leisti šaknis Klaipėdoje.

„Norisi padaryti viską, kad jums iš čia nesinorėtų išvažiuoti. Klaipėda visapusiškai unikalus miestas, todėl tikiu, kad uostamiestis gali tapti puikiu pakilimo taku – ypač su tokiu skrydžio operatoriumi, kaip V.Masalskis“, – kalbėjo V.Grubliaukas.

Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, studijuoti teatro meno atvykę iš skirtingų Lietuvos miestų, tikino, kad ir patys nori įsitvirtinti čia.

Jaunimą labiausiai domino patalpų klausimas, nes trupė šiuo metu neturi stogo virš galvos.

„Kol studijuojame, glaudžiamės, repetuojame ir spektaklius rodome Menų fakulteto Mokomajame teatre. Viskas pasikeis, baigus mokslus. Norime užauginti savo žiūrovą, o be nuolatinių patalpų tai padaryti sudėtinga. Be to, daugeliui miestiečių Mokomajame teatre rodomi vaidinimai kvepia neprofesionalumu. Dėl šios priežasties esame priversti daugiau laiko skirti gatvės pasirodymams“, – situaciją aiškino studentai.

Pasak jų, trupės egzistavimas ir ateitis labai priklauso nuo to, ar per artimiausius pora metų jiems bus suteiktos nuolatinės patalpos.

Meras teigė, kad apie šia problema jau gvildenama ir svarstomos kelios alternatyvos.

„Nenorime daryti skubotų sprendimų. Surasti patalpas toli nuo miesto centro nebūtų sudėtinga, tačiau norime, kad jums skirta vieta būtų visapusiškai patogi ir naudinga. Ieškome tokių patalpų, kurios teatrui tarnautų ilgus metus ir aktoriams netektų patirti kraustymosi vargo.“, – sakė meras.

Anot jo, situacija dėl Klaipėdos jaunimo teatrui ieškomų patalpų turėtų paaiškėti dar kitais metais. Meras pažadėjo, kad padarys viską, jog trupė turėtų nuolatinius savo namus.

Gegužės 21-oji UNESCO sprendimu paskelbta Pasauline kultūrų puoselėjimo diena, kurios pagrindinis tikslas išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą. Ta proga Lietuvos sporto universitete organizuojamas seminaras - naujų fitneso krypčių pristatymas. Programoje – praktiniai užsiėmimai, skirti visiems, nepriklausomai nuo turimos sporto ar šokių patirties, amžiaus ir lyties. Pasak LSU lektorės dr. Ritos Gruodytės-Račienės, nors renginys skirtas visiems kauniečiams  ir miesto svečiams, tačiau jo neturėtų praleisti ir būsimi užsiėmimų su muzika instruktoriai, kūno kultūros mokytojai, studijuojantys šokio bei rytų tradicijų kūno kultūros specializacijas Lietuvos sporto universitete. „Kviečiami ir jų dėstytojai, aerobikos, šokio ir sveikatingumo srities profesionalai, stilingai pažinčiai su naujais judesių mokymo būdais bei naujomis fitneso rūšimis. Laukiami visi akademinės bendruomenės nariai, kurie mėgsta judėti su muzika, nori išbandyti naujoves, o galbūt ir atrasti sau tinkamą laisvalaikio judėjimo formą,“ – kviečia dr. Rita Gruodytė-Račienė.

Rytietišką pilvo šokių treniruotę, itin naudingą moters sveikatai ir grožiui pristatys Vilniaus konservatorijos auklėtinė, profesionali šokių choreografė ir pilvo šokio pradininkė Lietuvoje Gintarė Balčiūnaitė. Rytietiškų Oriental šokių technikos Gintarė mokėsi iš geriausių Egipto ir Turkijos specialistų bei stažavosi įvairiuose rytietiškų šokių seminaruose. Nuo 2003 m. Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centre dirba orientalio instruktore bei vadovauja šokių studijai „ORIENTAL“. Pasak Gintarės Balčiūnaitės, šokis – tai menas, tonizuojantis visą organizmą. „Šokio choreografija – tai savęs pažinimas. Jei muzikantas kiekvieną muzikinį garsą išreiškia muzikiniu instrumentu, tai šokėjas kiekvieną ritmą išreiškia kūno judesiu. Plastiškas riešo, lėtas rankų, griežtas klubo ar uždegantis pilvo judesys – tai subtiliai išreikšta kūno kalba, kuri  orientuota į moteriškumą. Treniruočių metu laviname kūną, stipriname vidinius raumenis, mokomės atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimų, atskirų judesių, o vėliau juos jungiame į visumą,“ – pasakojo Gintarė.

