Valstybės branduolinių ginklų turi, bet ar įmanoma juos panaudoti?

Dabar, kai yra neprognozuojamų veikėjų, tokių kaip Šiaurės Korėja, Iranas, pasaulyje gal net pavojingiau nei Šaltojo karo metais, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Be abejo, sutinka ji, valstybės, norinčios turėti branduolinį ginklą, kelia pavojų, kita vertus, svarbus dar vienas aspektas: „Reikia sutikti, kad jos gali argumentuoti – jei Prancūzija, Didžioji Britanija turi branduolinį ginklą, kodėl mes negalime turėti. Tokie ribojimai sukūrė sąlygas, kad galima kitus kaltinti dviveidiškumu, nesąžiningu ribojimu.“

Nusiginklavimo siekis aktualesnis nei bet kada

Skambant dramatiškai muzikai, aštuoni balti paukščiai staiposi su alyvos šakelėmis snapuose ir priešraketinėmis kuprinėmis ant pečių pasiruošę nuginkluoti branduolines valstybes. Tai žaidimas „Taikos balandžiai“ Nobelio premijų interneto svetainėje. Tam, kad paukščiai skristų ten, kur reikia, būtina teisingai atsakyti į klausimą.

Kol žaidėjas galvoja, jie laido juokelius – maždaug, iš kur jūs žinote, kad kur nors nesimėto pavogtos branduolinės galvutės?

„Mes nežinome, kiek iš tikrųjų tos medžiagos yra apsaugotos kitose šalyse. Ir tai tikrai kelia nerimą“, – sako saugumo analitikas dr. Davidas Wrightas.

Jo teigimu, to nežino niekas, kaip ir tikslaus branduolinių ginklų skaičiaus pasaulyje. Pašnekovas yra JAV įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Susirūpinusių mokslininkų sąjunga“ ekspertas, fizikas, ir jau daug metų analizuoja branduolinio ginklavimosi iniciatyvas.

Paklaustas, kaip vertina reakcijas šių metų Nobelio Taikos premiją, jis sako esąs šiek tiek nustebęs.

„Pasaulyje vyrauja įsitikinimas, ypač tarp šalių, kurios neturi branduolinio ginklo, kad jie turėtų turėti tokį pat statusą, kaip cheminis ar biologinis ginklas. Atrodytų, kad branduolinės šalys turėtų tam pritarti, pasižadėti siekti mažinti jų skaičių, siekti, kad kitos šalys jų negamintų. Bet galėtų sakyti – deja, mums reikia tų ginklų saugumui užtikrinti. Tačiau jos elgiasi visai kitaip ir likusiam pasauliui tampa tik aiškiau, kad branduolinio nusiginklavimo siekis yra aktualesnis nei bet kada“, – pabrėžia D. Wrightas.

Situacija paradoksali

Kai kuriems komentatoriams pasirodė absurdiška apdovanoti branduolinių ginklų draudimo iniciatorius praėjus vos mėnesiui po Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų.

Bet Vilniaus universiteto profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad Taikos premija yra ir turi būti idealistinė, tad neverta kritikuoti tokio sprendimo: „Pasaulyje branduolinių ginklų nemažėja, valstybės, kurios jį turi, nesiruošia jo atsisakyti. [...] Bet šis tikslas prasmingas kaip bandymas pademonstruoti, kad pasaulyje yra valstybių, kurios įsivaizduoja, jog tai – siektinas tikslas.“

Net tarp žinomo Carnegie taikos fondo ekspertų yra tokių, kurie tiki, kad be branduolinių ginklų pasaulyje konfliktų būtų ne mažiau, bet daugiau.

D. Jakniūnaitė, pastebi, kad paradoksas – jog valstybės jį turi, bet panaudoti jo neįmanoma, kitaip Žemės neliktų. „Taigi kyla klausimas, ar tai veikia. Tarkim, kada JAV būtų pasiruošusios panaudoti būtent branduolinį ginklą, kad sutramdytų tokį pavojingą ir neprognozuojamą veikėją, kaip Šiaurės Korėja“, – svarsto politologė.

„Šiaurės Korėjos lyderiai kartais sako, kad, jei Irako ar Libijos vadovai būtų turėję net mažą branduolinę ginkluotę, šalyse perversmai nebūtų pavykę. Su tuo sunku ginčytis. Kita vertus, esame analizavę atvejus 6–7 dešimtm., kai JAV grasino panaudoti branduolinį ginklą prieš Kiniją per Korėjos karą. Tačiau tai neturėjo įtakos Kinijos veiksmams. Nors jie ir rimtai vertino tuos grasinimus, bet vis vien elgėsi, kaip norėjo“, – pastebi D. Wrightas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Slaptas NATO pranešimas konstatuoja, kad karo atveju NATO negalėtų atsilaikyti prieš Rusiją: Šis pranešimas aptariamas čia. Akivaizdu, kad Lietuvos valdžios kurstomas karas su Rusija yra kapo duobės kasimas Lietuvai. Jei atsiradai duobėje, tai nustok kasti. Ką ruošiasi daryti su šia problema naujieji pretendentai į Lietuvos Prezidento postą? Klauskime, kol nevėlu. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

o

o portretas
kas tuos fanatikus apginklavo jei ne 2 sistemos tai jav ir rusija besipezdamos tarpusavy jieskojo /draugu/ konfrontacijai o isigojo priesus ir dabar kaltina visus kitus ir visa kalte vercia /teroristam/ kuriuos tarpkitko patys ir prigamino
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių