Ukraina: Maidano šturmas atšauktas, prabilta apie paliaubas

Po susitikimo - kalbos apie paliaubas

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu V. Janukovyčiumi opozicijos šalininkas A. Jaceniukas pareiškė, jog Maidano nešturmuos pareigūnai, rašo portalas delfi.lt.

„Yra pozityvių naujienų - šturmas, kuris buvo suplanuotas, atšauktas,“ -  sakė A. Jaceniukas. Jis teigė, kad  planuota antiteroristinė operacija ir naktinis šturmas gąsdino.

„Po šiandienos susitikimo galime aiškiai pasakyti - mūsų Maidano nešturmuos,“ - tvirtino A. Jaceniukas.

Partijos sutiko pradėti derybų procesą, kad šalyje būtų sustabdytas kraujo praliejimas.

Po opozicijos, prezidento ir darbo grupės, kuri turi padėti išspręsti krizę Ukrainoje, susitikimo abi pusės sutarė pradėti derybų procesą. Taip pranešama prezidento V. Janukovyčiaus tinklalapyje.

Susitikime aptarti paliaubų ir derybų, kurios turi sustabdyti kraujo praliejimą bei stabilizuoti situaciją šalyje - rašoma pranešime.
.
Ukrainos prezidento pažadas: puolimo nebus

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius susitikime su opozicija pažadėjo, kad smogikai nešturmuos Maidano. Apie tai UDAR lyderio Vitalijaus Klyčko atstovė pranešė socialiniame tinkle Twiter.

Anksčiau buvo pranešta, kad opozicijos lyderiai susitiko su V. Janukovyčiumi ir Prezidentūros administracija.

Anot „Tėvynės“ partijos, susitikime buvo aptartas taikos atstatymas Ukrainos politikoje.

V. Janukovyčius atleido ginkluotųjų pajėgų vadą V. Zamaną

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius specialiu įsaku atleido ginkluotųjų pajėgų vadą Volodymyrą Zamaną, – tai padaryta po 25 gyvybes nusinešusių saugumo pajėgų susirėmimų su protestuotojais.

Vietoj V.Zamano, kuris buvo taip pat ir Generalinio štabo viršininkas,  paskirtas Jurijus Iljinas.

Kitu įsaku V.Janukovyčius atleido J.Iljiną iš Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Karinio jūrų laivyno vado pareigų.

Abu įsakai pasirašyti trečiadienį ir paskelbti valstybės vadovo tinklalapyje.

D. Cameronas ragina Ukrainos vadovus atitraukti saugumo pajėgas

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) trečiadienį paragino Ukrainos valdžią atitraukti saugumo pajėgas, apsupusias protestuotojus Kijevo centre ir pasakė prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kad pasaulis atidžiai stebi jo veiksmus.

„Esu labai sunerimęs dėl vaizdų, kurios matome Ukrainoje, – sakoma D.Camerono pareiškime. – Abipusis smurtas visiškai nepriimtinas, ir prezidentui Janukovyčiui tenka ypatinga atsakomybė atitraukti vyriausybines pajėgas ir deeskaluoti padėtį“.

„Prezidentas Janukovyčius turėtų neabejoti, kad pasaulis stebi jo veiksmus ir kad atsakingiems už smurtą teks atsakyti“, – nurodoma Britanijos premjero pareiškime.

Pokalbyje su V. Janukovyčiumi J. M. Barroso pasmerkė smurtą

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) trečiadienį paskambino Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiumi ir pasmerkė jėgos panaudojimą prieš protestuotojus bei paragino nedelsiant nutraukti smurtą.

„Jis sakė esąs sukrėstas ir sunerimęs dėl Ukrainoje vykusių susirėmimų, kurie atvedė prie reikšmingo skaičiaus žuvusiųjų ir sužeistųjų. Jis paragino nedelsiant nutraukti smurtą ir griežtai pasmerkė jėgos panaudojimą politinei krizei išspręsti“, – sakoma Europos Komisijos pranešime.

Rusija smerkia Ukrainos protestuotojų „bandymą įvykdyti perversmą“

Rusija trečiadienį pasmerkė kruvinus neramumus kaimyninėje Ukrainoje kaip bandymą įvykdyti valstybinį perversmą, šalies prezidentui Vladimirui Putinui kaltinant opoziciją dėl didžiausio smurto paaštrėjimo per tris mėnesius protestų prieš vyriausybę.

„Rusijos vadovybės nuomone, atsakomybė už įvykius šalyje tenka ekstremistiniams elementams, kurių veiksmai, mūsų požiūriu, dera vertinti kaip bandymą įvykdyti perversmą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Per protestuotojų ir policijos pajėgų susirėmimus, kurie antradienį prasidėjo Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, žuvo mažiausiai 26 žmonės.

Atskirame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino opoziciją nedelsiant užbaigti smurtą.

„Rusija reikalauja, kad „aikštės“ (Maidano) lyderiai nutrauktų kraujo liejimą savo šalyje“, – sakoma pareiškime.

Ministerija taip pat paragino opozicijos lyderius „nedelsiant atnaujinti dialogą su teisėta valdžia be grasinimų ir ultimatumų“.

Pareiškime, kuriame Ukraina vadinama „broliška“ šalimi, sakoma: „Mes panaudosime visą įtaką, kad atkurtumėme taiką ir ramybę“.

