Mirė su N. Chruščiovu konfrontavęs rusų skulptorius

E. Neizvestnas, žinomas dėl savo dinamiškų monumentalių kūrinių, mirė Niujorke, savo „Facebook“ žinutėje trečiadienį paryčiais paskelbė Jungtinėse Valstijose gyvenantis žurnalistas Olegas Sulkinas.

Menininkas, 8-ame dešimtmetyje priverstas palikti Sovietų Sąjungą, ypač išgarsėjo dėl savo viešo ginčo su N. Chruščiovo per 1962 metais Maskvos centre surengtą šiuolaikinio meno kūrėjų parodą „Naujoji realybė“ (Novaja realnost).

Kai atvyko į tą parodą, N. Chruščiovas atkreipė dėmesį į jį lydinčių pareigūnų pastabas ir išsakė ilgą kritikos tiradą. Lyderis išvadino menininkus „degeneratais“, o jų kūrinius – „šūdu“, „mėšlu“, „teplionėmis“.

Vis dėlto E. Neizvestnas, apdovanojimų pelnęs karo veteranas, nepabūgo ir atsakė Sovietų Sąjungos vadovui, kad nori parodyti savo darbus ir pamėginti juos paaiškinti.

„Aš nebijau jūsų grasinimų“, – menininkas citavo savo atsakymą per pokalbį su N. Chruščiovu, kai 1979-aisiais davė interviu apie tą incidentą.

N. Chruščiovas apkaltino E. Neizvestną, kad jis tik švaisto metalą, kurį būtų galima panaudoti pramonėje, ir pasiūlė verčiau išvykti į užsienį. Tas epizodas žymėjo didelio sovietų menininkų valymo pradžią.

Po minėto incidento E. Neizvestnas buvo pašalintas iš Sovietų Sąjungos menininkų sąjungos.

„Jumyse tupi velnias ir angelas“

Vis dėlto tarp menininko disidento ir atžaraus generalinio sekretoriaus užsimezgė sunkiai įtikinami santykiai.

„Jūs įdomus žmogus, – per parodą skulptoriui pareiškė N. Chruščiovas. – Jumyse tupi velnias ir angelas. Jei nugalės angelas, padėsime, jei velnias – sunaikinsime.“

„Nepaisant baimės atmosferos su juo buvo lengva kalbėtis, – sakė E. Neizvestnas. - Chruščiovas kalbėjo tiesiai, o tai man irgi leido atsakyti tiesiai.“

N. Chruščiovas mirė 1971 metais, ir E. Neizvestnas, paprašytas nuo valdžios nušalinto SSRS lyderio šeimos, sukūrė jam antkapio paminklą, stovintį Maskvos Novodevičės kapinėse.

E. Neizvestnas gimė 1925 metais Uralo mieste Sverdlovske, dabartiniame Jekaterinburge Vakarų Rusijoje. Jo tėvų - gydytojo Josifo Neizvestno ir poetės Belos Dižur - neaplenkė represijos valdant Stalinui, bet jiems pavyko pergyventi teroro siautėjimą.

Menininkas dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, buvo sunkiai sužeistas ir apdovanotas už narsą.

Po karo jis studijavo dailę Rygoje ir Maskvoje ir netruko pelnyti pripažinimą, pasinaudojęs santykine laisve po Stalinio mirties 1953 metais, kai nuo oficialaus realizmo perėjo prie labiau ekspresyvaus stiliaus.

Iš Sovietų Sąjungos jis emigravo 1976 metais, nurodęs kaip priežastį „estetinius skirtimus su režimu“. Iš pradžių jis išvyko į Šveicariją, o po to pervažiavo į Jungtines Valstijas, kur dėstė keliuose universitetuose.

Dėl žymaus menininko mirties užuojautą pareiškė Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis ir kiti aukšto rango pareigūnai.

Tarp daugelio E. Neizvestno veikalų paminėtina politinio persekiojimo aukų atminimui skirta skulptūra „Skausmo kaukė“, kuri 1996 metais buvo atidengta Tolimųjų Rytų mieste Magadane.