Rusai nesijaudina dėl Kremliaus žvanginimo ginklais

Valstybinė žiniasklaida transliuoja išsyk atpažįstamus sovietinius paveikslėlius, demonstruojančius moksleivius su dujokaukėmis, ir ragina žiūrovus rasti artimiausią slėptuvę nuo bombardavimo, „kol dar nevėlu“.

Tačiau, nors šie pranešimai ir didina Vakarų baimes dėl galinčio kilti naujo Šaltojo karo, paprasti Rusijos žmonės neatrodo sunerimę.

Net Kaliningrado, itin militarizuotos Rusijos srities, kuri turi sienas su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, gyventojai šias žinutes supranta kaip paprastą pozą.

Baltijsko uostamiestis, kuriame įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas, atrodo mieguistas. Vieną rytą šalia prieplaukos sėdėjo vienintelis žvejys, o kitoje įlankos pusėje jūreiviai dažė raketinį laivą.

„Tai juokinga, nes niekas čia neplanuoja nieko pulti, – sakė Olga Ziukina, kuri su savo šešiolikos mėnesių sūneliu maitino gulbes. – Manau, mūsų prezidentas yra protingas ir jam nėra reikalo duoti tokių įsakymų.“

Kaimyninėje Lenkijoje liepą NATO surengė aukšto lygio viršūnių susitikimą. Aljanso karių yra dislokuota Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, nes Rusijos keliama įtampa vis auga. Jungtinės Valstijos kitąmet į Lenkiją atsiųs dar tūkstantį karių. Jos susirūpinimas dėl nepageidaujamos akistatos su Rusija lėmė JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) nenorą veltis į Sirijos pilietinį karą.

Antradienį laikraštyje „The Guardian“ paskelbtame interviu su Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI5 vadu, jis sakė, kad Rusija Vakarams kelia vis didesnę grėsmę.

„Ji naudojasi visais valstybiniais organais ir galiomis, kad išstumtų savo užsienio politiką į užsienį vis agresyvesniais būdais – per propagandą, šnipinėjimą, ardomąją veiklą bei kibernetines atakas, – sakė Andrew Parkeris (Endriu Parkeris). – MI5 darbas yra pastoti tam kelią.“

Savo ruožtu Rusija šiemet jau surengė nemažai Baltijos laivyno pratybų, per kurias jūrininkai praktikavosi išsilaipinti sausumoje, laivai laidė raketas „žemė-oras“, naikintuvai mėtė bombas, kariai į nelaisvę ėmė diversantus narus.

Praėjusį mėnesį Maskva Kaliningrade dislokavo branduolinį užtaisą galinčių nešti mažojo nuotolio raketų kompleksus „Iskander“. Šios raketos yra skirtos tiksliam taikinių sunaikinimui 50–500 kilometrų nuotoliu. Tokios jų galimybės leistų Rusijai taikytis į objektus, esančius kaimyninėse valstybėse NATO narėse – Baltijos šalyse, Lenkijoje ir pietų Švedijoje.

Nerimą supranta

Maskva taip pat nevengia kalbėti apie karą. Rusijos valstybinė televizija pateikia NATO pratybas kaip Vakarų agresyvių ketinimų liudijimą. Naujienų leidiniai pilni džiugių pranešimų apie raketų bandymus, o Maskvos pareigūnai su pasididžiavimu pranešė, kad miesto slėptuvės nuo bombų gali sutalpinti visus 12 mln. sostinės gyventojų.