Prieš 30 metų įvykusi Černobylio katastrofa pateikė skaudžių pamokų

  • Teksto dydis:

Ukraina ateinančią savaitę minės 30 metų sukaktį po Černobylio atominėse elektrinės katastrofos, kai žmonių klaidos ir sovietinių reaktorių technologijų trūkumai nulėmė didžiausią pasaulyje branduolinę krizę.

Artėjant tos katastrofos metinėms, kurios bus minimos balandžio 26 dieną, naujienų agentūra AFP apžvelgė priemones, kurių buvo imtasi pasaulyje nuo 1986-ųjų, kad būtų padidintas branduolinis saugumas, nors Fukušimos krizė 2011-aisiais parodė, kad išlieka dar daug iššūkių.

Grėsmė – tik Sovietų Sąjungoje?

Pasak ekspertų, svarbiu veiksniu per Černobylio katastrofą buvo neįprasta ir prastai apgalvota RBMK tipo reaktorių konstrukcija, galinti lemti itin staigų galios padidėjimą, kaip nutiko tuo atveju.

Be to, šios jėgainės reaktoriai nebuvo apgaubti sandariomis ir slėgiui atspariomis talpyklomis, galinčiomis apsaugoti nuo radioaktyvių teršalų pasklidimo avarijos atveju. Tokia konstrukcija nebuvo būdinga už Sovietų Sąjungos ribų statytiems reaktoriams.

Vis dėlto avariją taip pat lėmė žmogaus klaida. Kaip nurodo Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija (WNA), Černobylio jėgainėje taip pat buvo „pažeistos darbo procedūros ir stigo saugumo kultūros“.

Reakcija į įvykusią avariją taip pat kritikuojama: sovietų pareigūnai delsė evakuoti vietos gyventojus, o Maskva pasiuntė 600 tūkst. „likvidatorių“, kurie gesino 10 dienų liepsnojusį gaisrą, naudodami tik labai menkas apsaugos priemones arba visiškai be jų.

Pavojus buvo paskelbtas tik balandžio 28 dieną – ir tai padarė ne Maskva, o Švedija, užfiksavusi nepaaiškinamą spinduliuotės padidėjimą. Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas katastrofos faktą viešai pripažino tik gegužės 14 dieną.

Atsakas

Pasaulyje kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl Černobylio katastrofos, tapusios technogeninių grėsmių simboliu, buvo imtasi tarptautinių pastangų pagerinti branduolinės energetikos saugumą ir padrąsinti visuomenę, netgi peržengiant Šaltojo karo susipriešinimą.

Vienas iš svarbiausių žingsnių buvo Pasaulinės branduolinių jėgainių operacijų asociacijos (WANO) įkūrimas 1989 metais. Ši organizacija atlieka 430 reaktorių visame pasaulyje „koleginius patikrinimus“, siekiant aptikti saugumo problemas.

„Šis sektorius neabejotinai pasimokė, kad esame stipresni, veikdami kartu“, – WANO generalinis direktorius Peteris Prozesky (Piteris Prozeskis) sakė AFP.

Šaltojo karo pabaiga ir Sovietų Sąjungos subyrėjimas taip pat pašalino kliūtis tarptautiniam bendradarbiavimui.

Buvusioms komunistinėms Rytų Europos šalims, kurių daugelis dabar yra Europos Sąjungos narės, taip pat buvo suteikta pagalba modernizuoti sovietų statybos jėgainės. Iš 17 RBMK reaktorių, veikusių 1986 metais, šeši jau yra visam laikui išjungti, tarp jų – du Visagino atominės jėgainės blokai.

Taip pat buvo sustiprintas Jungtinių Tautų priežiūros institucijos – Tarptautinės branduolinės energetikos agentūros (TATENA) – vaidmuo. Ji išplėtė ir atnaujino saugumo standartus, o TATENA narės privalo nedelsdamos pranešti apie bet kokius incidentus, galinčius paveikti kitas šalis.

Be to, buvo pasirašytos kelios tarptautinės sutartys, iš kurių svarbiausia – TATENA Branduolinio saugumo konvencija. Kiti dokumentai reguliuoja branduolinių atliekų tvarkymą ir ankstyvojo perspėjimo apie avarijas sistemas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių