- Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Velse susirinkę NATO šalių lyderiai tarsis, kaip aljansas turėtų reaguoti ir keistis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. LRT pradeda reportažų ciklą, skirtą aptarti svarbiausias susitikimo temas. Šįkart – apie gynybos finansavimą, kurį Lietuva jau pažadėjo didinti.
Tik keturios NATO sąjungininkės vykdo įsipareigojimus, bet net ir dabar, kai aljansas susiduria su seniai nematyta grėsme, neaišku, ar aljanso lyderiai atsilieps į JAV ir Didžiosios Britanijos perspėjimus, kad neskirdamas pakankamai lėšų gynybai, aljansas gali nueiti į praeitį kaip karinė galybė.
Velsas jau baigia pasiruošti priimti NATO šalių narių lyderius. Aljanso generalinis Andersas Foghas Rasmussenas sekretorius sako, kad rytinės NATO šalys greičiausiai bus labai patenkintos Velse priimtais sprendimais.
„NATO turėtų apsispręsti Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje kurti penkias naujas bazes. Tačiau tokių bazių kūrimas reikalauja ir kito – rimto įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai, juolab kai Rusija jas pastaraisiais metais padidino pusantro karto ir dabar tam išleidžia daugiau nei keturis procentus BVP“, – sakė A. F. Rasmussenas.
„Šiuo metu nėra tiesioginės karinės grėsmės, tačiau turime stiprinti mūsų karines pajėgas, turime sukurti infrastruktūrą, turime būti pasirengę priimti NATO šalių atstovus, jei būtų staigi karinė agresija ir būtų aktyvuotas penktasis NATO straipsnis“, – pastebėjo Latvijos gynybos ministras Raimonds Vejonis.
Latvija gynybai išleidžia panašiai kaip Lietuva – suma nesiekia nė procento BVP. Iš dvidešimt aštuonių NATO narių tik keturios narės išleidžia gynybai daugiau nei 2 proc. BVP – tiek, kiek įsipareigojusios.
„Aljansas yra didelė ekonominė galia, kuri gynybai išleidžia mažiau nei 2 proc. BVP. Ir jei NATO rimtai galvoja apie gynybą, ji turi Ir jei persiginkluoti, atkurti pajėgumus, Europos šalys turi ištraukti pinigus iš savo kišenių“, – teigė buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas.
Tad Velse turėtų būti išvada dėl išlaidų gynybai didinimo. Tačiau kol kas neaišku, ar pažadas bus tvirtas. Esą tam priešinasi kai kurios Šiaurės Europos šalys, o Slovakija tiesiai atsakė, kad nepaisant Rusijos agresijos kaimyninėje Ukrainoje, neskirs daugiau pinigų krašto apsaugai. Tokio įsipareigojimo nenori ir Kanada, taupydama net sumažino išlaidas gynybai. Neoficialiai teigiama, kad ir Vokietija lojalumo aljansui nematuoja pinigais. Bet jei ne dabar – tai kada?
„Taip, vienas iš tų momentų, kad jei ne dabar, tai paskui gali ir nebereikėti. Jeigu tik daugiausiai trečdalis šalių bando rodiklį vykdyti, tai kiti ne tik nevykdė, bet bandė mažinti biudžetą. Tai va kur problema. Atsirado mūsų pajėgumų ir mūsų patikimumo klausimas“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Amerikiečiai jau seniai nepatenkinti, kad turi skirti 70 proc. visų NATO išlaidų, juolab dabar, kai pagrindinė grėsmė yra Europoje, ir jei taip tęsis, gali dar susilpnėti NATO pamatu vadinamas Europos ir Amerikos ryšys.
Tad arčiausiai Rusijos esančios šalys, nelaukdamos Velso susirūpino savo gynyba. Lenkija nusprendė per dvejus metus pasiekti 2 proc. ribą, nors ir taip iki jos jai trūksta labai nedaug. Tuo metu Lietuvos politinės partijos įsipareigojo gynybai išleisti 2 proc. iki 2020-ųjų. Dalis tų lėšų bus skirtos sąjungininkių iš NATO karių priėmimui. Besikliaudamos sąjungininkais, savo gynyba NATO narės pirmiausiai turi rūpintis ir pačios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Artėjant audrai „Nelson“ Ispanijoje žuvo keturi žmonės
Ispanijos šiaurėje žuvo keturi į jūrą įkritę žmonės, prieš audrą „Nelson“ pučiant gūsingam vėjui ir kylant septynių metrų aukščio bangoms, ketvirtadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. ...
-
Po Baltimorės tilto griūties pereinama prie laivo gelbėjimo
Šaltuose Baltimorės uosto vandenyse, po to, kai didžiulis krovininis laivas rėžėsi į tiltą ir jį sugriovė, trečiadienį buvo rasti dviejų duobes tvarkiusių darbininkų kūnai. ...
-
Lenkijos saugumo tarnybos: surengtas reidas Rusijos šnipų tinkle
Lenkijos saugumo tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad bendradarbiaudamos su Čekijos žvalgyba, kuri diena anksčiau išardė didelį Rusijos propagandos tinklą, surengė reidą prieš Rusijos šnipų tinklą. ...
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja susitikti su išpuolio aukų šeimomis1
Ketvirtadienį Kremlius nedavė jokių nuorodų, kad prezidentas Vladimiras Putinas planuotų susitikti su žuvusiųjų per išpuolį Maskvos koncertų salėje šeimų nariais. Per praėjusį penktadienį įvykdytą teroro išpuolį žuvo 143...
-
Politikos analitikas apie išpuolį Maskvoje: braižas visiškai neatitinka „Islamo valstybės“31
Praėjusią savaitę į Maskvos koncertų salę „Crocus City Hall“ įsiveržė ginkluoti užpuolikai, pradėjo šaudyti į koncerto lankytojus ir padegė pastatą. Šiandien žuvusiųjų skaičius siekia 143 žmones. Atsakomybę už i&s...
-
JAV peiliu ginkluotas jaunuolis nužudė keturis žmones: dar septyni sužeisti1
JAV Ilinojaus valstijoje vyras keliose vietose peiliu puolė žmones, nužudydamas keturis jų, įskaitant paauglę mergaitę, o dar mažiausiai penki buvo sužeisti, pranešė policija. ...
-
Mirė J. Liebermanas, pirmasis žydas, siekęs JAV viceprezidento posto3
Joe Liebermanas (Džo Libermanas), kuris pateko į istoriją kaip pirmasis kurios nors iš didžiųjų JAV partijų kandidatu į viceprezidentus tapęs žydas, o pastaruoju metu vadovavo pastangoms iškelti trečią kandidatą 2024 metų rinkimuose...
-
PSO: kone kas šeštas vaikas patiria patyčias internete1
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2022 metais apie 16 proc. 11–15 metų amžiaus vaikų patyrė patyčias elektroninėje erdvėje, palyginti su 13 proc. 2018 metais. ...
-
Pareigūnai: teroro akto Maskvoje aukų skaičius padidėjo iki 1432
Žuvusių per teroro aktą Pamaskvės koncertų salėje žmonių skaičius padidėjo iki 143, trečiadienį pranešė Rusijos valdžios institucijos. ...
-
Baltimorės tilto griūtis: 7 metrų gylyje – sukrečiantis radinys20
Rasti dviejų darbininkų, kurie dingo, kai Baltimorėje sugriuvo krovininio laivo kliudytas tiltas, kūnai, pranešė pareigūnai. ...