Bangladeše musulmonų mokykloje sudeginti mokinių telefonai

Bangladešo pietryčiuose esančios seminarijos mokiniams sekmadienį buvo įsakyta perduoti savo telefonus mokyklos administracijai. Tada įstaigos vadovai sumėtė visus prietaisus į laužą, užkurtą šalimais esančioje pievoje.

„Šie prietaisai gadina jų asmenybę“, – sakė Moin ul Islamo (Islamo Prieglobsčio) medresės (musulmonų seminarijos) atstovas Azizulas Hoque (Azizulas Hokė).

„Mokiniai savo telefonuose naktimis naršo internetą ir rytais snaudžia per pamokas. Jų tėvai susirūpinę“, – aiškino jis.

Pasak A. Hoque, prieš 123 metus įkurta ir 14 tūkst. registruotų mokinių turinti medresė nėra nusiteikusi prieš technologijas, tačiau „mobiliųjų telefonų trūkumai yra didesni už jų privalumus“.

„Skęstame laiškuose, kurių autoriai siekia, kad mobiliųjų telefonų naudojimas butų uždraustas fatvomis (islamo teisės dekretais). Daugelis nepatenkintųjų skundėsi, kad prietaisai dažnai skatina nesantuokinius ryšius“, – sakė atstovas.

Bangladešas, kur musulmonai sudaro daugumą, oficialiai yra pasaulietiška valstybė, tačiau musulmonų dvasininkai yra labai įtakingi, ypač konservatyvesnėse kaimiškose vietovėse.

Hatazario rajone netoli Čitagongo uostamiesčio įsikūrusiai medresei vadovauja Ahmadas Shafi (Ahmadas Šafis). Jis taip pat yra griežtos linijos islamistų organizacijos „Hefazat-e-Islam“ lyderis.

Šis judėjimas pastaraisiais metais pavirto politine jėga, reikalaujančia įvesti šariatą šalyje, kur gyvena 160 mln. žmonių. Dėl šios kampanijos tarp judėjimo ir Bangladešo pasaulietinės vyriausybės kilo konfliktas.

Šimtai tūkstančių „Hefazat-e-Islam“ šalininkų 2013 metais surengė eitynes link Bangladešo sostinės Dakos ir reikalavo priimti religinius įstatymus, tokius kaip šventvagystės kriminalizavimas ir segregacija pagal lytį darbovietėse.

Per tą demonstraciją policija mėgino išvaryti protestuotojus iš vieno Dakos komercijos centro. Prasiveržus smurtui žuvo apie 50 žmonių.

Islamistų judėjimas neseniai sulaukė Bangladešo ministrės pirmininkės Sheikh Hasinos (Šeich Hasinos) pritarimo. Ji sutiko pripažinti griežtosios pakraipos islamo seminarijų suteikiamas akademines kvalifikacijas ir leido jų mokiniams kreiptis dėl darbo valdžios institucijose.