Rusija pranešė apie Ukrainos pasienyje vykdomas karines pratybas

Rusija pranešė apie Ukrainos pasienyje vykdomas karines pratybas

Rusija trečiadienį vykdė karines pratybas pietrytiniame Rostovo regione, Ukrainos pasienyje, pranešė Rusijos pietinės karinės apygardos atstovas.

Daugiau informacijos apie pratybas jis nepateikė.

Tuo tarpu „Reuters“ televizijos reportaže buvo matyti kariniame aerodrome nufilmuoti kolonomis riedantys kariniai automobiliai, tarp jų visureigiai, šarvuoti transporteriai ir raketų žemė-oras leistuvai.

Kijevas ir JAV iškraipo Ženevos susitarimus, sako Rusija

Rusija trečiadienį apkaltino Kijevą ir Jungtines Valstijas praėjusią savaitę Ženevoje pasiekto susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti krizę Ukrainoje, iškraipymu ir , anot Maskvos, provokuojančių Ukrainos nacionalistų veiksmų ignoravimu.

„Maskva labai nustebusi, kad Kijevo valdžia ir amerikiečių partneriai iškreiptai interpretuoja balandžio 17 dieną Ženevoje priimtą pareiškimą dėl keturšalio Rusijos, JAV, ES ir Ukrainos susitikimo“, – nurodoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Kaip pavyzdį Rusijos URM nurodo Ženevos susitarimo reikalavimą, kad visos neteisėtos ginkluotos grupuotė būtų nuginkluotos.

„Tačiau, užuot ėmęsi efektyvių priemonių minėtam susitarimui vykdyti, Kijevas ir Vašingtonas, taip pat ir kai kurios Europos sostinės, tebetvirtina, kad „sudėti ginklus“ turi tik tie Ukrainos piliečiai, kurie gina savo teises Ukrainos pietryčiuose“, – sako Rusijos URM.

„Tuo tarpu užmerkiamos akys į tebesitęsiančius provokuojančius dešiniųjų radikalų, pavyzdžiui, vadinamojo „Pravyj sektor“ kovotojų, veiksmus šalies pietuose ir rytuose su žmonių aukomis naktį į balandžio 20 dieną“, – primena savaitgalio įvykius Rusijos diplomatijos tarnyba.

Rusija vis dar tikisi, kad Vakarai rimtai pasiryžę siekti taikos Ukrainoje, bet „faktai kalba atvirkščiai“, nurodoma pareiškime.

„Ir toliau laukiame, kol Kijevas, atsakingas už dialogo užmezgimą su Ukrainos regionais, taip pat ir pietrytiniais, tęsės savo pažadus“, – sakoma jame.

Maskva pakartojo savo raginimą nedelsiant išvesti Ukrainos kariuomenės padalinius iš pietrytinės Ukrainos ir pradėti realų dialogą, kuris apimtų visus regionus.

JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl pranešimo apie Ukrainoje pagrobtą amerikiečių žurnalistą

JAV valstybės departamentas trečiadienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų, jog prorusiški separatistai Ukrainoje pagrobė amerikiečių žurnalistą.

„Esame labai susirūpinę dėl pranešimų apie JAV piliečio žurnalisto pagrobimą Slavjanske, Ukrainoje; jis, kaip pranešama, yra prorusiškų separatistų rankose“, – sakoma Valstybės departamento atstovės spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.

„Mes smerkiame tokius veiksmus ir visus pastarojo laikotarpio įkaitų ėmimus rytinėje Ukrainoje; jie tiesiogiai pažeidžia įsispareigojimus, priimtus bendrame Ženevos pareiškime“, – nurodė atstovė.

„Raginame Rusiją panaudoti savo įtaką šioms grupėms ir užtikrinti nedelsiamą ir saugų visų įkaitų paleidimą rytinėje Ukrainoje“, – pareiškė J.Psaki.

„Mes taip pat perdavėme savo susirūpinimą Ukrainos pareigūnams, kurie bendradarbiauja su vietos pareigūnais ir bando deeskaluoti saugumo padėtį Slavjanske ir apylinkėse“, – sakoma pareiškime.

Prorusiški kovotojai Ukrainos rytinėje dalyje esančiame Slavjanske yra pagrobę du žurnalistus: „Vice News“ dirbantį amerikietį Simoną Ostrovsky (Simoną Ostrovskį) ir Kijevą palaikančios internetinės televizijos ukrainiečių žurnalistę Iramą Krat.

