Viešbučio svečių įgeidžiai: skirtingi kambariai įsimylėjusiems ir pagalvių meniu

Pirmąjį 2013 metų pusmetį Vilniaus viešbučiuose ir svečių namuose buvo apsistoję beveik 371 tūkstantis užsienio svečių – tai 6,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, rodo Lietuvos Statistikos departamento duomenys.

Skaičiai rodo, kad Lietuvą pastaruoju metu atrado baltarusiai, rusai ir norvegai, deja italai, latviai ir estai nuo gintaro šalies nusigręžė. Pasak „Moongarden Art Hotel“ direktorės Nataljos Kozlovos, Lietuvos kaimynus pamažu keičia Azijos tautų atstovai.

„Pagal mūsų viešbutyje apsistojančių klientų srautus matome, kad pastaruoju metu itin padaugėjo iš Rytų Europos atvykusių svečių, kuriems Vilnius patrauklus taip pat, kaip lietuviams Paryžius. Lietuvoje jie gauna pigesnių ir kokybiškesnių paslaugų bei prabangos prekių, kurių savo šalyje negali įsigyti dėl jų trūkumo ar kainos, tuo tarpu verslo reikalais iš Vakarų Europos atvykę turistai džiaugiasi gerai išvystyta infrostruktūra ir kokybiškomis paslaugomis, - sako sostinės senamiestyje įsikūrusio prabangaus viešbučio „Moongarden Art Hotel“ direktorė N. Kozlova. – Pastebėjome tendenciją, kad pas mus vis daugiau apsistoja japonų, kuriems patinka kompaktiškas, jaukus ir žalias pėsčiomis išvaikščiojamas Vilniaus senamiestis.“ 

Pasak N. Kozlovos, skirtingų tautų viešbučio svečių poreikiai bei reikalavimai skiriasi: pavyzdžiui JAV ir Australijos turistams svarbu, kad kambariai būtų erdvūs, komfortiški, slavams – kad viešbučio ir kambarių interjeras būtų išskirtinis, su daug puošybos detalių ir prabangiais baldais. Pasak jos, japonai dažnai turi specifinių reikalavimų, būdingų Rytų  kultūrai, vienas jų, kad viešbutyje nakvojančios poros dažnai prašo apartamentų su dviem atskirais kambariais. Anot viešbučio direktorės, būna svečių, kurie prašo pagalvių meniu, kad galėtų išsirinkti panašiausią į jų namie turimą.

„Dirbant su kitos kultūros atstovais reikalingos geros etiketo ir istorijos žinios, nes niekada nežinai, koks mums, atrodo, menkniekis, mūsų svečiams gali pasirodyti siaubingu įžeidimu. Stengiamės savo komandą paruošti visiems gyvenimo atvejams, kad svečiai liktų patenkinti,  - sako viešbučio „Moongarden Art Hotel“ direktorė N. Kozlova. -  Restorane aptarnaudami viešbučio svečius žinome, kad ispanai ir italai dėl savo kultūrinių įpročių dažnai vėluoja, o štai japonams itin svarbi vakarienės serviravimo ir patarnavimo estetika. Kadangi jie kelia itin didelius reikalavimus maistui, dažnai grupelei japonų tenka pateikti net kelių rūšių skirtingų patiekalų, kad visų skoniams būtų įtikta.“

Atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvą užsieniečiai vertina teigiamai, ypač gamtą, kultūrinį paveldą, žmonių draugiškumą ir paslaugumą, gidų ir viešbučių profesionalumą, bet negaili kritikos netinkamai viešųjų tualetų infrastruktūrai bei taksi paslaugoms iš oro uosto. Geriausiai Vilniaus turizmo galimybes yra įvertinę lenkai, prasčiausiai – prancūzai.

Kaip skelbia Lietuvos Statistikos departamentas, 80,3 proc. visų į Vilniaus viešbučius ir svečių namus atvykusių svečių buvo užsieniečiai, kurių didžiausią dalį sudarė rusai – 16,2 proc., antroje vietoje buvo baltarusiai – 15,7 proc., trečioje – svečiai iš Lenkijos (13 proc.), ketvirtoje – vokiečiai 8,8 (proc.), penktoje – svečiai iš Jungtinės Karalystės (4,8 proc.).

Per pirmąjį 2013 metų pusmetį daugiausiai svečių sostinės viešbučiuose ir svečių namuose buvo apsistoję gegužės mėnesį – 77 613, iš jų 15 proc. – kitų Lietuvos miestų bei vietovių gyventojai ir 85 proc. užsieniečių.

Šalys, iš kurių atvyko daugiausia svečių

Rusija – 44 402 (15 proc. daugiau nei 2012-ųjų metų pirmąjį pusmetį);
Baltarusija – 42 937 (41 proc. daugiau);
Lenkija – 35 576 (9,5 proc. daugiau);
Vokietija – 24 085 (6,7 proc. mažiau);
Jungtinė Karalystė – 13 255 (23,3 proc. daugiau);
Latvija – 12 712 (10,3 proc. mažiau);
Norvegija – 9 747 (38,8 proc. daugiau);
JAV – 8 569 (2,4 proc. daugiau);
Estija – 7 348 (14,5 proc. mažiau);
Suomija – 6 626 (16 proc. mažiau);
Italija – 6 525 (27,8 proc. mažiau);
Prancūzija – 6 208 (16,9 proc. daugiau).