Vienintelė Masala Bhangra® ambasadorė Lietuvoje Vasilisa Tarasova pristatys karščiausią naujieną – programą, jungiančią aerobiką su indiškais šokiais, o taip pat vieną populiariausių visame pasaulyje Zumba fitiness® treniruotę, kurios metu nejuntamas didelis nuovargis, tačiau efektyviai deginamos kalorijos, o kiekviename užsiėmime vyrauja šokių vakarėlio atmosfera!Šokių ir aerobikos studijos „Dancehall“ vadovė Vasilisa Tarasova specializuojasi įvairiuose šiuolaikiniuose šokių stiliuose: Street dance (Hip hop, House) ir Show dance.

Praėjusi apmokymus ir sėkmingai išlaikius egzaminus Italijoje, dirbo choreografe, aerobikos trenere bei renginių organizatore didžiausiuose Venecijos ir Veronos kurortuose. 2011 - 2013 m. Vasilisa tapo oficialia – licencijuota ZUMBA® fitneso trenere, Zumbatomic®, Zumba Toning® trenere bei pirmąja ir vienintele Masala Bhangra® ambasadore Lietuvoje. „Jei norite atsikratyti streso ir pamiršti kasdieninius rūpesčius – rinkitės ZUMBA®,“ – ragina Vasilisa Tarasova. Pasak instruktorės, tai programa, jungianti aerobiką su Lotynų Amerikos šokiais, kurios metu atliekamos greito ir lėto ritmo choreografijos kombinacijos, todėl neapkraunama širdis, nesijaučia didelio nuovargio, tačiau efektyviai deginamos kalorijos. „Masala Bhangra® - tai aerobikos ir indiškų šokių (Bhangra ir Bollywood) mišinys. Programa yra itin intensyvi, tačiau tinkama visiems. Energingi, ryškūs, išraiškingi, jausmingi ir kupini aistros judesiai bei užburianti muzika leis Jums pajusti indiškos šventės atmosferą, kuri pakels Jūsų nuotaiką, suteiks Jums naujų įspūdžių ir teigiamų emocijų,“ – pasakojo Vasilisa.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Žukauskas teisme pasakojo, kad ieškoti D.Kedžio pas draugą buvo siunčiami Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Baimintasi, kad vyras gali būti ginkluotas, todėl pasitelkti „Aro“ kovotojai. D.Kedžio aptikti nepavyko, o jo draugas R.Ivanauskas tuo metu lankėsi pas seserį.

„Visos įmanomos versijos buvo tiriamos. T.Ulpis paskambino ir pasakė, kad tai galėjo padaryti D.Kedys. A.Ūso ir L.Stankūnaitės pavardes sužinojau. Suradimą ir apaugą nurodžiau organizuoti, pristatyti į policiją“, - šiuos parodymus D.Žukauskas davė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino pirmadienį teisme.

Jis apklaustas liudytoju Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojanti į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas J.Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Šioje byloje kaltinami buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.

Liudytojas, vienas iš  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovų teigė, kad visus kaltinamuosius pažinojo dėl tarnybos reikalų, o dirbdamas Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo D.Vitkovskio ir D.Sinkevičiaus vadovas, o jam pačiam vadovavo T.Ulpis.

D.Žukauskas teigė, kad iki įvykių Kaune D.Kedžio pavardė jam nieko nesakė.

„Teko dalyvauti įvairiuose pasitarimuose dėl D.Kedžio paieškos, tačiau niekas nekalbėjo, kad kriminalinės policijos informacijos šaltinis kreipėsi dėl to, jog D.Kedys ieško nelegalaus ginklo“, - liudijo D.Žukauskas.

Be to, iš jo liudijimo tapo aišku, kad D.Kedžio grėsmę jautusios V.Naruševičienės pareiškimas po Kauno ir Vilniaus teisėsaugos įstaigas klaidžiojo apie mėnesį.