Slovjansko separatistų lyderis Viačeslavas Ponomariovas žurnalistams sakė, kad amerikietis „nėra sulaikytas, nebuvo pagrobtas ir nėra suimtas“. ji pareiškė, kad žurnalistas „dirba“ viename kovotojų užimtame pastate.

Tačiau savo paskyroje tinkle „Twitter“ paprastai produktyvus žurnalistas jau visą dieną nieko neskelbia.

„Vice News“ paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad „palaiko ryšį su JAV valstybės departamentu ir kitomis atitinkamomis vyriausybinėmis institucijomis, siekdami užtikrinti mūsų draugo ir kolegos Simono Ostrovsky saugumą“.

Kijevą remiančius aktyvistus Rytų Ukrainoje užgožia separatistai

Kai grupė Kijevo valdžią remiančių aktyvistų nusprendė surengti mitingą Rytų Ukrainos Donecko mieste, jie išsiaiškino, kad parduotuvėse nėra melsvų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – juostelių.

Aktyvistams teko per socialinę žiniasklaidą kreiptis į šalininkus kituose Ukrainos regionuose, kad jie atsiųstų juostelių į jų improvizuotą būstinę – rūsį netoli Donecko Lenino aikštės.

„Visa tai labai sunku, – sakė Tetiana Durneva, viena to komiteto aktyvistė. – Aš kalbu rusiškai ir užaugau regione, kuris, palyginti su kitomis Ukrainos dalimis, gali atrodyti ne toks patriotiškas. Bet aš žinau, kad mano šalies vėliava yra geltona ir melsva, ir aš neturiu jokių kitų vėliavų, nejaučiu nostalgijos kitiems simboliams“.

Nuo to laiko, kai prorusiški aktyvistai ir ginkluoti vyrai su uniformomis be skiriamųjų ženklų šį mėnesį užėmė maždaug tuziną administracinių pastatų Rytų Ukrainos Donbaso regione, jie prikaustė tarptautinį dėmesį ir dominavo Rytų Ukrainoje vykstančiuose debatuose dėl šalies ateities.

Separatistai paskelbė nepriklausomą „Donecko liaudies respubliką“. Dabar regione visur pamatysi raudonos, baltos ir mėlynos spalvų Rusijos vėliavas ir oranžinius bei juodus – separatistų spalvų – kaspinus. Pačios Ukrainos spalvas pastebėti sunkiau.

Tačiau apklausos, sociologų duomenys ir pačių vietos gyventojų kalbos rodo, kad tikrasis vaizdas Donbaso regione, kur dauguma žmonių kalba rusiškai, bet laiko save etniniais ukrainiečiais, yra daug sudėtingesnis.

Daug žmonių aktyviai remia vyriausybę Kijeve, nors nustatyti jų skaičių yra sunku. Dar daugiau žmonių tuo tarpu yra atsidūrę kažkur per vidurį: jiems per daug nepatinka nei Kijevas, nei Maskva ir jie tiesiog nori, kad baigtųsi nestabilumas.

Kijevo Tarptautinio sociologijos instituto balandžio 10-15 dienomis atlikta apklausa parodė, kad tik 27 proc. žmonių Donecko regione pritaria prisijungimui prie Rusijos. Panašūs buvo ir kitų pastarojo meto apklausų rezultatai.

Tačiau minėta apklausa taip pat parodė, kad 72 proc. žmonių Donecke mano, kad vyriausybė Kijeve, kuri iškilo vasario mėnesį, kai iš prezidento posto buvo išverstas iš Donbaso kilęs Viktoras Janukovyčius, yra neteisėta.

„Visos apklausos rodo, kad dauguma žmonių yra už status quo, regiono išlaikymą Ukrainos dalimi, nors žmonės ir neremia vyriausybės“, – sakė Donecko universiteto Užsienio politikos katedros profesorius Igoris Todorovas.

„Nors atrodo, kad yra tendencija eskaluoti ir radikalizuoti, dauguma gyventojų, regis, dalyvauja tam tikrame pasyviame pasipriešinime, tiesiog toliau gyvendami savo įprastą gyvenimą“, – sakė jis.

Virtuvių politikai 

Praėjusią savaitę maždaug 2 tūkst. separatizmui nepritariančių protestuotojų 1 mln. gyventojų turinčio Donecko centre apsisiautė Ukrainos vėliavomis ir giedojo šalies himną. Prorusiški mitingai Donecke buvo maždaug tokio paties dydžio, bet vykdavo dažniau.