Kuveite viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarų valstybės kišantis į Ukrainos reikalus.

„Mes perspėjame dėl įkyraus tarpininkavimo bandymų. Jau ne kartą matėme tokių bandymų. Man atrodo, kad mūsų partneriai europiečiai pakankamai prisitarpininkavo“, – per spaudos konferenciją sakė ministras, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Kremliaus atstovas D. Peskovas taip pat pat pranešė, kad V.Putinas ir Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius kalbėjosi telefonu.

Tačiau jis paneigė kaltinimus, esą V.Putinas slapčiomis daro įtaką įvykių eigai, ir pakartojo, kad Maskva į konfliktą nesikiš.

„Rusijos prezidentas niekada nedavė ir neduoda patarimų savo Ukrainos kolegai, ką daryti... ir neketina duoti tokio patarimo ateityje“, – sakė atstovas.

„Rusijos vadovybės ir Rusijos prezidento pozicija dėl įvykių Ukrainoje yra laukti greito tokios padėties sprendimo“, – pridūrė jis.

„Kaip bus išspręsta ši padėtis, Rusijos prezidento nuomone, yra išskirtinai teisėtos valdžios prerogatyva“, – kalbėjo D.Peskovas.

Lapkričio mėnesį V.Janukovyčiaus sprendimas atmesti prekybos sutartį su Europos Sąjunga mainais į artimesnius ryšius su Rusija papiktino tuos ukrainiečius, kurie pasisako už glaudesnę ES integraciją, ir sukėlė pirmuosius gatvių protestus.

Gruodį V.Janukovyčius lankėsi Maskvoje ir užsitikrino 15 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą bei mažesnę kainą už Ukrainai tiekiamas Rusijos dujas.

Skaičiuojamos aukos

Ukrainos sostinėje per susirėmimus nukentėjusiųjų yra apie 800, iš jų 392 – teisėsaugininkai, pranešė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas Olehas Tatarovas, susitikęs su užsienio valstybių ambasadoriais trečiadienį Kijeve.

Jis dar nurodė, kad 350 sužeistų asmenų (civilių ir pareigūnų) gydomi ligoninėse.

„83 teisėsaugininkai atvežti su šautinėmis problemomis, jų būklė sunki“, – pabrėžė O.Tatarovas.

Jis nurodė, kad 10 pareigūnų žuvo, visi – nuo šautinių sužalojimų.

„Mes galime patvirtinti, kad visi sužalojimai padaryti panašiais ginklais, nes visi sužeidimai – savadarbių ginklų“, – aiškino O.Tatarovas.

VRM turimais duomenimis, pagal baudžiamųjų teisės pažeidimų faktus iškeltos 45 baudžiamosios bylos, sulaikyti 59 įtariami nusikaltimus padarę asmenys.

Vokietija ir Prancūzija smerkia „nepasakomą“ smurtą Ukrainoje

Vokietija ir Prancūzija trečiadienį pasmerkė mirtiną smurtą Ukrainoje – prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) paragino imtis sankcijų, o kanclerė Angela Merkel pareiškė solidarumą su protestuotojais.

„Ukrainoje matomi neapsakomi, nepriimtini, netoleruotini veiksmai“, – sakė Prancūzijos lyderis Paryžiuje per bendrą spaudos konferenciją su savo kolege.

Kalbėdamas apie aukščiausio laipsnio „smurtą, žiaurumą ir represijas“, F.Hollande'as pasakė, kad jis ir A.Merkel smerkia „visus šiuos veiksmus ir iš valstybės sklindantį žiaurumą“.

„Visi prisidėjusieji prie šių veiksmų, visi rengusieji šiuos veiksmus turi žinoti, kad jiems gresia sankcijos“, – pasakė Prancūzijos prezidentas.

„Mes esame su vyrais ir moterimis, kenčiančiais“ Kijeve, pridūrė A.Merkel.

To tarpu Ukrainos jėgos struktūros paskelbė apie „antiteroristinę operaciją“ visoje šalyje po vakar dienos ir nakties susirėmimų, nusinešusių 26 gyvybes – didžiausios krizės Ukrainoje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo laikų.

Specialiosios tarnybos paskelbė pradedančios antiteroristinę operaciją

Ukrainos saugumo tarnyba ir Antiterorizmo centras pradeda kovos su terorizmu operaciją šalies teritorijoje, sakoma UST vadovo Oleksandro Jakymenkos pareiškime, paskelbtame trečiadienį.

„Ukrainos Saugumo tarnyba ir Antiteroristinis centras šiandien priėmė sprendimą pradėti antiteroristinę operaciją Ukrainos teritorijoje... Aš jau informavau valstybės prezidentą apie sprendimą dėl antiteroristinės operacijos vykdymo“, – nurodoma pranešime.

Anot O.Jakymenkos, pastarosios paros įvykiai Ukrainoje parodė „augantį jėgos priešpriešos eskalavimą ir masišką ginklų panaudojimą iš ekstremistiškai nusiteikusių grupuočių pusės“.

„Daugelyje šalies regionų užimami vietinės valdžios organai, Vidaus reikalų ministerijos, Saugomo tarnybos, prokuratūros struktūros, kariniai daliniai, arsenalai. Dega teismų pastatai, vandalai naikina privačius butus, žudo taikius gyventojus“, – tvirtina saugumo vadovas.

