Svarbiausi metų įvykiai – tik citatomis

Visus šiuos metus portale publikuotuose interviu atsispindėjo dauguma svarbiausių 2011-ųjų įvykių. Siūlome prisiminti įdomiausius visuomenės veikėjų, politikų, pareigūnų pasisakymus.

Istorikas Algimantas Kasparavičius: „1991 metų sausio 13-osios agresija ir Medininkų tragedija pasireiškė akivaizdi sovietų sistemos baimė prarasti įtaką. Tie įvykiai gimė dėl sovietų sistemos “paskutinio pasispardymo„, dėl imperijos agonijos, dėl sistemos apologetų baimės bei suvokimo, jog sovietų tvarka griūva. 1941 metų birželio 14-19 dienomis prasidėjusios masinės Lietuvos gyventojų tremtys irgi buvo padiktuotos sovietų sistemos baimės. Tuomet visuomenė buvo “nukraujinama„, kartu bandant įdiegti paklusnumą sistemai“.

Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis: „Vyrauja toks gana trumparegiškas požiūris – jeigu gaunamos didelės sąskaitos ir aišku, kad jas lemia ne energetinių žaliavų ar paslaugų tiekimo kaina, bet didėjantis šilumos suvartojimas, nelinkstama aiškintis, kodėl jis didėja. Ir tada šilumos tiekėjai ir valdžia yra kaltinami, kad gaunamos per didelės sąskaitos“.

Buvęs policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas: „Mano subjektyvia nuomone, viena iš svarbiausiųjų policininkų girtavimo priežasčių – bendra sunki ekonominė, finansinė ir socialinė padėtis tiek visoje šalyje, tiek ir policijoje, taip pat motyvacijos policijos sistemoje trūkumas. Jeigu turėčiau vieną, visai sistemai tinkantį kovos su šia blogybe receptą, jį iš karto pritaikyčiau. Deja, jo nėra“.

Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis: „Dainiaus Kreivio surašyta pažyma yra politinis dokumentas, kuris jau sukėlė tam tikrą politinę audrą, nemenką šurmulį politiniame gyvenime. Bet sakyčiau, kad jis vis dėlto baigsis niekuo“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas: „Branduolinių jėgainių projektai, kuriuos ketinama įgyvendinti Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijos Astrave, nepadidina Lietuvos energetinio saugumo. Taip pat ir ekologinio saugumo. Bet koks – ekonominis, energetinis, ekologinis ar kitoks – saugumas yra nacionalinio saugumo sudėtinė dalis. Taigi, tenka sutikti, kad šie abu projektai tikrai nepadidina Lietuvos nacionalinio saugumo, yra tam tikras iššūkis jam“.

Ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius: „Nesijaučiu nei “pilkuoju„, nei “juoduoju„ ar “geltonuoju„, nei kokiu nors kitokios spalvos “kardinolu„. Esu patarėjas kaip patarėjas, niekuo neišsiskiriu iš kitų. Nemanau, kad esu koks nors kitoks, nei bet kas kitas, kuris čia būtų dirbęs“.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis: „Esu jau įpratęs prie drebančios žemės. Pradžioje gal ir buvo kažkiek diskomforto, dabar didžiosios dalies nebepajunti. Bet po labai didelių žemės drebėjimų būna dar ilgą laiką pasikartojantys smūgiai. Tad, po kovo 11-osios tragiško drebėjimo žemė stipriau ar silpniau drebėdavo kone kasdien. Buvo, atvirai sakant, jau ir pabodęs tas keistas pojūtis, kad, pavyzdžiui, esi prie darbo stalo ir pagauni save, jog judi, nors apsižiūri aplink – lyg ir viskas stovi savo vietose. Tai reiškia, kad buvo atsiradęs toks refleksas, kaip jūreiviui, po ilgo plaukiojimo išlipusiam į krantą, jog nuolat juda žemė po kojomis“.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Gera kariuomenė yra ta, kuri yra gerai parengta, todėl nėra ypač svarbu, kuriuo principu ji formuojama. Kur kas svarbesnis – rezervo klausimas. Vien tik reguliariųjų pajėgų karo atveju neužteks, nes išlaikyti tokio dydžio kariuomenę, kurios gali prireikti karui, – neįmanoma finansinė našta. Todėl labai svarbu parengti pakankamą skaičių piliečių, kurie karo metu papildytų reguliariąsias pajėgas“.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas: „Nemanau, kad Žilvino Šilgalio dalyvavimas televizijos šokių projekte buvo menas. Tai buvo žemo lygio darkymasis. Ir darkėsi ne Ž.Šilgalis, o darkėsi Seimo nario mandatas. Tai neleistina“.

