G. Landsbergis: kuriasi nauji įpročiai – išgirsti Baltijos šalis

Kai rytinės šalys uždarinėja kelius rusams, Vokietija jiems siūlo prieglobstį. Priimti rusų dezertyrus pasisiūlė ir Nyderlandai. Lietuvos diplomatijos vadovas tai komentuoja diplomatiškai.

„Aš manau, kad kuriasi nauji įpročiai išgirsti Baltijos šalis. Įpročiai, kurie dar nėra iki galo susiformavę“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Penktadienį Suomija paskelbė, kad jau ketina apriboti rusų atvykimą, bet sprendimas dar neįsigaliojo, tad per savaitgalį suomiai pamatė, ko dar nematę. Šeštadienį ir sekmadienį Suomijos sieną iš Rusijos kirto 17 tūkst. asmenų – dvigubai daugiau nei ankstesnį savaitgalį. Ir apskritai, daugiausiai šiais metais.

Kai suomiai įgyvendins savo apribojimus, sausuma rusų dezertyrai atvažiuoti nebegalės.

„Mūsų partneriai Vakaruose kartais pamiršta, kad jie, kviesdami rusus atvažiuoti į Vokietiją, Ispaniją ar bet kur kitur, kad nėra kito būdo, kaip tik kirsti per šias penkias valstybes, jeigu nesinaudojant oro transportu“, – tęsė G. Landsbergis.

Rusai į ES dar gali skristi per, pavyzdžiui, Stambulą. Bet, anot G. Landsbergio, tokios galimybės irgi ribotos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Įsigrūsti tūkstančiams žmonių į tą patį oro uostą, tuos pačius lėktuvus jau nėra  galimybės“, – sakė G. Landsbergis.

Anot pasieniečių, į Lietuvą dezertyrai važiuoti dar nebandė, nors latviams jau teko tokių apgręžti.

Rusijos mobilizacija aptarta ir per prezidento sušauktą Valstybės gynimo tarybą.

„Dėl to situacija regione blogėja, tačiau karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs, jį ir toliau vertiname kaip žemą“, – kalbėjo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Nuspręsta atnaujinti valstybės sienos priedangos planą. Ir ne tik stiprinant pasienį su Kaliningradu. Fizinis barjeras prie Baltarusijos sienos šiemet buvo sugadintas apie 300 kartų. Prie to prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.

„Atsirastų konkretūs indikatoriai, kurie reikštų, kad esant vienam ar kitam indikatoriui automatiškai įsijungtų papildomos mūsų institucijos ir kariuomenė“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pritaria Lietuvos pozicijai, o ne Vokietijos. Nuo mobilizacijos bėgantiems rusams prieglobstis nepriklauso.

„Neįmanoma parodyti, kad tie, kurie atsisakys tarnauti Rusijos karinėse pajėgose, susidurs su kokiu nors nežmonišku elgesiu“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Dar neseniai žmogaus teisių aktyvistai kritikavo Lietuvą, kad nepriima irakiečių bei kitų neteisėtų migrantų. Atsisakymą priimti rusus Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė komentuoti atsisakė. O T. V. Raskevičius sako, kad situacijos skirtingos.

„Kalbant apie neteisėtą migraciją, ypatingai per Baltarusijos pasienį, tai tie žmonės buvo pakliuvę į savotiškas prekybos žmonėmis pinkles“, – tęsė T. V. Raskevičius.

Lietuva teigia, kad įsileisti rusų dezertyrus būtų ne tik moralinė, bet ir nacionalinio saugumo problema. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius priduria, kad kas galėtų paneigti, jog Vladimiras Putinas taip siekia ES viduje sukurti penktą koloną.

„Mes jau nuo seno žinome apie KGB agentus, kurių daug yra Europos šalyse, kurie labai aktyviai veikia ir yra nuolatos aktyvuojami, kai atsitinka vienokie ar kitokie įvykiai“, – kalbėjo V. Sinkevičius.