Anot jo, per pastarąją parą daugiau kaip 1500 šaunamųjų ginklų ir 100 tūkst. šovinių atsidūrė nusikaltėlių rankose.

Ukrainiečiai blokuoja kelią į pasienio perėją

Dešimtys ukrainiečių trečiadienį blokavo kelią, vedantį į vieną sienos su Lenkija perėją, pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, pridūrusi, kad kitų perėjų darbas kol kas netrikdomas.

„Gavome informacijos iš žmonių, dar spėjusių kirsti sieną, kad šį rytą apie 200 ukrainiečių blokavo kelią į Korčovos perėją. Dabar jų gali būti apie 300“, – vienas sienos apsaugos tarnybos atstovas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

„Tiksliai nežinome, tačiau kai kuri informacija rodo, jog jie yra opozicijos protestuotojai“, – pridūrė pareigūnas.

Kaip pranešama, kelias blokuojamas Ukrainos pusėje netoli perėjos, esančios prie Lenkijos pasienio kaimo Korčovos.

ERPB nestabdo veiklos Ukrainoje, bet mažina bendradarbiavimą su vyriausybe

Londonas, vasario 19 d. („Reuters“-BNS). Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) trečiadienį pranešė, kad nestabdys savo veiklos Ukrainoje dėl šalyje vykstančių politinių neramumų, tačiau sumažins jos apimtį.

Organizacijos atstovas sakė, kad nepaseks Europos investicijų bankų pavyzdžiu ir neįšaldys savo veiklos Ukrainoje, nors sumažins bendradarbiavimą su vyriausybe.

„Mes nestabdome savo operacijų Ukrainoje, bet jau maždaug tris savaites telkiamės daugiausia ties privačiu sektoriumi“, – kalbėjo ERPB atstovas.

Atmetė raginimą sportininkams užsirišti juodus rankovių raiščius

Ukrainos olimpinis komitetas pranešė, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atmetė prašymą jo atletams Sočio olimpinėse žaidynėse leisti užsirišti juodus rankovių raiščius ir taip pagerbti žuvusiuosius per protestus Kijeve.

Komiteto interneto svetainėje sakoma, kad jis "nori pasidalyti giliu skausmu dėl tautiečių netekties" ir ragina dėvėti rankovių raiščius kaip "sielvarto ir užuojautos išraišką".

Pasak komiteto, TOK atsakė, kad tai yra "neįmanoma pagal olimpinę chartiją".

TOK anksčiau pareiškė papeikimą Norvegijos slidininkams, kurie dėvėjo juodus rankovių raiščius, pagerbdami vieno sportininko brolio atminimą.

Ukrainos delegacija Sočyje, kuriai vadovauja legendinis šuolių su kartimi čempionas Serhijus Bubka, paragino abi konflikto šalis sudėti ginklus.

Popiežius ragina nutraukti smurtą

Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino abi Ukrainos konflikto šalis nutraukti smurtą ir sakė, jog yra susirūpinęs dėl kruvinų susirėmimų Kijeve.

„Kviečiu visas šalis sustabdyti visus smurtinius veiksmus ir siekti susitarimo bei taikos šaliai“, – sakė jis.

Lenkijos diplomatijos vadovas išvyks į Kijevą ES prašymu

Lenkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) paprašė jo nuvykti į Ukrainą, kur tris mėnesius tebesitęsiantys protestai prieš vyriausybę peraugo į žmonių gyvybių pareikalavusius susirėmimus tarp demonstrantų ir milicijos.

„ES įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai prašymu greitai pradėsiu misiją Kijeve“, – Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) parašė žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Twitter“.

Jo atstovas spaudai Marcinas Wojciechowskis (Marcinas Voicechovskis) atsisakė nurodyti vizito datą, tik nurodė, kad data bus paskelbta „tinkamu laiku“.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė spausiantis Europos Sąjungos (ES) lyderius paskelbti sankcijas Ukrainos vyriausybei, kuri, pasak jo, yra kalta dėl mirtinų antradienio susirėmimų, kruviniausių per visą krizės laikotarpį, prasidėjusį pernai lapkritį.

„Dabar laikas“ skelbti sankcijas tiems, kurie susiję su šiuo smurtu, sakė jis parlamente. „Aukoms to reikia“, – pridūrė D.Tuskas.

„Nėra jokių abejonių – Kijevo valdžia yra atsakinga už aukas ir dramą Kijeve, ne opozicija“, – pabrėžė jis.

Lenkų kovos su komunizmu garsenybė, Lechas Walesa (Lechas Valensa), sakė, kad ES suklydo – nesikalbėjo su Rusija apie šią krizę.

„Padarytos klaidos – niekas nesikalbėjo su Rusija“, – pažymėjo žmogus, kuris būdamas „Solidarumo“ profesinės sąjungos lyderiu sugebėjo 1989 metais išsiderėti taiką Lenkijai, atsisakiusiai komunizmo.

„Abi pusės – ir prezidentas, ir opozicija – nori nušalinti vienas kitą“, – sakė jis „Wirtualna Polska“ (wp.pl) naujienų tinklaraščiui.

„Norima, kad prezidentas nusileistų ir sušauktų naujus rinkimus, bet jis yra išrinktas demokratiškai, todėl priešinasi“, – pridūrė L.Walesa.

