- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pradedant Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimu į JAV prezidentus, baigiant „Brexit“ ir Katalonijos krize – kaltinimai, kad Kremlius kišasi į Vakarų šalių vidinius reikalus pastaruoju metu pakurstė būgštavimus dėl rusų programišių, „interneto trolių“ ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos.
Pirmieji kaltinimai Maskvos atžvilgiu pasirodė po programišių atakos prieš JAV Demokratų partijos serverius 2016-aisiais, įvykdytos prieš pat šalies prezidento rinkimus, kuriuose nugalėjo D. Trumpas. Vėliau jų daugėjo, ir buvo atskleista ištisa virtinė įrankių, kuriuos Kremlius esą naudojo siekdamas savo interesų.
Pirmiausia būgštauta dėl paslaptingų rusų programišių, esą dirbusių Maskvos saugumo tarnyboms ir dalyvavusių kibernetiniame kare, tačiau vėliau susirūpinta dėl daugybės straipsnių internete ir pranešimų socialiniuose tinkluose, kuriose buvo aiškinama Rusijos pozicija ir naudojamasi Vakarų demokratijų nesėkmėmis.
Lapkritį JAV pareikalavo, kad Maskvos finansuojama televizija RT, laikoma pagrindiniu Kremliaus propagandos ruporu užsienyje, užsiregistruotų kaip „užsienio agentė“. Maskvoje įsikūręs transliuotojas yra minimas tyrimuose dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Keliomis savaitėmis anksčiau socialinis tinklas „Twitter“ uždraudė RT ir su šia televizija susijusiai naujienų agentūrai „Sputnik“ savo paskyrose skelbti reklamą. Kitos interneto milžinės „Facebook“ ir „Google“ savo ruožtu pažadėjo labiau stengtis kovoti su Maskvos „dezinformacija“.
Panika išplito visame Vakarų pasaulyje: Madridas nerimauja dėl Rusijos kontroliuojamo „manipuliavimo“ Katalonijos krize, o britų analitikai pastebi ženklų, kad rusai paveikė Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Vokietijoje ir Prancūzijoje irgi vis labiau būgštaujama, kad Rusija galėjo įsikišti į įvairius balsavimus.
„Informacinis karas“
Tuo tarpu Kremlius visus šiuos kaltinimus vadina „isteriškais“ ir „rusofobiškais“ bei tvirtina, kad jokių rimtų tokios veiklos įrodymų nėra.
Po pralaimėto „žiniasklaidos karo“ 2008-aisiais vykstant karui su provakarietiška Gruzija, Rusija įdėjo daug pastangų, kad sustiprintų savo „švelniąją galią“.
Dėl šios priežasties, siekdama užsienio auditorijos, smarkiai išsiplėtė Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida.
Kremliaus finansuojamai televizijai RT, anksčiau vadintai „Russia Today“, ir „Sputnik“ buvo suteiktos misijos pristatyti užsienyje Maskvos poziciją; ypač daug dėmesio skiriant temoms, dėl kurių Rusija ir Vakarai nesutaria, pavyzdžiui, konfliktams Ukrainoje ar Sirijoje.
„Rusija leidžia daug pinigų šitam (informaciniam karui), ir nuolat matome daugiau žaidėjų“, – sakė žurnalistas Andrejus Soldatovas, interneto leidinio „Agentura.Ru“, kuriame nagrinėjami saugumo klausimai, redaktorius.
2014 metais Rusijos žiniasklaida pranešė apie naują galingą Kremliaus įrankį: „trolių fabriką“ Sankt Peterburge. Teigiama, kad ši tarnyba, oficialiai vadinama Interneto studijų agentūra, yra susijusi su Rusijos saugumo tarnybomis ir valdo tūkstančius netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose, per kurias siekiama paveikti visuomenės nuomonę.
Dienraštyje RBK paskelbtuose interviu su šaltiniais buvo teigiama, kad pirmiausia „interneto troliai“ buvo pasitelkti siekiant paveikti vidaus politiką.
Pasak leidinio, 2015-aisiais „troliai“ pakeitė kryptį, kad pasėtų neramumų JAV. Kartais jie apsimesdavo priklausą vienai stovyklai, o kartais – kitai; jie skelbdavo melagingą informaciją ir netgi organizuodavo protestus.
Ribotos priemonės
Vis dėlto Prahos Tarptautinių santykių instituto mokslininkas ir saugumo ekspertas Markas Galeotti (Markas Galeotis) žurnale „Tablet“ birželį parašė, kad Kremliaus 2016-ųjų operacija „buvo skirta susilpninti Vašingtoną, o ne nuspręsti, kas sėdės Baltuosiuose rūmuose“. Pasak jo, Maskva siekė „pakenkti Amerikos vyriausybės legitimumui, jos pajėgumui dirbti“.