Ukrainos vyriausybės šalininkai sako, kad jų yra gerokai daugiau, nei atrodo.

„Dauguma Donecko gyventojų remia vieningą, nepriklausomą Ukrainą. Bet, deja, jie ją remia sėdėdami savo virtuvėse“, – sakė Jehoras Firsovas, aktyvistas iš provakarietiškos partijos UDAR („Smūgis“), kuriai vadovauja buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko.

Kijevą remiantys protestuotojai teigia, kad panašiai mąstantys žmonės į gatves neina dėl bauginimo kampanijos ir kad daugelis jų sulaukė ne vieno grasinimo telefonu.

„Blogiausias dalykas yra baimė. Kai ji įsibrauna į žmonių protus, juos ištinka paralyžius“, – sakė aktyvistas Oleksandras Klymenka.

Kovo 13 dieną vienas aktyvistas iš Ukrainos nacionalistų partijos „Svoboda“ buvo mirtinai užbadytas, kai separatistų šalininkai puolė proukrainietišką mitingą Donecko Lenino aikštėje.

Prorusiški separatistai miesto administracijoje yra ginkluoti Kalašnikovo automatais ir nešioja balaklavas, o proukrainietiški aktyvistai lieka neginkluoti ir nedangsto veidų.

„Dauguma remia Ukrainą. Bet mažuma, deja, yra labai agresyvi. Ir ta mažuma turi ginklų“, – sakė aktyvistas ir žurnalistas Serhijus Harmašas.

Kijevo šalininkai laikosi skirtingų taktikų. Vienas protestas vyko kaip iš anksto neskelbtos sulėktuvės prabangiame prekybos centre, kur, kaip galvojo demonstrantai, mažesnė oponentų puolimo tikimybė.

„Jei jautiesi savižudiškai, pasiimk (Ukrainos) vėliavą ir eik pagrindine gatve“, – sakė 57 metų verslininkė Liudmila Vozmiščeva, kuri dalyvavo tame proteste.

Prorusiškos grupės sako, kad taip pat yra persekiojamos – milicijos ir armijos, kurios vykdo Kijevo įsakymus.

Be paprastų žmonių nuomonės, didžiausią svorį šioje Ukrainos dalyje turi tai, ką galvoja oligarchai, kontroliuojantys jos pramoninį turtą.

Vienas jų, metalo magnatas Serhijus Taruta, parėmė Kijevą, užimdamas Donecko gubernatoriaus postą, bet jam nepavyko sutrukdyti gerai ginkluotiems promaskvietiškiems aktyvistams užsibarikaduoti jo darbovietėje.

Įtakingiausias regiono žmogus ir didžiausias Ukrainos turtuolis, anglių ir plieno magnatas Rinatas Achmetovas, kuris anksčiau rėmė V.Janukovyčių, buvo apdairesnis.

Praėjusią savaitę, proukrainietiško protesto išvakarėse, jis 300-ams tūkst. savo darbuotojų nurodė nedalyvauti jokiuose mitinguose.

Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai laiko suėmę amerikiečių žurnalistą

Rytinėje Ukrainoje prorusiški separatistai laiko suėmę vieną amerikiečių žurnalistą, kurio niekas nematė nuo antradienio ryto.

Kanalui „Vice News“ dirbantis žurnalistas Simonas Ostrovsky (Saimonas Ostrovskis) jau kelias savaites rašė apie krizę Ukrainoje ir pranešinėjo apie kaukėtus ginkluotus asmenis, kurie vieną po kito užiminėjo vyriausybinius pastatus Ukrainos rytiniuose miestuose.

Separatistai, kurie jau daugiau nei savaitę laiko užėmę kelias dešimtis milicijos nuovadų ir kitų administracinių pastatų rytinėje Ukrainoje, nepaiso praėjusią savaitę Rusijos ir Ukrainos pasirašytų susitarimų, raginančių visus nusiginkluoti ir apleisti užimtas patalpas.

Ultranacionalistų judėjimo „Pravyj sektor“ („Teisusis“ arba „ Dešinysis sektorius“) nariai taip pat jau keletą mėnesių yra užėmę du pastatus sostinėje Kijeve, tačiau valdžios pareigūnų prioritetas – priversti pasitraukti iš užimtų pastatų ginkluotus separatistus rytinėje Ukrainoje.