Britanija: atsakinga Ukrainos vyriausybė

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) trečiadienį pasmerkė smurtą prieš protestuotojus Ukrainoje ir pareiškė, kad už jį atsakinga turėtų būti laikoma Kijevo vyriausybė.

„Smurtas prieš taikius protestuotojus nepriimtinas, o Ukrainos vyriausybė turėtų būti laikoma atsakinga“, – sakoma W.Hague'o pranešime socialiniame tinkle „Twitter“, kuris buvo paskelbtas ruošiantis nepaprastajam Europos Sąjungos diplomatijos vadovų susitikimui.

Pradėtas tyrimas dėl „bandymo įvykdyti perversmą“

Ukrainos saugumo tarnyba trečiadienį pranešė, kad po kruvinų susirėmimų Kijeve pradėjo tyrimą dėl bandymo įvykdyti perversmą.

„Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pradėjo tyrimą dėl neteisėtų tam tikrų politikų veiksmų, nukreiptų į valdžios užgrobimą“, - sakoma SBU pareiškime.

Rusija trečiadienį pasmerkė žmonių gyvybių pareikalavusius gatvės protestus Ukrainoje, vadindama juos mėginimu įvykdyti perversmą, ir pareikalavo, kad opozicijos lyderiai nedelsiant sustabdytų smurtą.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad protestai Ukrainoje yra „mėginimas įvykdyti perversmą“ ir kad Rusija „reikalauja, jog Maidano lyderiai baigtų kraujo liejimą savo šalyje“, turėdama omenyje Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, tapusią opozicijos protestų židiniu.

V.Klyčko: Ukrainos prezidentas nori tęsti derybas

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius trečiadienį išsakė pageidavimą tęsti derybas su opozicija, vienas iš protestų lyderių Vitalijus Klyčko sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“, pridūręs, kad pats yra nusiteikęs dalyvauti tame dialoge, jeigu milicija sustabdys veiksmus prieš demonstrantus.

„Prezidentas nori šiandien surengti dar vieną susitikimą su opozicija, ir mes esame tam nusiteikę“, – „Bild“ citavo V.Klyčko, kuris taip pat yra šio laikraščio nuolatinis skiltininkas.

„Mūsų reikalavimas aiškus: policijos veiksmai prieš demonstrantus privalo nedelsiant liautis; turi būti nedelsiant paskelbtos paliaubos deryboms“, – buvęs sunkiasvorių bokso pasaulio čempionas, tapęs Ukrainos opozicijos lyderiu, sakė dienraščiui.

Ketvirtadienį paskelbė gedulo diena

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius po mažiausiai 26 žmonių gyvybių pareikalavusių susirėmimų Kijeve ketvirtadienį paskelbė nacionaline „gedulo diena“.

„Ryšium su žmonių aukomis dėl masinių neramumų įsakau 2014 metų vasario 20-ąją paskelbti Ukrainoje gedulo diena“, - sakoma valstybės vadovoįsakyme, kuris buvo paskelbtas trečiadienį.

Pagal šį dokumentą, gedulo dieną visoje Ukrainos teritorijoje turi būti iki pusės stiebo nuleistos šalies vėliavos ant namų ir valstybinės valdžios, vietos savivaldos organų, valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų.

Be to, turi būti atšaukti pramoginiai renginiai ir koncertai, sporto varžybos, atitinkamai pakeistos televizijos ir radijo stočių programos.

Sveikatos apsaugos ministerijos trečiadienio ryto duomenimis, per naujausius neramumus Kijevo centre, kurie prasidėjo antradienį, žuvo 25 žmonės, „aštuoni jų – po paguldymo į miesto sveikatos apsaugos įstaigas (tarp jų – laikraščio „Vesti“ žurnalistas), keturi Vidaus reikalų ministerijos ligoninėje, 13 žuvusiųjų buvo atvežti į Kijevo miesto teismo medicinos ekspertizės klinikinį biurą”.

Tuo pačiu metu Vidaus reikalų ministerija pranešė apie 10 žuvusių milicininkų.

Europa svarsto sankcijas

Europos Sąjunga svarsto sankcijas už kruvinus neramumus Ukrainoje atsakingiems žmonėms, trečiadienį sakė Bendrijos užsienio politikos vadovė Catherine Ashton.

Jos pareiškime sakoma, kad ji sušaukė ES politikos ir saugumo komiteto posėdį.

„Bus išnagrinėtos visos galimybės, tarp jų – varžomosios priemonės prieš tuos, kurie yra atsakingi už represijas ir žmogaus teisių pažeidimus“, - nurodė ji.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) paprašė Europos Sąjungos (ES) jau nuo ketvirtadienio paskelbti tikslines sankcijas Ukrainos lyderiams.
„Jis paprašė Europos Sąjungos skubiai reaguoti ir priimti sprendimus paskelbti tas sankcijas per užsienio reikalų tarybos susitikimą vasario 20 dieną“, – sakoma F.Hollande'o biuro pranešime.

Ten pat nurodoma, kad prezidentas apie padėtį Ukrainoje telefonu kalbėjosi su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.

„Prezidentas pasmerkė nepriimtiną policijos smurtą ir paragino nedelsiant jį nutraukti. Jis sutiko su ponu Tusku dėl būtinybės skubiai paskelbti Europos sankcijas atsakingiesiems“, – sakoma pranešime.

