ES susirūpinusi dėl paaštrėjusio konflikto Ukrainoje

  • Teksto dydis:

Rytų Ukrainoje vyriausybės pajėgos ir rusų remiami separatistai antradienį jau trečią dieną iš eilės kovėsi dėl pramonės miesto Avdijivkos, kurios gyventojai liko be elektros, o šis paaštrėjęs konfliktas vėl padidino nerimą Europos Sąjungai dėl saugumo padėties jos kaimynystėje.

Šios kautynės netikėtai prasidėjo sekmadienį, separatistams siekiant užgrobti vyriausybės kontroliuojamą teritoriją Avdijivkoje.

Nuo tos dienos susirėmimai jau pareikalavo mažiausiai 13 civilių ir abiejų konflikto pusių kovotojų gyvybių. Šis smurto protrūkis – intensyviausias nuo susitarimo dėl naujų paliaubų, dėl kurių buvo susitarta gruodžio 23-ąją.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, pabrėždamas, kad susidariusi padėtis turi būti neatidėliotinai sprendžiama, pirmadienį nutraukė savo vizitą Berlyne ir sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį.

P.Porošenka baiminasi, kad, JAV prezidentu tapus simpatijų Rusijos vadovui Vladimirui Putinui neslepiančiam Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), 2014-aisiais įsiplieskęs konfliktas gali dar labiau paaštrėti.

Nuožmūs susirėmimai šalies rytinėje dalyje prasidėjo po provakarietiškos Maidano revoliucijos, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams irgi sakė, kad Kremlius dėl dabartinės padėties yra „itin sunerimęs“, tačiau teigė turįs „patikimos informacijos“, kad puolimą iš tikrųjų pradėjo savivaldžiaujantys Kijevą palaikančių kovotojų būriai.

Vienas naujienų agentūros AFP reporteris sakė, kad separatistai nuo pat ryto apšaudė 20 tūkst. gyventojų turintį miestą iš raketų salvinės ugnies sistemų „Grad“ ir artilerijos pabūklų.

„Dabar nėra elektros. Neišsprendėme problemų dėl namų šildymo, o dujotakis buvo sugadintas“, – AFP sakė vietos ukrainiečių kariuomenės dalinio atstovė Olena Mokrynčiuk.

Miesto kariuomenės administratorius Fridonas Vekua AFP sakė rengiąs planą dėl Avdijivkoje dingusios elektros evakuoti gyventojus iš šio miesto, esančio į šiaurę nuo separatistų bastiono Donecko.

Atslinkus šalčiams, Ukrainoje naktimis temperatūra nukrinta iki minus 20 laipsnių Celsijaus.

„Evakuacijos klausimas iki galo dar nėra išspręstas. Laikome tai paskutine išeitimi, nes vis dar išlieka tikimybė, kad šildymas bus atnaujintas“, – sakė F.Vekua.

Miesto šildymą užtikrina ten esanti kokso gamykla, kuri pastarosiomis dienomis smarkiai nukentėjo per apšaudymus.

Gamyklos direktorius Musa Magomedovas sakė, kad jei jos generatoriai būtų išjungti, būtų itin sudėtinga tęsti dujų gamybą.

Dėl to Avdijivka liktų be vietinio elektros šaltinio, o miesto ateitis būtų neužtikrinta. Pasak M.Magomedovo, gamyklos remontui trukdo tebesitęsiantys susirėmimai.

Tarptautinis pasmerkimas ir susirūpinimas

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai yra pagrindiniai veikėjai, registruojantys abiejų konflikto pusių pažeidimus. Ši organizacija taip pat yra atsakinga už Rusijos ir Ukrainos taikos derybų organizavimą.

ESBO 2015 metų vasarį taip pat padėjo pasiekti Minsko susitarimus dėl paliaubų, kuriems taip pat tarpininkavo Vokietija bei Prancūzija, o ES lyderiai laiko juos vienintele galimybe, kad regione įsivyrautų taika.

„Pastarosiomis dienomis suintensyvėjusios kovos Avdijivkos apylinkėse... yra aiškus paliaubų pažeidimas, kaip nurodoma Minsko susitarimuose“, – sakoma ES užsienio reikalų vadovės pranešime.

ESBO teigė, kad suintensyvėjusios kovos kelia „rimtą susirūpinimą“, o JAV ambasada socialiniame tinkle „Twitter“ parašė esanti itin sunerimusi dėl „2 500 vaikų, likusių be vandens, elektros ir šildymo“.

ESBO Nuolatinės tarybos JAV misijos reikalų patikėtinė Kate Byrnes (Keit Bairns) sakė, kad „smurtą Avdijivkoje inicijavo Rusija ir separatistai“.

„Raginame Rusiją sustabdyti smurtą, gerbti paliaubas, nenaudoti sunkiosios ginkluotės ir nutraukti bandymus užimti naują teritoriją, esančią už kontaktinės linijos“, – sakė ji Vienoje kreipdamasi į ESBO nuolatinę tarybą.

Nuo 2014 metų konfliktas Rytų Ukrainoje jau pareikalavo apie 10 tūkst. gyvybių. Daugiau nei pusė jų – civiliai. Dėl šio konflikto Maskvos ir Vakarų santykiai tapo prasčiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.

Kremlius neigia remiąs separatistus, nors pripažįsta, kad kovos veiksmų zonoje esama rusų „savanorių“ ir karių, esą išvykusių ten savo noru ne tarnybos metu.


Šiame straipsnyje: ESkaras UkrainojeRusijasusirėmimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

jooo

jooo  portretas
Teisus anonimas jie daro bizni o banderos bujoja

Anonimas

Anonimas portretas
jei ne merkel su prancūzų pridurku,tai dabartinių ukrų fašistų dabar nebūtų
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių