Sirijos kare – skirtingi įvairių valstybių interesai

Savų interesų šiame konflikte turi ir nemažai kitų šalių. Kokie jie, apžvelgia naujienų agentūros „Deutsche Welle“ žurnalistai Alexanderis Pearsonas, Matthiasas von Heinas, Martinas Muno, Jensas Thurau, Rahel Klein ir Michailas Bušujevas.

Iranas

Santykiai su Sirija: Teheranas – vienas pagrindinių B. al-Assado rėmėjų. Iranas remia dabartinio Sirijos režimo pajėgas pinigais, ginklais ir žvalgybos informacija. Be to, Iranas į Siriją yra siuntęs patarėjų karybos klausimais iš savosios Islamo revoliucinės gvardijos ir teikęs nurodymų Libane įsisteigusios kovotojų grupuotės „Hezbollah“, kurią Iranas dar ir remia ir kuri taip pat veikia šiame konflikte, kovotojams.

Kodėl Iranas yra Sirijoje: dalyvaudamas Sirijos kare, Teheranas tarsi sustiprina savo, kaip šiizmo – islamo krypties, kuriai priklauso dauguma iraniečių, – vertybių sergėtojo poziciją. Sirijos šiitai yra kai kurių sunitiškomis save įvardijančių ginkluotų grupuočių taikinyje (sunizmas – kita vyraujanti islamo kryptis). Iranas siekia, kad B. al-Assadas išliktų valdžioje. Sirijos lyderis leidžia Iranui per savo teritoriją gabenti paramą Libano grupuotei „Hezbollah“, nepritaria JAV įtakai Artimuosiuose Rytuose ir Iraną, priešingai negu Saudo Arabiją, laiko savo bendražygiu regioninės partnerystės srityje.

Rusija

Santykiai su Sirija: į pagalbą B. al-Assadui Maskva atėjo 2015-aisiais, Sirijoje surengdama oro antskrydžių. Rusijos pareigūnai tuomet teigė, esą šių oro antskrydžių taikinys – teroristinės grupuotės, visų pirma – „Islamo valstybė“. Tačiau per šią rusų surengtą operaciją nukentėjo ir nemažai kovotojų prieš B. al-Assado režimą.

Kodėl Rusija yra Sirijoje: Maskva nori užsitikrinti įtaką Artimuosiuose Rytuose, todėl jai būtų geriau, kad B. al-Assadas išliktų valdžioje. Be to, šiuo tikslu Rusijai svarbu išlaikyti savo karinę oro bazę, įrengtą Sirijos vakarinėje dalyje esančioje Latakijos provincijoje, ir karinę jūrų bazę, esančią Sirijos Tartuso uoste. Panašu, kad sustiprinti savo šalies įvaizdį ir įtaką Artimuosiuose Rytuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia Jungtinių Amerikos Valstijų sąskaita, nurodoma straipsnyje.

Saudo Arabija

Santykiai su Sirija: Rijadas finansiškai ir ginklais remia Sirijos opozicines jėgas, tarp kurių – ir keletas islamistų kovotojų grupuočių. Vykdydama savo, kaip JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos narės, vaidmenį, Saudo Arabija yra surengusi oro antskrydžių prieš „Islamo valstybę“.

Kodėl Saudo Arabija yra Sirijoje: Saudo Arabija, kurios dauguma gyventojų – sunitai, nepritaria Irano siekiams plėsti savo įtaką Persijos įlankoje. Rijadas pageidautų, kad B. al-Assado vietą užimtų Saudo Arabijai palankus, su Iranu nesibičiuliaujantis lyderis.

Turkija

Santykiai su Sirija: šio tūkstantmečio pradžioje Turkijos lyderių santykiai su Sirijos prezidentu B. al-Assadu buvo geri, tačiau 2011 m., prasidėjus karui, nekurdiškas Sirijos opozicijos grupes turkai pradėjo remti ginklais. Turkija leido opozicijos kovotojams, įskaitant džihadistus, vadovauti sausumos mūšiams iš savo teritorijos ir veltis į konfliktus palei Turkijos ir Sirijos sieną. Ankara vykdo oro antpuolius, nukreiptus prieš „Islamo valstybę“, ir kovoja su kurdų opozicijos pajėgomis šiaurinėje Sirijos dalyje nuo 2016 m. vidurio.