Didžiosios Britanijos, Švedijos, Prancūzijos ir Vokietijos pozicijos

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas sakė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius yra atsakingas už kraujo liejimą Kijeve.

„Turime kalbėti aiškiai: didžiausia atsakomybė už (žmonių) mirtį ir smurtą tenka prezidentui Janukovyčiui. Jo rankos kruvinos“, - „Twitter“ aiškino C.Bildtas.

Savo ruožtu, Vokietija apkaltino Ukrainos prezidentą V.Janukovyčių, jog jo atsisakymas pradėti rimtą dialogą su opozicija lėmė naują mirtino smurto proveržį per jau tris mėnesius vykstančius neramumus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pasmerkė smurtą prieš protestuotojus Ukrainoje ir pareiškė, kad už jį atsakinga turėtų būti laikoma Kijevo vyriausybė.

„Smurtas prieš taikius protestuotojus nepriimtinas, o Ukrainos vyriausybė turėtų būti laikoma atsakinga“, – sakoma W.Hague'o pranešime socialiniame tinkle „Twitter“, kuris buvo paskelbtas ruošiantis nepaprastajam Europos Sąjungos diplomatijos vadovų susitikimui.

„Ukraina brangiai sumokėjo už prezidento Janukovyčiaus vilkinimo taktiką, – sakė užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. – Jo atsisakymas surengti rimtas derybas dėl taikaus konflikto sprendimo ir konstitucijos reformos yra didelė klaida.“

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas taip pat pareiškė: "Negalime likti abejingi“.

Jis pridūrė, kad „bus konsultacijos su mūsų draugais, vokiečiais, ir, tikriausiai, gali būti sankcijos“.

Vokietija: atsisakymas tartis yra „didelė klaida“

Vokietija trečiadienį apkaltino Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, jog jo atsisakymas pradėti rimtą dialogą su opozicija lėmė naują mirtino smurto proveržį per jau tris mėnesius vykstančius neramumus.

„Ukraina brangiai sumokėjo už prezidento Janukovyčiaus vilkinimo taktiką, – sakė užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). – Jo atsisakymas surengti rimtas derybas dėl taikaus konflikto sprendimo ir konstitucijos reformos yra didelė klaida.“

Kremlius: V. Putinas „nepatarinėja“ Janukovyčiui

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepatarinėja Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui dėl politinės krizės Kijeve, trečiadienį sakė V.Putino atstovas – po to, kai abu lyderiai pasikalbėjo telefonu.

„Praėjusį vakarą įvyko telefoninis pokalbis“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Dmitrijus Peskovas.

„Rusijos prezidentas niekada nepatarinėjo ir nepatarinėja ukrainiečių kolegai, ką daryti ir kaip, ... ir neplanuoja dalyti tokių patarimų ateityje“, – pažymėjo atstovas.

Sužeistas ir Lietuvos pilietis

Ukrainos sostinėje Kijeve per neramumus nukentėjo Lietuvos pilietis, BNS trečiadienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

"Gauta informacija, kad Kijeve antradienio vakarą sužeistas Lietuvos pilietis", - BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Pasak jos, lietuvis sužeistas Kijeve, bet ne protestų centru tapusioje Nepriklausomybės aikštėje. Daugiau informacijos neteikiama pačio nukentėjusiojo prašymu.

Tarp aukų – trys VRM pajėgų nariai

Per neramumus Kijeve antradienį žuvo trys Vidaus reikalų ministerijos pajėgų nariai iš Krymo.

Prieš plenarinį Krymo parlamento posėdį pirmininkas Volodymyras Konstantinovas pranešė, kad Kijeve žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pajėgų Krymo bataliono nariai.

V.Konstantinovas pasiūlė žuvusiųjų atminimą pagerbti tylos minute.

Kaltinimai beatodairiškai besielgiantiems politikams

Ukrainos vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka pareiškė, kad dėl pastarųjų kruvinų susirėmimų Kijeve atsakomybė tenka opozicijos politikams.

VRM tinklalapyje trečiadienį paskelbtame pranešime V.Zacharčenka pabrėžė, kad anksčiau ne kartą atkreipė opozicijos politikų ir užsienio diplomatų dėmesį, jog protestuotojai, įsitvirtinę Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, turi šaunamųjų ginklų.

„Kalbėjome apie jų radikalias nuotaikas – kad jis pasiruošę panaudoti ginklus ir rengiasi tai padaryti. Visa atsakomybė už šiuos įvykius, mano nuomone, turėtų prislėgti tų neatsakingų politikų pečius, – rašo ministras. – Pabrėžiu, kad teisėsaugininkai nenaudojo šaunamųjų ginklų. Lokalizuojant susirėmimus milicijos pareigūnai buvo ginkluoti tik specialiosiomis priemonėmis, pritaikytomis šaudyti elastines kulkas.“

Kaip pranešama, per pastarąją parą Kijeve vykusius susirėmimus žuvo iš viso 25 žmonės, tarp jų 25 saugumo pareigūnai.

Sveikatos apsaugos ministerija: per susirėmimus Kijeve žuvo 25 žmonės

Mažiausiai 25 žmonės žuvo per įnirtingus antivyriausybinių protestuotojų ir milicijos susirėmimus Kijeve, trečiadienį paskelbė Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.

„Mirė 25 žmonės, aštuoni jų – po paguldymo į miesto sveikatos apsaugos įstaigas (tarp jų – laikraščio „Vesti“ žurnalistas), keturi Vidaus reikalų ministerijos ligoninėje, 13 žuvusiųjų buvo atvežti į Kijevo miesto teismo medicinos ekspertizės klinikinį biurą“, - sakoma ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Dar 241 žmogus buvo paguldytas į ligonines; tarp jų yra 79 milicininkai ir penki žurnalistai, sakoma pranešime.

Tarp sužeistųjų taip pat yra trys nepilnamečiai ir deputatas Vasilijus Paziniakas iš frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“), kuris tvirtina, kad jį sumušė Karininkų namuose.

Kaip rodo operatyvinė greitosios pagalbos ir Kijevo sveikatos apsaugos įstaigų informacija, medicininės pagalbos kreipėsi 351 žmogus, nukentėjęs per susirėmimus miesto centre.

Griuvo degantis pastatas

Gelbėtojai turėjo palikti degančius Profesinių sąjungų rūmus Kijevo centre, nes griuvo perdangos tarp aukštų, trečiadienį pranešė miesto nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Gesinant gaisrą pareigūnai buvo išvesti į gatvę, nes griuvo konstrukcijos tarp ketvirto ir penkto aukštų“, - nurodė tarnybos atstovai spaudai.

Pareigūnai Kijevo miesto administracijoje, remdamiesi Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos sostinės skyriumi, sakė, kad iš Profesinių sąjungų rūmų, iš 3-9 aukštų, buvo išgelbėtas 41 žmogus.

Rūmuose buvo įsikūręs vadinamasis Nacionalinio pasipriešinimo štabas, kuris kilus gaisrui evakavosi.

Aktyvistai prie pastato buvo ištempę brezentą, kad jame užblokuoti žmonės galėtų iššokti per langus.

Tuo tarpu Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai toliau stoja į voras ir perduoda medžiagas „ugnies barikadai“ palaikyti, pranešė korespondentai.

Priešakinėje konfrontacijos su milicija linijoje girdėti sprogimai.

Mirė pašautas žurnalistas

Kijevo gatvėse vykstant susirėmimams tarp opozicijos protestuotojų ir saugumo pajėgų žuvo dienraščio „Vesti“ žurnalistas Viačeslavas Veremėjus.

Laikraščio vyriausiasis redaktorius Ihoris Gužva patvirtino informaciją apie žurnalisto žūtį „Facebook“ žinute.

Ukrainietis reporteris mirė po to, kai buvo užpultas ir pašautas kaukėtų vyrų pakeliui į namus Kijevo centre.

„Anksti ryte korespondentas Kijeve Viačeslavas Veremėjus mirė ligoninėje, – informavo rusų kalba leidžiamas „Vesti“, palaikantis vyriausybės politiką. – Ankstesnį vakarą nežinomi kaukėti asmenys pradėjo šaudyti į mūsų žurnalistą.“

V.Veremėjus važiavo namo taksi automobiliu, kurį, sustojusį prie šviesoforo, užpuolė „nežinomi vyrai, ginkluoti lazdomis ir (šaunamaisiais) ginklais, dėvintys šalmus, slepiamosios spalvos drabužius ir juodas kauke“, nurodė laikraštis.

Tas išpuolis buvo įvykdytas už maždaug 800 metrų nuo Nepriklausomybės aikštės, kur milicijos specialiosios pajėgos „Berkut“ buvo įsitraukusios į susirėmimus su protestuotojais.

Užpuolikai ištempė iš automobilio žurnalistą, vieną jo bendradarbį ir taksistą bei pradėjo juos mušti, rašo „Vesti“.

„Viačeslavas buvo pašautas į krūtinę. Jis mirė dėl nukraujavimo ir sužalojimų“, – pridūrė leidinys.

Pasak I.Gužvos, per tą incidentą dar du žmonės buvo sužeisti.

Kaip teigia „Vesti“, V.Veremėjus buvo „iškilus žurnalistas“, dirbęs laikraštyje, kuris nušviesdavo pastaruosius tris mėnesius vykusius protestus Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu.

Grupės „Medicinos sargyba“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad reporteris mirė greitosios pagalbos ligoninėje po to, kai buvo pašautas į pilvą.

„Vesti“ yra nemokamai platinamas Kijevo kavinėse ir metropoliteno stotyse. Šis leidinys laikomas artimu Ukrainos premjero pareigas šiuo metu einančiam Serhijui Arbūzovui.

Milicija puolė protestuotojus

Ukrainos riaušių milicija anksti trečiadienį atakavo protestuotojus Kijevo centrinėje aikštėje – po daugiausiai aukų pareikalavusios dienos nuo to laiko, kai ši buvusi sovietinė respublika, atsidūrusi geopolitinės kovos tarp Rusijos ir Vakarų centre, laimėjo nepriklausomybę.

Milicija įsiveržė į Nepriklausomybės aikštę, kuri yra tris mėnesius trunkančių protestų prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių centras, o demonstrantai, kurių kai kurie yra ginkluoti lazdomis, su šalmais ir šarvais, praranda pozicijas.

Degant palapinėms, padangų krūvoms ir medienai, į nakties dangų kilo dūmų stulpai, kai tūkstančiai protestuotojų buvo nustumti į aikštės centrą, pranešė korespondentai.

