Kodėl Kaunas turėtų būti pakaunės gerovės donoru?

Prieš kelerius metus buvo aktyviai kalbama apie tai, jog būtina šalia didžiųjų miestų esančių rajonų dalį teritorijų, besiribojančių su miesto savivaldybėmis, prijungti prie miestų. O rajonų savivaldybių centrus kurti atokiau nuo didžiųjų  miestų.

Dabar, kai lyginame  Kauno miesto ir rajono savivaldybių finansinius rodiklius, tampa akivaizdu, jog Kauno rajonas pasiekia geresnių ekonominių rezultatų nei miestas. Rajonas, jų pačių teigimu, nekenčia nuo skolų, tvarkingai vykdo biudžeto planą, o miestas nuolat skendi skolose ir sunkiai suduria galą su galu.

Tačiau tampa vis aiškiau, jog miestas yra Kauno rajono finansinis ir žmogiškųjų išteklių donoras. Akivaizdu, jog vis daugiau kauniečių, dirbančių mieste, statosi namus Kauno rajone ir moka gyventojų pajamų mokesčius Kauno rajono savivaldybei, nors naudojasi Kauno miesto infrastruktūra.

Ryškėja nauja tendencija – smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, perkelia savo verslą iš miesto į rajoną, nes Kauno rajone daug mažesni mokesčiai. Pavyzdžiui, kirpėja mieste už verslo liudijimą  priversta mokėti dvigubai brangiau nei rajone.

Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto visuomeniniu transportu, nes bendrovės „Kauno autobusai“ autobusai  važiuoja ir Kauno rajono keliais. Tačiau Kauno rajono savivaldybė už tai nemoka jokių piniginių kompensacijų „Kauno autobusams“, nors akivaizdu, jog ši bendrovė dirba nuostolingai, o visus nuostolius tenka padengti Kauno miesto savivaldybei.

Daugelį metų kompensacijos už važiavimą į Kauno rajoną buvo mokamos, tačiau jau šešerius metus Kauno rajonas jų nemoka. Dėl šios priežasties „Kauno autobusai“ kasmet netenka per pusės milijono litų pajamų, o per šešerius metus ši suma pasiekė apie 3 mln. litų.

Ar neatėjo laikas Kauno  rajono savivaldybei kolegiškai pakrapštyti pinigines? Jei rajono valdžia nenori susimokėti už savo gyventojų keliones, tai „Kauno autobusai“ turėtų koreguoti maršrutus, atsisakyti kelionių į rajoną, o laisvus autobusus panaudoti mieste, pavyzdžiui gerinant susisiekimą su Šilainiais.

Mano nuomone, iš esmės keisti būtina susisiekimo principus tarp Kauno oro uosto ir miesto. Manyčiau, jog reikia atsisakyti šiuo maršrutu kursuojančių miesto autobusų, kurie nekelia Kauno prestižo užsienio svečių akyse ir vežioja daugiausia ne turistus, bet Kauno rajono gyventojus.

Kadangi dažnai tenka lankytis komandiruotėse užsienyje, pastebiu, jog beveik iš visų oro uostų į miestą veža puikūs ir patogūs, greiti, pakeliui nestovinėjantys autobusai. Šiuose autobusuose patogu vežti bagažą, o jų vairuotojai moką ne vieną užsienio kalbą.

Esu tikras, jog tarp Kauno oro uosto ir miesto būtina paleisti „Shuttle“ tipo modernius autobusus, kuriuos vairuotų užsienio kalbas mokantys vairuotojai, o autobusai kursuotų be sustojimų nuo oro uosto iki miesto viešbučių ir lankytinų objektų.

Tokiuose autobusuose turėtų būti sumontuoti skystųjų kristalų ekranai, kuriuose būtų rodomi miestą, viešbučius, restoranus ir kitus turistams svarbius objektus reklamuojantys siužetai.

Jei prakalbome apie viešąjį transportą, tai negaliu nutylėti problemos, su kuria susiduria daugelis tarp Vilniaus ir Kauno gyvenančių miestiečių, tarp jų ir šių eilučių autorius.

Kasdien šimtai kauniečių ir vilniečių keliauja „Lietuvos geležinkelių“ traukiniais į darbą iš Kauno į Vilnių ir iš Vilniaus į Kauną.  VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ duomenimis, kasdien nuolatiniais bilietais kelionėms tarp Kauno ir Vilniaus naudojasi apie 750 dvimiesčio gyventojų.“

Daugelis jų iš namų iki geležinkelio stoties norėtų atvykti į stotį individualiais automobiliais, juos palikti aikštelėje,šalia geležinkelio stoties ir toliau keliauti traukiniu. Darbo dienos pabaigoje, sugrįžę traukiniu iš darbo, sėstų į prie stoties  paliktus automobilius ir jais pasiekti namus. Tokia praktika labai paplitusi daugelyje Europos šalių, ji leidžia sutaupyti laiką ir suteikia patogumo.

Tačiau  Vilniaus – Kauno dvimiesčio gyventojams tokie patogumai sunkiai prieinami, nes šalia Vilniaus ir Kauno geležinkelio stočių esančiose aikštelėse automobilių stovėjimas yra apmokestintas. Todėl mokant už visą dieną aikštelėse paliktus automobilius susidaro solidžios pinigų sumos – kasdien mažiausiai po 10 litų  Tai dvimiesčio gyventojams yra per brangu.

Kreipiuosi į Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją bandančius gaivinti merus: „Artūrai ir Andriau, kadangi minime Vilniaus – Kauno dvimiesčio steigimo dešimtmetį, siūlau šią datą pažymėti konkrečios dvimiesčio gyventojų problemos sprendimu— nuolatinius traukinio bilietus maršrutu Kaunas – Vilnius įsigijusiems dvimiesčio gyventojams sudaryti galimybę nemokamai laikyti automobilius  prie Vilniaus ir Kauno geležinkelio stočių esančiose dvimiesčio  savivaldybėms ir VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiose aikštelėse“.

Esu tikras, jog tai būtų konkretus žingsnis atgaivinant ir toliau plėtojant dvimiesčio projektą.