Nepaisant visų šių pastangų, Maskvos įtaka Vakarų viešajai nuomonei tebėra ribota.
JAV pareigūnai yra sakę, kad iš Rusijos ateinantis turinys ir jam išleisti pinigai tėra nedidelė dalis viso informacijos srauto ir išlaidų.
Tačiau Kremlius smarkiai padidino savo kibernetinių kampanijų biudžetą per 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Per JAV rinkimų kampaniją Rusija išleido 50 tūkst. dolerių (per 42 tūkst. eurų) reklamai feisbuke. Tuo tarpu D. Trumpo ir jo konkurentės demokratės Hillary Clinton (Hilari Klinton) kampanijų populiarinimui feisbuke buvo išleista 81 mln. dolerių (68,7 mln. eurų).
Rusų programišiai – paslaptingiausi Kremliaus instrumentai – buvo apkaltinti atakomis prieš JAV Demokratų partiją, JAV Nacionalinio saugumo agentūrą, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) partiją ir Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA).
Tačiau, A. Soldatovo teigimu, amerikiečių kibernetinio saugumo ištekliai ir programuotojų įgūdžiai tebėra „gerokai didesni“. Jis sakė, kad Rusijos programišiai naudojasi metodais, kurie reikalauja mažai išteklių, pavyzdžiui, fišingą – įtikinamai padirbtus elektroninius laiškus – kad pavogtų asmeninių duomenų.
„Kremlius negavo labai daug iš šių operacijų; daugiausiai tai tėra triukšmas“, – pareiškė A. Soldatovas.
Vis dėlto jis sakė įžvelgiantis grėsmę, kad kitos šalys norės elgtis taip pat.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sulaikytas buvęs Kalnų Karabacho lyderis pradėjo bado streiką
Azerbaidžane sulaikytas buvęs Rusijos bankininkas, kuris anksčiau vadovavo armėnų separatistų administracijai Kalnų Karabache, paskelbė bado streiką, penktadienį pranešė jo sūnus ir advokatė. ...
-
Niujorko teismas baigė prisiekusiųjų atranką D. Trumpo mokėjimų už tylą byloje
Niujorko teisėjas Juanas Merchanas (Chuanas Merčanas) penktadienį pranešė, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) teismo procesui byloje dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą surinkta visa dvylikos prisiekusiųjų ir šešių atsa...
-
Agento tikslas – padėti pasikėsinti į V. Zelenskį
Bendradarbiaujant Ukrainos saugumo tarnybai, Ukrainos generalinio prokuroro biurui ir Lenkijos teisėsaugos institucijoms, buvo sulaikytas Lenkijos pilietis, kuris pasisiūlė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis organizuojant pasikėsinimą ...
-
Pamatykite, kas po gaisro liko iš istorinio Kopenhagos pastato3
Danijos sostinės ugniagesiai dvi dienas gesino istorinį Kopenhagos pastatą – XVII amžiuje statytą buvusią vertybinių popierių biržą. Danams šis objektas buvo ikona. ...
-
Paryžiaus policija po pranešimo apie sprogmenį Irano konsulate sulaikė vyrą (atnaujinta)
Prancūzijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi vieną vyrą, sulaukusi pranešimo iš Irano konsulato Paryžiuje apie asmenį, atėjusį su sprogmeniu. ...
-
Prancūzijai areštavus buvusios V. Putino žmonos partnerio vilą – Kremliaus kritika5
Kremlius ketvirtadienį pasmerkė vilos Prancūzijoje kuri, kaip įtariama, priklauso rusų verslininkui Arturui Očeretnui, naujam prezidento Vladimiro Putino buvusios žmonos partneriui, areštą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Niujorke atrinkti D. Trumpo baudžiamosios bylos prisiekusieji
Niujorke ketvirtadienį buvo prisaikdinta 12 prisiekusiųjų žiuri beprecedentėje eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) baudžiamojoje byloje. ...
-
Rusija: sudužus kariniam bombonešiui žuvo įgulos narys2
Rusija penktadienį pranešė, kad pietiniame Stavropolio regione sudužus kariniam bombonešiui žuvo įgulos narys, ir pridūrė, kad ieško dar vieno piloto. ...
-
Irano žiniasklaida: po sprogimų didelės žalos nėra
Irano žiniasklaida penktadienį pranešė, kad po sprogimų, girdėtų netoli šalies centrinio Isfahano miesto, informacijos apie didelę žalą nėra. ...