Rusija piktai užsipuolė JT humanitarinės pagalbos vadovą

Rusijos kaltinimai, išsakyti per vieną audringiausių Saugumo Tarybos posėdžių dėl Sirijos pastaraisiais mėnesiais, sulaukė griežto atsako iš Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.

JT spaudžia Rusija pažaboti savo sąjungininką, Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) ir sustabdyti sukilėlių kontroliuojamų rytinių Alepo miesto rajonų, kur žmonės jau tris mėnesius gyvena brutalios apsiausties sąlygomis, bombardavimą.

JT humanitarinės pagalbos vadovas Stephenas O'Brienas (Stivenas O’Brajenas) sakė, jog „netveria pykčiu“ dėl to, kad Saugumo Taryba nesiima veiksmų. Pasak jo, „iš tiesų nieko nedaroma, kad būtų nutrauktas karas, nutrauktos kančios“.

S.O'Brienas sakė, kad senkant maisto atsargoms, „Sirijos ir Rusijos pajėgos bombarduoja civilius“.

„Jei jie išgyvena, kitą dieną jų laukia badas“, – sakė jis ir pridūrė: „Alepas faktiškai virto žudymo zona“.

Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas piktai atkirto, kad S.O'Brienas „kalba arogantiškai“ ir nesugeba pripažinti fakto, kad Rusija paskelbė vadinamąją humanitarinę pauzę, kuri, pasak jo, tęsėsi aštuonias dienas.

„Jei mums reikėtų pamokslavimų, eitume į bažnyčią“, – sakė jis.

Ambasadorius kaltino opozicijos sukilėlius ir su tarptautinių teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusius džihadistus, kad dėl jų JT savaitgalį nepavyko įgyvendinti plano evakuoti iš Alepo sužeistus civilius.

Jis taip pat tvirtino, kad S.O'Brienas faktus pateikia neobjektyviai.

„Prašau, palikite tokio pobūdžio ataskaitą romanui, kurį galbūt kada nors parašysite“, – sakė V.Čiurkinas.

Damasko ir Maskvos paskelbta „humanitarinė pauzė“ baigėsi šeštadienį 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku. Padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „ Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad netrukus buvo atnaujintas ir sukilėlių kontroliuojamų Alepo rajonų bombardavimas.

Trečiadienį buvo smogta mokyklai sukilėlių kontroliuojamoje Idlibo provincijoje. SOHR duomenimis, per šį antskrydį žuvo mažiausiai 35 civiliai, tarp jų apie 22 vaikus.