Kodėl Turkija yra Sirijoje: Turkija siekia, kad Sirijos kurdai neturėtų galimybių įgyti autonomijos šiaurinėje Sirijos dalyje. Ankara baiminasi, kad, augant kurdų įtakai, gali sustiprėti Kurdistano darbininkų partija (PKK) – turkų grupuotė, siekianti didesnės autonomijos Turkijos teritorijoje. Be to, Ankara siekia įveikti „Islamo valstybę“, Turkijoje įvykdžiusią ne vieną teroristinį išpuolį, ir pageidauja Sirijos sostinėje Damaske matyti labiau Turkijai prielankią valdžią.

Izraelis

Santykiai su Sirija: prasidėjus konfliktui, Izraelis Sirijos teritorijoje yra surengęs oro antskrydžių prieš grupuotę „Hezbollah“ ir su Iranu susijusius subjektus.

Kodėl Izraelis yra Sirijoje: Izraelis nori užkirsti kelią Iranui plėsti savo įtaką Sirijoje. Irano lyderiai yra ne sykį kėlę klausimą dėl Izraelio teisės egzistuoti apskritai ir teikę finansavimą antiizraelietiškoms teroristų grupuotėms. Be to, Izraelis siekia pažaboti bet kokius grupuotės „Hezbollah“ planus. Ši grupuotė yra ne kartą apšaudžiusi Izraelį raketomis iš kaimyninio Libano, todėl Izraelis nuogąstauja, kad ji nepamėgintų tų pačių veiksmų imtis strategiškai svarbiame Sirijos vakaruose esančiame Golano Aukštumų regione.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Santykiai su Sirija: nuo 2014 m. JAV vadovauja tarptautinei koalicijai, rengiančiai oro antskrydžius, nukreiptus prieš „Islamo valstybę“. Be to, JAV teikia aviacinę paramą ir tiekia ginklus šiaurinėje Sirijos dalyje veikiančioms opozicinėms grupėms, įskaitant kurdų pajėgas, šiuo metu kovojančias su Turkija – JAV sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Sirijoje Vašingtonas yra dislokavęs kelis šimtus specialiųjų pajėgų karių, kurių paskirtis – remti kovojančias opozicijos grupes.

Kodėl JAV yra Sirijoje: pagrindinis Vašingtono tikslas – sunaikinti „Islamo valstybę“ ir kitas Sirijoje veikiančias ekstremistines grupuotes. JAV politika B. al-Assado atžvilgiu – mažiau aiški. Dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmtakas poste Barackas Obama yra sakęs, kad „Assado turi nelikti“. Išskyrus nepritarimą Sirijos vyriausybės sprendimui dėl cheminių ginklų panaudojimo, D. Trumpo administracijos pozicija dėl esamo šalies vadovo ateities atrodo gana prieštaringa.

Vokietija

Santykiai su Sirija: siekdama prisidėti prie kovos su „Islamo valstybe“, Vokietija yra įvykdžiusi stebimųjų skrydžių virš Sirijos teritorijos. Ji taip pat padeda apmokyti kurdų opozicijos kovotojus. Berlynas ragina Rusiją ir Iraną pasistengti įtikinti B. al-Assadą pasitraukti iš posto taikiai.

Kodėl Vokietija yra Sirijoje: Berlynas tikisi, kad „Islamo valstybė“, surengusi keletą teroristinių išpuolių Vokietijoje ir skatinusi juos rengti, bus sužlugdyta. Ji nepritaria ir B. al-Assado režimui. Vokietijos atstovų įsitikinimu, Sirijoje neįmanoma ilgalaikė taika, jei šalį ir toliau valdys B. al-Assadas.

Prancūzija

Santykiai su Sirija: iš pradžių Sirijos opozicinėms jėgoms Prancūzija tiekė medicinos priemones ir ginklus. 2015 m. ji pradėjo oro antskrydžius prieš „Islamo valstybę“. Po 2015 m. lapkričio mėnesį Paryžiuje įvykdyto išpuolio Prancūzijos vykdomų oro antskrydžių padaugėjo. Paryžius yra įspėjęs B. al-Assadą, kad imsis veiksmų, jei Sirijoje būtų panaudotas cheminis ginklas.

Kodėl Prancūzija yra Sirijoje: po serijos Prancūzijoje įvykdytų su „Islamo valstybe“ siejamų teroristinių išpuolių Paryžius siekia, kad ši grupuotė būtų sunaikinta. Dabartinis šalies prezidentas Emmanuelis Macronas ragina Rusijos lyderį Vladimirą Putiną padėti spręsti Sirijos krizę. 2017 m. E. Macronas teigė daugiau nebemanąs, kad B. al-Assadui pasitraukus iš posto konfliktas išsispręstų.