Milicija kontroliavo beveik pusę aikštės, degė keli profesinių sąjungų rūmų, kurie buvo naudojami kaip protestų būstinė, aukštai.

Kijeve per smurto protrūkį, kuris prasidėjo antradienį ir tęsėsi trečiadienio naktį, žuvo mažiausiai 14 protestuotojų ir septyni milicininkai. Daug aukų žuvo nuo šautinių žaizdų. Dar šimtai žmonių buvo sužeisti, dešimtys jų yra sunkios būklės, pranešė milicija ir opozicijos atstovai.

Sunerimusios Vakarų vyriausybės pareikalavo santūrumo ir dialogo.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskambino V.Janukovyčiui: paragino jį atitraukti vyriausybines pajėgas ir demonstruoti maksimalų santūrumą, pranešė Baltieji rūmai.

Ukrainos opozicijos lyderiai Vitalijus Klyčko ir Arsenijus Jaceniukas sakė, kad naktį vykusios derybos su V.Janukovyčiumi baigėsi be jokio susitarimo dėl to, kaip nutraukti smurtą.

V.Klyčko sakė žurnalistams prašęs prezidento sustabdyti milicijos operaciją aikštėje ir užkirsti kelią tolesniam kraujo praliejimui, tačiau V.Janukovyčius tepasiūlęs demonstrantams grįžti namo ir sustabdyti protestus.

„Janukovyčius absoliučiai neadekvačiai reaguoja į situaciją. Viskas, apie ką jis kalbėjo, - tai apie tai, kad opozicijos lyderiai paragintų žmones Maidane nutraukti priešpriešą ir sudėti ginklus“, - partijos UDAR tinklalapyje trečiadienį naktį cituojami V.Klyčko žodžiai.

UDAR lyderis išsakė nusistebėjimą, kokius ginklus omenyje turįs prezidentas, „jei Kijevo centre jėgos struktūros žiauriai šaudo mitinguotojus“.

„Esu labai nepatenkintas, nes nevyko jokia diskusija, – sakė V.Klyčko. – Jie nenori klausytis.“

Tačiau V.Klyčko vis tiek ragino protestuotojus ir miliciją vengti eskaluoti smurtą. Pasak jo, A.Jaceniukas mėgina organizuoti tolimesnes derybas su V.Janukovyčiumi trečiadienį.

Antradienį prasiveržęs smurtas pareikalavo daugiausiai aukų per protestus prieš vyriausybę, paralyžiavusius Ukrainos sostinę, vykstant kovai dėl tapatybės šalyje, pasidalijusiai į Vakarų šalims ir Rusijai prijaučiančius regionus.

Kai policija išardė dalį barikadų aikštės pakraščiuose ir mėgino išstumti protestuotojus, jie įnirtingai priešinosi, svaidydami akmenis ir Molotovo kokteilius bei švaistydamiesi lazdomis.

Grumtynėms vykstant aplink aukštą paminklą Ukrainos nepriklausomybei, protestuotojai degino padangas, sukurdami ugnies sieną, trukdančią milicijai veržtis tolyn.

Didelis profesinių sąjungų rūmų pastatas, kurį protestuotojai naudojo kaip savo štabą, užsiliepsnojo, o daug žmonių skubėjo išbėgti į lauką. Daugelis protestuotojų kraujavo.

Milicija per garsiakalbius ragino moteris ir vaikus palikti aikštę, nes vyksta „antiteroristinė operacija“.

Atrodo, kad protestuotojai pajudo, jog Ukrainos politinė kova pasiekė lemiamo posūkio tašką. Mojuodami Ukrainos ir opozicijos partijų vėliavomis, jie šaukė „Šlovė Ukrainai!“ ir giedojo šalies himną.

Smurtas įsiplieskė antradienį, kai protestuotojai atakavo policijos užtvaras ir sukėlinėjo gaisrus netoli parlamento, kaltindami V.Janukovyčių vėl ignoruojant jų reikalavimus. Parlamentas, kuriame daugumą turi prezidento šalininkai, delsė priimti konstitucijos pataisas, kurios turi apriboti šalies vadovo galias.

Įtampa padidėjo, kai Rusija pirmadienį pareiškė esanti pasiruošusi tęsti finansinės pagalbos programą, reikalingą V.Janukovyčiaus vyriausybei, mėginančiai išgelbėti stringančią Ukrainos ekonomiką.

Tai padidino opozicijos nuogąstavimus, kad V.Janukovyčius susitarė su Maskva laikytis griežtos linijos protestuotojų atžvilgiu ir pasirinks naujuoju premjeru Rusijai palankų ir prezidentui ištikimą veikėją.

Šie protestai prasidėjo lapkričio pabaigoje, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti seniai planuotą sutartį su Europos Sąjunga (ES) – mainais į 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketą iš Rusijos. Tačiau politinis manevravimas tęsėsi, tiek Maskvai, tiek Vakarams stengiantis daryti įtaką Kijevui.

Iki pirmadienio vyriausybė ir opozicija atrodė padariusios tam tikrą pažangą, mėgindamos taikiai išspręsti šią krizę. Mainais į daugelio suimtų aktyvistų paleidimą protestuotojai sekmadienį paliko vyriausybinius pastatus, kuriuos jie laikė užėmę nuo gruodžio 1 dienos.