Generalinis prokuroras Darius Valys: „Generalinio prokuroro pareigas einu vienerius metus ir per šį laikotarpį nejutau jokio spaudimo“.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis: „Individualaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą įvedimo galimybė Lietuvoje buvo atidėta prasidėjus ekonominei krizei. Valstybėje yra didesnių problemų, reikalaujančių didesnių finansinių investicijų“.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Taip, statybos nepigios, bet Visagino atominės elektrinės statybos išlaidas pasidalins visi projekto partneriai. Būtina atkreipti dėmesį, kad atominės elektrinės yra lyg tos vištos, dedančios auksinius kiaušinius, nes jų pagaminama energija yra pigiausia dabartinėmis sąlygomis. Vartotojui tai galų gale išeis tik į naudą“.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius: „Europos Sąjunga prisiėmė, sakyčiau, tiek politinį-moralinį, tiek ir finansinį įsipareigojimą finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus, atitinkamai reaguojant į Lietuvos prisiimtą įsipareigojimą žengti nelengvą, bet, manau, neišvengiamai teisingą įsipareigojimą uždaryti šią jėgainę. Tai reiškia, kad ES turi teisinį įsipareigojimą, kad visą IAE uždarymo procesą lydės atitinkama ir pakankama europietiška finansinė parama. Šiuo teisiniu įsipareigojimu Lietuva galės vadovautis, derėdamasi dėl naujos uždarymui skiriamos lėšų porcijos 2014-2020 metais“.

Lietuvos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis: „Aš 32 metus tarnauju aviacijoje, todėl turbūt sutikčiau su preliminariomis išvadomis, kad lietuvių karinio lėktuvo “Albatross„ sudužimas galėjo būti susijęs su žmogiškuoju faktoriumi. Iš patirties galiu pasakyti, kad taip dažniausiai būna. Todėl, kad tokiais atvejais būna labai nedidelės distancijos tarp lėktuvų, pilotai juos valdo vizualiai žiūrėdami vienas į kitą ir gali dėl grynai žmogiškųjų priežasčių tiesiog šiek tiek apsiskaičiuoti“.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius: „Nuo tautos meilės iki neapykantos yra labai trumpas atstumas. Tikiu lietuvių išmintimi. Matau, bendraudamas su žmonėmis, kad labai daug jų galima priskirti tai grupei, kurią Ronaldas Reaganas kadaise pavadino “tyliąja dauguma„. Lietuvoje irgi yra tokia “tylioji dauguma„, kurios nepaveikia nei kokia nors aštri kritika, nei švilpimai. Ta dauguma rinkimų akivaizdoje tiesiog analizuoja situaciją, politikų nuveiktus darbus ir pagal tai sprendžia, ar toliau pasitikėti jais“.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas: „Tai, kad Osvaldas Čiukšys nelabai vertas pasitikėjimo, pasimatė paskutinėmis jo darbo Ignalinos atominėje elektrinėje dienomis, kai O.Čiukšys elgėsi, sakyčiau, labai triukšmingai, daug politikavo, elgėsi tiesiog destruktyviai savo įmonės atžvilgiu. Taip vienam iš valstybinės įmonės vadovų elgtis tikrai nedera“.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Po kitų Seimo rinkimų gana sunkiai įsivaizduočiau mūsų partijos ir Tėvynės sąjungos sudarytą “vaivorykštės„ koaliciją. Bet kalbėtis, tartis su jais, žinoma, galima. Viskas priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai, kokia partija kiek vietų turės Seime. Natūralu, kad pirmiausia bus kalbama su dabartiniais mūsų partneriais opozicijoje – Darbo partija, Tvarka ir teisingumu. Neatsisakome ir galimybės kalbėtis su liberalais, jeigu jie bus atstovaujami Seime“.

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse: „Galiu užtikrinti, kad Lietuva yra gera JAV partnerė ir mes tikrai sveikintume Prezidentę D.Grybauskaitę Vašingtone. Tik dėl įtemptų ir susikertančių darbotvarkių šis vizitas dar nebuvo parengtas. Bet esu tikra, kad anksčiau ar vėliau įvyks“.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos bei Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė Irena Gasperavičiūtė: „Dažnai sakoma, kad emigraciją lemia tik ekonominės priežastys – žmonės ieško, kur gali gauti darbo, kur gali daugiau uždirbti, užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Bet nemanau, kad tik ekonominės priežastys lemia padidėjusią emigraciją iš Lietuvos. Yra ir kai kurių kitų faktorių – sakykim, korupcijos lygis, nusivylimas valdžia, asmeninės priežastys, pagaliau, pasaulio globalizacija, kuri irgi turi įtakos emigracijos srautui“.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas: „Kalbame tik apie vieno banko - “Snoro„ - ligą. Gana sunkią ligą, tačiau ji laiku diagnozuota ir bus ilgainiui pagydyta. Pagrindo nerimauti dėl kitų bankų visiškai nėra. Lietuvos bankas disponuoja visa būtina informacija, kad galėtų tai konstatuoti visiškai atsakingai, tiesiai, atvirai, be jokių užuolankų“.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas: „Jau stebime tendencijas, kad pastaruoju metu juridinių asmenų aukojimas partijoms lyg ir suaktyvėjo. Bet sulig Naujais metais, įsigaliojus naujam įstatymui, verslo įmonės jau nebegalės skirti pinigų partijoms“.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis: „Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) tikrai nėra amorfinė ar išplaukusi organizacija. Tai svarbi pokalbių tarp įvairių tautų platforma. Kur daugiau prie vieno stalo susėda azerai ir armėnai? Arba rusai ir gruzinai? Nenoriu pervertinti šios organizacijos reikšmės, bet ir niekada nesutiksiu su įvertinimu, kad ji niekam nereikalinga, o Lietuvai pirmininkaujant ESBO nepavyko iš mirties taško išjudinti kai kurių itin svarbių klausimų“.