Paragvajuje protestuotojai padegė parlamentą

Dešiniosios stovyklos prezidentas Horacio Cartesas (Horasijus Kortesas) užsibrėžęs pakeisti konstituciją, kad jis galėtų vėl kandidatuoti per 2018 metų rinkimus, kai pasibaigs jo dabartinė kadencija.

Valstybės vadovo sąjungininkai parlamento aukštuosiuose rūmuose penktadienį priėmė tokį žingsnį numatantį teisės aktą, apeidami oponentus, tvirtinančius, kad šis pakeitimas atveria kelią diktatūroms.

Šimtai protestuotojų, skandavusių „Daugiau jokių diktatūrų!“, susirėmė su riaušių policija ir įsibrovė į Nacionalinio Kongreso pastatą, daužydami vartus, tvoras ir langus.

Patekę vidun demonstrantai nusiaubė reformai pritariusių įstatymų leidėjų kabinetus ir juos padegė, matoma televizijos reportažuose.

Ugniagesiai nurodė, kad per neramumus buvo sužeisti apie 30 demonstrantų ir policininkų.

Opozicijos senatorius Luisas Wagneris (Luisas Vagneris) sakė, kad tarp sužeistųjų yra keli aukšto rango opozicijos politikai, įskaitant Senato pirmininką Roberto Acevedo (Robertą Asevedą).

R.Acevedo užginčijo minėtą teisės aktą Aukščiausiajame Teisme ir teigė, kad jis prieštarauja konstitucijai.

Planuota, kad šį teisės aktą šeštadienį svarstys Deputatų Rūmai, kur prezidento šalininkai turi daugumą.

Vis dėlto po riaušių Deputatų Rūmų pirmininkas Hugo Velazquezas (Hugas Velaskesas) paskelbė, kad balsavimas atidedamas. Jis pridūrė esąs sukrėstas smurto.

„Tikiuosi, kad sugrįš ramybė ir santarvė“, – per televiziją sakė H.Velazquezas.

Paragvajuje iki šiol gyvai prisimenama 35 metus gyvavusi generolo Alfredo Stroessnerio (Alfredo Stresnerio) diktatūra, trukusi iki 1989-ųjų.

Nuo 1992 metų Paragvajaus prezidentą draudžiama rinkti daugiau negu vienai kadencijai.

Jeigu šis draudimas būtų panaikintas, taip pat būtų atverta galimybė į valdžią grįžti kairiojo sparno eksprezidentui Fernando Lugo (Fernandui Lugui), vadovavusiam šaliai 2008–2012 metais.