Baltarusiškame piene Černobylio nuosėdos 10 kartų viršija normą

Naujienų agentūros „Associated Press“ (AP) reporteriai mandagiai atsisako, bet perduoda pavyzdį buteliuke laboratorijai, kuri patvirtina, kad jame radioaktyvaus izotopo yra 10 kartų daugiau nei šalyje galiojanti maisto saugumo norma.

Ta išvada minint didžiausios pasaulio branduolinės katastrofos 30-ąsias metines parodo, kaip 1986-ųjų balandžio 26 dieną įvykusio sprogimo kaimyninės Ukrainos elektrinėje išmestos radioaktyviosios dulkės ir toliau teršia gyvenimą Baltarusijoje. Šios nuo žemės ūkio priklausomos valstybės autoritarinė vyriausybė, regis, yra pasiryžusi vėl imti naudoti ilgai nenaudotas žemes. O šalyje, kur kitokia nuomonė slopinama, bet kokie prieštaravimai politikai yra retas dalykas.

Tas ūkininkas, Nikolajus Čubenokas, išdidžiai sako, kad jo 50-ies melžiamų karvių banda duoda iki 2 t pieno per dieną. Pienas parduodamas vietos pieninei „Milkavita“, kurios gaminamas parmezano tipo sūris parduodamas daugiausia Rusijoje. „Milkavita“ pareigūnai AP užsakyto laboratorinio testo rezultatą pavadino „neįmanomu“ ir tvirtino, jog jų pačių testai rodo, kad superkamame piene radioaktyviųjų izotopų pėdsakai toli gražu nesiekia saugumo limitų.

Tačiau pasivažinėjimas palei Polesės radioekologinio rezervato, 2 200 kv. km užimančio vaiduokliško kraštovaizdžio, kuriame yra 470 evakuotų kaimų ir miestelių, pakraštį atskleidžia, kad šalis mažai kreipia dėmesį į vėžį sukelti galinčius izotopus, vis dar randamus dirvožemyje. Ūkininkai kalba, jog mutacijų ir kitų į akis krintančių sveikatos problemų nebuvimas reiškia, kad Černobylio problemas galima palikti istorijai.

„Pavojaus nėra. Kaip galite bijoti radiacijos?“ – sakė N.Čubenokas, kuris nuo 2014 metų gamina pieną savo ūkyje vos už 45 km į šiaurę nuo Černobylio elektrinės ir už dviejų km nuo zonos, kuri oficialiai lieka netinkama nuolat gyventi, ribos. N.Čubenokas viliasi padvigubinti savo bandą ir pradėti pas save gaminti sūrį.

Jo pienas patenka į „Milkavita“ tiekimo grandinę sūriui „Poleskije“, kurio maždaug 90 proc. parduodama Rusijoje, o likusi dalis – Baltarusijoje. Pasaulio bankas nurodo Rusiją kaip svarbią rinką Baltarusijos maisto eksportui, kuris sudaro 15 proc. šalies eksporto ekonomikos.

1994 metais iškilęs į valdžią, prezidentas Aleksandras Lukašenka – buvęs tarybinio ūkio direktorius – sustabdė perkėlimo programas žmonėms, gyvenantiems netoli „mirties zonos“, ir parengė ilgalaikį planą nugriauti tuščius kaimus ir vėl imti naudoti žemę pasėliams bei ganykloms. Po Černobylio katastrofos reikėjo perkelti 138 tūkst. baltarusių, tiesiogiai nenukentėjusių nuo radioaktyvių dulkių, o dar 200 tūkst. žmonių, gyvenusių netoli draudžiamos zonos, išsikraustė savanoriškai.

Vienas garsiausiai kalbančių vyriausybės prieigos kritikų, medikas Jurijus Bandaževskis, buvo pašalintas iš vieno Baltarusijos tyrimų instituto direktoriaus posto ir 2011 metais pasodintas į kalėjimą dėl kaltinimų korupcija, kuriuos tarptautinės teisių gynimo grupės vadino politiškai motyvuotais. 2005 metais paleistas lygtinai, jis, remiamas Europos Sąjungos (ES), atnaujino savo tyrimus dėl vėžinių susirgimų, siejamų su Černobyliu.