Stella Choroševa, prorusiškų kovotojų atstovė rytiniame Slovjansko mieste, trečiadienį patvirtinto, kad S.Ostrovsky yra laikomas vietos Ukrainos saugumo tarnybos pastate, kurį kovotojai užėmė prieš daugiau nei savaitę.

„Jis yra su mumis. Jam viskas gerai“, – sakė S.Choroševa naujienų agentūrai „The Associated Press“. Paklausta, kodėl S.Ostrovky yra laikomas nelaisvėje, kovotojų atstovė atsakė, kad jis yra „įtariamas bloga veikla“, kurios tiksliau ji neįvardijo. Pasak O.Choroševos, sukilėliai laiko S.Ostrovsky, kol vyksta jų pačių pradėtas tyrimas.

„Vice News“ paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad „palaiko ryšį su JAV valstybės departamentu ir kitomis atitinkamomis vyriausybinėmis institucijomis, siekdami užtikrinti mūsų draugo ir kolegos Simono Ostrovsky saugumą“.

Rusijos armijos choras šlovina „mandagius“ karius Kryme

Rusijos armijos choras išleido dainą, šlovinančią uniformas be atpažinimo ženklų vilkėjusius karius, kurie perėmė kontrolę Kryme prieš Maskvos įvykdytą to Ukrainos regiono aneksiją, pramintus „mandagiais žmonėmis“ dėl jų santūraus elgesio.

Aleksandrovo ansamblis, tarptautinėje arenoje žinomas kaip Raudonosios armijos choras, išleido himną „Vežlivyje liudi“ („Mandagūs žmonės“) savo oficialioje paskyroje vaizdo įrašų portale „YouTube“, kuriam skambant rodomos nuotraukos iš šį mėnesį surengto choro koncerto Kryme.

Iki dantų ginkluoti kariai, pasirodę Kryme vasario pabaigoje ir užemę vietos administracijos pastatus bei karines bazes, buvo praminti „mandagiais žmonėmis“, nes jie atsisakydavo paaiškinti, kas esantys, bet mielai pozuodavo nuotraukoms su vaikais arba kūdikių vežimėlius stumiančiomis moterimis.

Tačiau tarp nepritariančių Rusijos veiksmams strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje jiems labiau prigijo pavadinimas „žalieji žmogeliukai“.

„Mandagių žmonių“ terminą pasigavo netgi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taikydamas jį savo sąjungininkams, kuriems Vakarų šalys paskelbė sankcijas dėl veiksmų Ukrainoje,
Atlikdamas naująją dainą pritariant balalaikoms, choras šlovina karius, kurie „tiesiog mandagiai stovėjo šalimais, mandagiai laikydami ginklus“.

Jausmingas priedainis klausytojus tikina: „Mandagūs žmonės išsaugos Tėvynės šlovę ir garbę.“

Vykstant faktinei Krymo okupacijai V.Putinas tvirtino, kad tie nežinomi kariai yra vietos savigynos būrių nariai, o į žurnalistų pastabą, kad jie vilki vienodas uniformas ir yra puikiai apginkluoti, atsakė, kad tokių uniformų galima įsigyti parduotuvėse.

Tačiau beveik niekam nekilo abejonių, kad tie ginkluoti žmonės buvo profesionalūs Rusijos kariai, ką galima suprasti ir iš naujosios dainos.

V.Putinas praeitą savaitę pagaliau pripažino, kad Rusijos kariai buvo dislokuoti pusiasalyje prieš kovo 16 dieną surengtą referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir jam vykstant.

„Mandagūs jų šalmai, mandagūs veidai, mandagios netgi plieninės mašinos“, – dainuoja choras, o vaizdo įraše tuo metu rodomos nuotraukos, kuriose matomi automatais ginkluoti kaukėti kariai ir kariniai visureigiai.

Choro tinklalapyje nurodoma, kad ta daina pirmąkart buvo atlikta Kryme per balandžio 10–14 dienomis vykusias gastroles.

Rusijos saugumo ir teisėsaugos struktūrose gyvuoja sena chorų tradicija. Rusijos milicijos choras per vasarį vykusią Sočio žiemos olimpiados atidarymo ceremoniją atliko grupės „Daft Punk“ dainos „Get Lucky“ improvizaciją, sulaukusią didelio populiarumo.