„Mes jį gavome rugsėjo 30 dieną, o jis buvo parašytas rugsėjo 7 dieną. Ji iš pradžių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Iš Generalinės per tam tikrą laiką buvo nusiųsta į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o iš čia persiųsta į Kauno apygardą, o iš jos gavome mes“, - žurnalistams pasakojo D.Žukauskas.

Kai V.Naruševičienės kreipimasis pasiekė Kauno policiją, buvo likusios maždaug penkios dienos iki žudynių. Iš tų penkių dienos kai kurios buvo nedarbo dienos.

D.Žukauskas teigė, kad gavus skundą, norėta išsikviesti V.Naruševičienę, įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir patikslinti informaciją.

Tą dieną, kai buvo nužudytas teisėjas, A.Ūsui ir L.Stankūnaitei apsaugoti buvo siunčiami ekipažai, tačiau D.Žukauskas teigė, kad niekas jam nepasakė apie galimas grėsmes V.Naruševičienės atžvilgiu.

„Būtų kažkas pasakę apie V.Naruševičienę, būtume ir ją apsaugoję“, - pareiškė D.Žukauskas.

Toliau bylos nagrinėjimas bus tęsiamas birželio 7 dieną, bus apklausi liudytojai, tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas, dabar Seimo narys V.Gailius  ir Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.

Specialiosios policijos pajėgos apsupo banko „Hapoalim“ padalinį pietinio Beršebos miesto gyvenamų namų kvartale po to, kai į jį per pietų pertrauką įsiveržė du plėšikai.

Liudininkai pranešė girdėję šūvius, buvo uždaryta netoliese esanti mokykla.  Per operaciją vienas plėšikų buvo suimtas, tačiau kitas liko užsibarikadavęs banke su mažiausiai vienu įkaitu, kuris vėliau pasirodė nenukentėjęs.

„Keturi žmonės buvo nušauti, o plėšikas, kaip manoma, nusišovė. Nusikaltimo vieta dabar tuščia“, - Izraelio radijui sakė regiono policijos viršininkas Yoramas Levy (Joramas Levis) po specialiųjų pajėgų operacijos.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad per incidentą taip pat žuvo trys banko darbuotojai ir vienas klientas.

Izraelyje ginkluoti banko apiplėšimai yra retenybė. 2011 metais centrinėje šalies dalyje vienas banko plėšikas nužudė apsaugos darbuotoją.

Programa:

Gegužės 24 d., penktadienis

Klaipėdos gatvė, ties 40-uoju namu

17.00 val. Skulptūros, kurią miestui dovanoja UAB ,,Mars Lietuva“, atidengimas.

Gegužės 25 d., šeštadienis

Automobilių ir motociklų trasa prie Gargždų karjero

11.00 val. 2013 metų regioninės automobilių kroso varžybos „Regionų taurė 2013“ Gargždų miesto taurei laimėti.

Gegužės 26 d., sekmadienis

Klaipėdos gatvė, aikštė prie Gargždų kultūros centro

14.00 val. Lietuvos galiūnų čempionato I etapas.

Gegužės 29 d., trečiadienis

Gargždų kultūros centras (Klaipėdos g. 15)

18.00 val. Gargždų fotografų klubo ,,Gargždai“ parodos „Miestas ir miestiečiai“ atidarymas.

Gegužės 30 d., ketvirtadienis

Gargždų J. Lankučio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius (Žemaitės g. 5)

15.00 val. Fotografijų parodos pristatymas ir literatūriniai skaitymai„Jaunieji kūrėjai savo miestui“.

Gargždų muzikos mokykla (Kvietinių g. 2)

16.00 val. Konferencija ,,Klaipėdos rajono bendruomenių judėjimo galimybės“.

Gegužės 31 d., penktadienis

Gargždų muzikos mokykla (Kvietinių g. 2)

10.00 val. Konferencija „Gargždų miestui 760 metų“.

Gargždų krašto muziejus (Sodo g. 5)

14.00 val. „Pradžių pradžia“. Archeologinių radinių iš Gargždų apylinkių parodos pristatymas.

J. Lankučio viešoji biblioteka (Klaipėdos g. 15)

15.00 val. Kraštiečių susitikimas.

Gargždų kultūros centras, aikštė prie Gargždų kultūros centro (Klaipėdos g. 15)

12.00 val. Originaliausių dviračių ir dviratininkų varžybos vaikams ir jaunimui „Minu ore“.

