NATO lyderiai spręs gynybos finansavimo klausimą

Ketvirtadienį Velse susirinkę NATO šalių lyderiai tarsis, kaip aljansas turėtų reaguoti ir keistis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. LRT pradeda reportažų ciklą, skirtą aptarti svarbiausias susitikimo temas. Šįkart – apie gynybos finansavimą, kurį Lietuva jau pažadėjo didinti.

Tik keturios NATO sąjungininkės vykdo įsipareigojimus, bet net ir dabar, kai aljansas susiduria su seniai nematyta grėsme, neaišku, ar aljanso lyderiai atsilieps į JAV ir Didžiosios Britanijos perspėjimus, kad neskirdamas pakankamai lėšų gynybai, aljansas gali nueiti į praeitį kaip karinė galybė.

Velsas jau baigia pasiruošti priimti NATO šalių narių lyderius. Aljanso generalinis Andersas Foghas Rasmussenas sekretorius sako, kad rytinės NATO šalys greičiausiai bus labai patenkintos Velse priimtais sprendimais.

„NATO turėtų apsispręsti Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje kurti penkias naujas bazes. Tačiau tokių bazių kūrimas reikalauja ir kito – rimto įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai, juolab kai Rusija jas pastaraisiais metais padidino pusantro karto ir dabar tam išleidžia daugiau nei keturis procentus BVP“, – sakė A. F. Rasmussenas.

„Šiuo metu nėra tiesioginės karinės grėsmės, tačiau turime stiprinti mūsų karines pajėgas, turime sukurti infrastruktūrą, turime būti pasirengę priimti NATO šalių atstovus, jei būtų staigi karinė agresija ir būtų aktyvuotas penktasis NATO straipsnis“, – pastebėjo Latvijos gynybos ministras Raimonds Vejonis.

Latvija gynybai išleidžia panašiai kaip Lietuva – suma nesiekia nė procento BVP. Iš dvidešimt aštuonių NATO narių  tik keturios narės išleidžia gynybai daugiau nei 2 proc. BVP – tiek, kiek įsipareigojusios.

„Aljansas yra didelė ekonominė galia, kuri gynybai išleidžia mažiau nei 2 proc. BVP. Ir jei NATO rimtai galvoja apie gynybą, ji turi Ir jei persiginkluoti, atkurti pajėgumus, Europos šalys turi ištraukti pinigus iš savo kišenių“, – teigė buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas.

Tad Velse turėtų būti išvada dėl išlaidų gynybai didinimo. Tačiau kol kas neaišku, ar pažadas bus tvirtas. Esą tam priešinasi kai kurios Šiaurės Europos šalys, o Slovakija tiesiai atsakė, kad nepaisant Rusijos agresijos kaimyninėje Ukrainoje, neskirs daugiau pinigų krašto apsaugai. Tokio įsipareigojimo nenori ir Kanada, taupydama net sumažino išlaidas gynybai. Neoficialiai teigiama, kad ir Vokietija lojalumo aljansui nematuoja pinigais. Bet jei ne dabar – tai kada?

„Taip, vienas iš tų momentų, kad jei ne dabar, tai paskui gali ir nebereikėti. Jeigu tik daugiausiai trečdalis šalių bando rodiklį vykdyti, tai kiti ne tik nevykdė, bet bandė mažinti biudžetą. Tai va kur problema. Atsirado mūsų pajėgumų ir mūsų patikimumo klausimas“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Amerikiečiai jau seniai nepatenkinti, kad turi skirti 70 proc. visų NATO išlaidų, juolab dabar, kai pagrindinė grėsmė yra Europoje, ir jei taip tęsis, gali dar susilpnėti NATO pamatu vadinamas Europos ir Amerikos ryšys.

Tad arčiausiai Rusijos esančios šalys, nelaukdamos Velso susirūpino savo gynyba. Lenkija nusprendė per dvejus metus pasiekti 2 proc. ribą, nors ir taip iki jos jai trūksta labai nedaug. Tuo metu Lietuvos politinės partijos įsipareigojo gynybai išleisti 2 proc. iki 2020-ųjų. Dalis tų lėšų bus skirtos sąjungininkių iš NATO karių priėmimui. Besikliaudamos sąjungininkais, savo gynyba NATO narės pirmiausiai turi rūpintis ir pačios.


Šiame straipsnyje: NATOAndersas Foghas Rasmussenaskaras UkrainojeRusijos kariai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kari NE....NE...

Kari NE....NE... portretas
Obama su NATO lauk iš Lietuvos....svetimos kariuomenės nereikia.... ir .tu čia nelaukiamas......karui NE........karui NE.....karui NE...

seriogai

seriogai portretas
Tai Tu čia pasirašei- ar kaip?

Serioga

Serioga portretas
Pidorok
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių