Egipte atakos mečetėje aukų padaugėjo iki 305

Prokuroro Nabilo Sadeqo (Nabilo Sadiko) pranešime sakoma, kad per šį išpuolį dar 128 žmonės buvo sužeisti.

Pareigūnas nurodė, kad ataką įvykdė 25–30 kovotojų, į mečetę prie Bir al Abdo miesto, esančio maždaug už 40 km į vakarus nuo provincijos sostinės Arišo, atvažiavusių penkiais visureigiais.

Pranešime sakoma, kad užpuolikai užėmė pozicijas prie al Raudos mečetės pagrindinių durų ir 12 langų, tuomet pradėjo pliekti iš automatų į viduje buvusius maldininkus. Kovotojai taip pat padegė prie mečetės stovėjusius septynis maldininkams priklausiusius automobilius.

Atsakomybės už šią ataką kol kas niekas neprisiėmė. Išpuolio taikiniu tapusi mečetė buvo populiari tarp sufijų, o šios mistiškosios islamo šakos sekėjus daugelis islamistų laiko atskalūnais.

Pranešime cituojami išgyvenusiųjų liudytojai pareigūnams, kad kai kurie užpuolikai dėvėjo kaukes. Pasak jo, veidų neprisidengę vyrai buvo ilgaplaukiai vešliomis barzdomis, vilkėję maskuojančiomis kelnėmis ir juodais marškinėliais.

Šeštadienį Egipto karo lėktuvai surengė reidų virš Sinajaus ir, kariuomenės teigimu, smogė kelioms transporto priemonėms, kuriomis keliavo dalis numanomų išpuolio vykdytojų. Kariškiai nurodė, visi šių transporto priemonių keleiviai žuvo.

Šio teiginio nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti, nes žiniasklaidai Šiaurės Sinajuje dirbti praktiškai uždrausta.

Vyriausiojo prokuroro pranešimas buvo išsamiausia valdžios informacija apie išpuolį, kuris yra daugiausia gyvybių nusinešęs Islamo ekstremistų veiksmas šiuolaikinėje Egipto istorijoje.

Išpuolio liudininkai pasakojo naujienų agentūrai AP apie siaubingas 20 minučių, kurių metu kovotojai žudė ir luošino besimeldusius. Buvo pasakojama apie pro langus šokinėjančius žmones, grūstį į tualetus vedančiame koridoriuje ir iš siaubo klykiančius vaikus. Kai kurie pasakojo vos pasprukę iš mirties gniaužtų, kiti – apie šeimas, praradusias visus arba beveik visus vyriškos lyties narius.

Vienas liudininkas Ebidas Salemas Mansouras (Ebidas Salemas Mansuras) pasakojo, kad smarkus šaudymas prasidėjo imamui vos įžengus į mečetės sakyklą sakyti pamokslo. „Žinojom, kad mečetę užpuolė (kovotojai)“, – apie rūstų Egipto kovos su vis drąsiau veikiančiais kovotojais etapą pasakojo vyriškis.

Kovotojai šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas visų didesnis), o vaikai klykė, pasakojo E. S. Mansouras.

„Žinojau, kad esu sužeistas, tačiau padėtis daug baisesnė nei pavojus būti sužeistam. Buvau vos už kelių sekundžių nuo mirties“, – teigė vyras, kuriam į kojas pataikė dvi kulkos.

E. S. Mansouras prisiminė, kaip aidint šūviams daugelis besimeldusiųjų ir toliau kartojo paskutines maldas.

Prezidentas Abdel Fattahas al Sissi (Abdel Fatahas Sisis) pažadėjo, kad išpuolio organizatoriai „bus nubausti“ ir kad Egiptas atkakliai tęs karą su terorizmu. Tačiau jis nepatikslino, kokių naujų žingsnių bus imamasi. Šeštadienį jis nurodė išpuolio aukoms atminti pastatyti mauzoliejų ir paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą.

Kariuomenė ir saugumo pajėgos jau anksčiau vykdė daugiaplanes operacijas prieš kovotojus miestuose, kaimuose ir dykumų kalnuose Sinajuje, o visame Egipte nuo balandžio galioja nepaprastoji padėtis. Visoje šalyje sulaikyta tūkstančiai žmonių, bandant sustabdyti islamistus, taip pat nepritariančius valdžiai ir ją kritikuojančius. Ši padėtis didina nerimą dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų.

Kovotojais per pastaruosius metus susprogdino keletą koptų bažnyčių šalies sostinėje Kaire ir kituose miestuose bei nužudė dešimtis krikščionių. Manoma, kad grupuotės „Islamo valstybė“ nariai 2016 metais virš Sinajaus susprogdino Rusijos keleivinį orlaivį; tąsyk žuvo 226 žmonės.

Penktadienio išpuolis buvo pirmasis didelis kovotojų išpuolis prieš musulmonų bendruomenę, ir jis nustelbė visus ankstesnius išpuolius, kurių vyko net per ankstesnį islamistų kovotojų sukilimą praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

Už pastarąjį išpuolį atsakomybės niekas neprisiėmė, tačiau grupuotės „Islamo valstybė“ nariai praeityje yra taikęsi į sufijus.

Pernai kovotojai nukirsdino svarbų vietos sufijų religinį lyderį, neregį šeichą Suleimaną Abu Herazą, ir egzekucijos nuotraukas paskelbė Internete.

IS propaganda neretai smerkia sufijus. „Islamo valstybės“ internetinio žurnalo sausio numeryje aukštas pareigas šios grupuotės regioniniame padalinyje užimantis pareigūnas žadėjo taikytis į sufijus, kaltindamas juos stabmeldyste ir eretiškomis „naujovėmis“ religijoje bei perspėjo, kad grupuotė „neleis jiems gyventi“ Sinajuje arba Egipte.

Sufijų bendruomenėms, kurių nariai stengiasi priartėti prie Dievo giesmėmis ir poezija, priklauso milijonai egiptiečių. Sufijai taip pat reiškia didelę pagarbą šventovėms, kuriose yra palaidoti pamaldumu ir dorybingumus garsėję musulmonai.

Islamo ekstremistai suintensyvino smurtą Šiaurės Sinajuje po to, kai kariuomenė 2013 m. nuvertė demokratiškai išrinktą, tačiau visuomenę supriešinusį islamiškų pažiūrų prezidentą Mohammedą Morsį (Muhamedą Mursį) ir ėmėsi griežtų veiksmų prie Islamo brolijos judėjimą.

Tai sukėlė ilgalaikį ir slegiantį konfliktą, kurio centre atsidūrė Arišas ir aplinkiniai kaimai bei miestai. Kovotojams nepavyko perimti teritorijų kontrolės, tačiau kariuomenė ir policijos pajėgos taip pat nesugeba užtikrinti saugumo, nes ekstremistai nuolat surengia netikėtų išpuolių – daugiausia prieš patikros postus ir automobilių kolonas.