13.00 val. Tarptautinis projektas. Misterija ,,Smėlio dėžės piliečiai“.

15.00 val. VIII vaikų ir jaunimo kultūros, sporto ir meno festivalis „O mes – vaikai, o mes – pasaulis“. Jaunųjų talentų fiesta, ilgiausios aplikacijos rekordo siekimas, popietė su kariškiais, gaisrininkais, policininkais, kūrybinės dirbtuvės ir gausybė pramogų visai šeimai.

18.00 val. Pirmasis tarptautinės dviratininkų akcijos „Kritinė masė“ žygis Gargžduose (daugiau informacijos www.manogargzdai.lt).

19.00 val. Atlikėjų Vudžio ir Barto koncertas.

22.00 val. Karinis naktinis žygis Gargždų apylinkėmis (renkamės prie Gargždų kultūros centro).

Birželio 1 d., šeštadienis

Aikštė prie Gargždų kultūros centro, Klaipėdos gatvė

9.00 val. Prekybininkų mugė.

10.00 val. Sporto šventė. Krepšinio 3 prieš 3, tinklinio, futbolo varžybos (Gargždų „Minijos“ progimnazijos futbolo stadionas – P. Cvirkos g. 25), stalo teniso varžybos (Klaipėdos r. sporto centras – J. Janonio g. 9), sunkiosios, lengvosios atletikos varžybos (Gargždų miesto centrinis stadionas – Kvietinių g. 26), šachmatų varžybos (Gargždų „Minijos“ progimnazija – P. Cvirkos g. 25), lauko teniso varžybos (Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos teniso aikštynas – Kvietinių g. 28).

Gargždų kultūros centras (Klaipėdos g. 15)

15.00 val. Garbės piliečio apdovanojimo ir atminimo ženklų įteikimo ceremonija. Senosios muzikos ir šokių ansamblio,,Banchetto Muzicale“ koncertas.

16.30 val. Šventinės eitynės į Minijos slėnį nuo ,,Minijos“ progimnazijos (P. Cvirkos g. 25).

Gargždų Minijos slėnis

17.00 val. Seniūnijų, bendruomenių prisistatymas kiemeliuose. 760 cepelinų virimo akcijos pradžia.

17.00 val. Šventinis koncertas. Dalyvauja Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, grupės ,,Tabasco“, ,,Rondo“, „G&G Sindikatas“ ir atlikėjas Marijonas Mikutavičius su grupe.

23.00 val. Šventinis fejerverkas.

23.00 –24.00 val. Lazerių šou ir diskoteka po atviru dangumi.

Birželio 2 d., sekmadienis

11.00 val. Bėgimas vaikams ir visai šeimai „Su „Mars“ aplink Gargždus“ (dalyvių registracija vyks  nuo 10.00 val. Gargždų miesto centriniame stadione (Kvietinių g. 26).

Gargždų Rinkos aikštė, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (Tilto g. 1).

11.30 val. Lentos, skirtos Gargždų miesto 760-ajam jubiliejui, atidengimas.

12.00 val. Šv. Mišios už miestą ir miestiečius. Koncertuoja Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai M. K. Čiurlionio kvartetas ir solistė Asta Krikščiūnaitė. Vargonuoja Jurgita Kazakevičiūtė.

Pirmadienį pas premjerą Algirdą Butkevičių apsilankęs Lenkijos diplomatas teigė, jog susitikimo metu kalbėta apie „naują pradžią“ Lietuvos ir Lenkijos santykiuose nuo 2013 metų.

„Santykiai tarp dviejų tautų yra fantastiški, jie labai geri, nėra jokių problemų“, - žurnalistams po susitikimo sakė J. Skolimowskis.

„Aš esu diplomatas, ambasadorius, mano darbas su buvusia Vyriausybe buvo labai sunkus ir kai kuriais atžvilgiais labai geras, nes ekonominiai rodikliai yra fantastiški. Paprasto atsakymo nėra. Manau, kai kurios išankstinės nuostatos, kartais abejose pusėse, leidžia problemoms tęstis ateityje. Manau, ši Vyriausybė mąsto kitaip“, - teigė Lenkijos ambasados vadovas, paklaustas, kas paskatino dvišalių santykių atšalimą pastaraisiais metais.

„Pradėjau prieš aštuonerius metus esant labai geriems santykiams ir baigiu esant labai geriems santykiams“, - kalbėjo J. Skolimowskis.

Pasak jo, per susitikimą aptartas lenkiškų pavardžių rašybos originaliais rašmenimis klausimas.

„Jis (premjeras A. Butkevičius - BNS) man pasakė, kad komisija dirba, kad jie net kreipsis į specialistus, kad būtų rastas sprendimas. Aš neklausiau premjero apie detales. Kai valstybės institucijos dirba, sunku klausti vykstant procesui. Aš klausiu apie rezultatus“, - sakė diplomatas.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai pastaraisiais metais buvo įtempti, dažniausiai minima to priežastis buvo skirtingai vertinama tautinių mažumų padėtis.

J. Skolimowskis Lietuvoje dirba nuo 2005 metų. Jį ambasadoriaus pareigose turėtų pakeisti Jaroslawas Czubinskis (Jaroslavas Čiubinskis).

53 metų J. Czubinskis yra baigęs Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1985 metų jis dirba Užsienio reikalų ministerijoje. 1990-1993 metais jis yra ėjęs Lenkijos generalinio konsulo Minske pareigas, 1993-1995 metais buvo ambasadoriumi šioje šalyje, 1995-1998 metais buvo užsienio reikalų ministro padėjėjas, 2002-2008 metais - generalinis konsulas Karaliaučiaus srityje.

Iki šiol rengėjams sekdavosi surinkti gėdos nedarantį prizinį fondą, kurio suma siekdavo apie 20 tūkst. litų.

Šįmet, anot varžybų organizacinio komiteto nario Vaclovo Šiugždinio, pavyko rasti perpus mažiau lėšų.

Klaipėdos dviračių sporto federacijos viceprezidentas patikino, kad kitąmet „Auksinės kopos“ tikrai sulauks permainų.

„Galbūt keisime varžybų formatą, – sakė V.Šiugždinis. – Yra minčių lenktynes rengti vieną dieną. Tuomet mums reikėtų akivaizdžiai mažiau lėšų.“

Ketvirtadienį prologo rungtimi kovą pradės penkiolika komandų. Keturios atstovaus Lietuvai, po dvi – Latvijai, Lenkijai ir Baltarusijai, po vieną – Ukrainai, Suomijai ir Rusijai. Pastarosios valstybės jaunieji dviratininkai pernai praleido varžybas. Po pertraukos net dvi komandas į Lietuvą deleguos estai.

Norėtų dalyvauti Moldovos dviratininkai, tačiau jie nori, kad klaipėdiečiai apmokėtų jiems kelionę.

V.Šiugždinis mano, kad šios šalies sportininkai nėra aukšto lygio ir abejoja, ar verta išlaidauti.

Kas bus pagrindiniai pretendentai į pagrindinę komandinę taurę, specialistas nesiryžo atsakyti. Rinktines atsiųs latviais, estai, baltarusiai. Bus suformuota ir Lietuvos rinktinė, kurioje bus klaipėdietis Vladislavas Popovas. Joje taip pat bus Rolandas Rumšas iš Kvėdarnos, kaunietis Martynas Stasikėlis, uteniškis Paulius Tamošiūnas, marijampolietis Mykolas Račiūnas ir panevėžietis Tomas Gembeckas.

V.Šiugždinis neabejoja, kad itin stipri bus Rusijos komanda, atvyksianti iš Maskvos, taip pat pajėgūs lenkai.

Lenktynių etapai

23 d. prologas (18.30 val.): Šiaurės prospektas (3 km).

24 d. I etapas (14.30 val.): Klaipėda – Nida, aštuonių ratų lenktynės Nidos gatvėmis (iš viso 107,1 km). Starto vieta – Smiltynėje prie Naujosios perkėlos.

25 d. II etapas (10 val.): kelyje į Palangą (15 km). Startas ir finišas – netoli Romų gyvenvietės. III etapas (17 val.): Klaipėda – Palanga – Kretinga – Klaipėda (86 km). Startas ir finišas Klaipėdos dviračių treke.

26 d. IV etapas – žiedinės lenktynės (11 val.): Liepų g., Trilapio g., S.Daukanto g., Herkaus Manto g. Startas ir finišas – Herkaus Manto gatvėje (65 km).