Rusija tikriausiai taip pat pageidavo, kad Kijeve išliktų ramybė per Sočio žiemos olimpiadą, kad dėmesys nenukryptų nuo prezidento Vladimiro Putino asmeniškai globojamų žaidynių. Tačiau prasiveržus smurtui prie milicijos pajėgas, V.Janukovyčiaus vyriausybė veikiausiai pajuto neturinti kitos išeities, tik mėginti atkurti tvarką.

Nors Kijevas ir vakarų Ukraina yra sukilę prieš V.Janukovyčių, prezidentas lieka populiarus rusakalbiuose rytų ir pietų regionuose, istoriškai, ekonomiškai ir kultūriškai tvirtai susijusiuose su Rusija.

Sutemus teisėsaugos institucijos pažadėjo atkurti tvarką gatvėse ir uždarė metropoliteno stotis sostinės centre. Nepriklausomybės aikštėje ortodoksų dvasininkai meldėsi už taiką.

V. Janukovyčius: opozicija peržengė ribą

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad opozicijos lyderiai peržengė ribą, kai šaukė žmones prie ginklų, ir turi stoti prieš teismą, kuris paskirs jiems bausmę, arba atsiriboti nuo radikalų.

„Ribą jie peržengė, kai šaukė žmones prie ginklų. O tai — pasipiktinimą keliantis įstatymo pažeidimas. Ir įstatymo pažeidėjai turi stoti prieš teismą, kuris paskirs jiems bausmę. Tai ne mano užgaida, tai mano, kaip Konstitucijos garanto, pareiga - užtikrinti taiką šalyje, piliečių ramybę ir teisingumą kiekvieno atžvilgiu“, - sakoma V.Janukovyčiaus kreipimesi, kuris trečiadienio naktį buvo paskelbtas valstybės vadovo interneto svetainėje.

Ukrainos vadovas taip pat paragino opozicijos lyderius nedelsiant atsiriboti nuo tų radikalių jėgų, kurios provokuoja kraujo praliejimą ir susidūrimus su teisėsaugos struktūrų darbuotojais.

„Arba, tuo atveju, jei jie nenori išeiti, - pripažinti, kad jie palaiko radikalus. Tada su jais bus kita kalba“, - pridūrė jis.

V.Janukovyčius pareiškė nuomonę, jog opozicijos lyderiai nepaisė esminio demokratijos principo, ir pažymėjo, kad valdžia yra įgyjama ne gatvėse ar aikštėse, bet rinkimuose.

„Aš ne kartą jiems sakiau – tuoj rinkimai. Jeigu žmonės patikės jumis – būsite valdžioje. Jeigu nepatikės – nebūsite valdžioje. Bet ir tai, ir kita turi įvykti teisėtai, taip kaip nurodo Ukrainos konstitucija“, - sako jis.

V.Janukovyčius pažymėjo, jog tam tikras dialogas tarp valdžios ir opozicijos vis dėlto įvyko ir šalims pavyko įgyvendinti dvi amnestijas – pirmą po gruodžio įvykių, ir antrąją, kuri įsigaliojo vasario 17 dieną.

Tačiau, pasak prezidento, opozicijos lyderiai jau kitą dieną, vasario 18-ąją, „pašaukė radikaliąją Maidano dalį prie ginkluotos kovos“.

„Opozicionieriai ne tik nelaukė parlamento posėdžio atidarymo, kuriame turėjo būti balsuojama dėl įstatymų, kurie pakeistų Ukrainą. Jie, priešingai, — užblokavo Aukščiausiąją Radą ir nedavė galimybės priimti tas pataisas“, - teigia valstybės vadovas.

V.Janukovyčius pažymėjo, kad politikai „pareikalavo visos valdžios opozicijai ir tučtuojau“.

„Neturėdami tam žmonių mandato, neteisėtu būdu, pažeisdami Konstituciją, tie, atsiprašant, politikai, griebdamiesi pogromų, padegimų ir nužudymų, mėgino užgrobti valdžią“, - pareiškė V.Janukovyčius.

Šalies vadovas taip pat pareiškė užuojautą žmonėms, kurie neteko artimųjų per „šį kvailą konfliktą“.

„Aš žinau, kad žodžiais sielvartui nepadėsi. Aš suprantu, kokia baisi tragedija jus ištiko. Bet aš norėčiau, kad šią akimirką jaustumėte mano paramą ir mano nuoširdų apgailestavimą“, - pridūrė jis.

Nušauti du kelių inspektoriai

Kijeve trečiadienio naktį buvo nušauti du kelių inspektoriai, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija.

„Kijeve užmušti du valstybinės autoinspekcijos (VAI) darbuotojai. Dar vienas inspektorius per ginkluotą užpuolimą buvo sužeistas", - nurodoma pranešime.

Kruvinas incidentas įvyko Kijevo Sviatošyno rajone.

„Pirminiais duomenimis, VAI patrulis tarnybiniu automobiliu persekiojo pažeidėjų automobilį. Iš ten buvo paleisti šūviai“, - sakoma pranešime.

VRM pridūrė, kad du inspektoriai žuvo iškart, o trečią inspektorių, kurio būklė sunki, greitosios pagalbos ekipažas nuvežė į ligoninę.

Anksčiau buvo pranešta, kad per protestų aktyvistų ir jėgos struktūrų susidūrimus, žuvo septyni milicijos darbuotojai.