30 metų po Černobylio katastrofos

Iš pačios jėgainės belikę griaučiai. Po 4-ojo bloko reaktoriaus sprogimo 1986 metų balandžio 26-osios paryčiais jos kiti reaktoriai buvo vienas po kito išjungti, o nuo 2000 metų šis didžiulis kompleksas nebegamina nė vato elektros energijos.

Tačiau vos už kelių šimtų metrų nuo apsauginiu „sarkofagu“ apgaubto sprogusio reaktoriaus šimtai darbininkų stato didžiulį naują gaubtą, kuris taps pirmuoju žingsniu, stengiantis pašalinti daugybę tonų radioaktyvių atliekų.

Naujo patikimo apsauginio gaubto (New Safe Confinement) projektas, kainuosiantis apie 2 mlrd. eurų ir finansuojamas tarptautinių donorų, tarp kurių yra ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, yra lenktynės su laiku. Blogiausia, kad tiksliai nežinoma, kiek laiko dar likę.

Po sprogimo ir gaisro, paskleidusio radioaktyvių teršalų debesį didelėje Rytų ir Šiaurės Europos dalyje, Sovietų Sąjungos inžinieriai pastatė virš sugriuvusio bloko apsauginį plieno ir betono gaubtą, turintį apsaugoti nuo teršalų sklaidos. Sarkofagas buvo paskubomis pastatytas vos per penkis mėnesius ir turėjo laikyti apie 30 metų, o dabar pastebima aiškių požymių, kad jo konstrukcija yra smarkiai susilpnėjusi.

Kai naujas statinys, panašus į 30 aukštų namo dydžio angarą, bus baigtas montuoti, jis bus lėtai nustumtas bėgiais virš senojo sarkofago ir reaktoriaus bloko. Po to kibernetiniai aparatai viduje pradės ardyti sarkofagą ir sunaikintą reaktorių, o surinktos atliekos bus gabenamos į netoliese įrengtą saugyklą. Planuojama, kad šis procesas turėtų prasidėti 2017 metais.

„Arka dabar yra viso aukščio, viso pločio ir viso ilgio – 108 m aukščio, 250 m pločio ir 150 m ilgio. Ji taps saugiu gaubtu virš 4-ojo reaktoriaus; planuojama, kad ji laikys 100 metų ..., suteikdama Ukrainai galimybę išardyti 4-ąjį reaktorių ir padaryti jį saugiu visam laikui“, – aiškino Prancūzijos konsorciumo „Novarka“, statančio šį gaubtą, saugos direktorius Davidas Driscollas (Deividas Driskolas).

Kiek toliau nuo statybų aikštelės, kur jau nebegirdėti sunkiųjų mašinų burzgimo ir įrankių dundesio, ištuštėjusį Pripetės miestą gaubia tyla.

Už 4 km nuo elektrinės esantis miestas buvo pastatytas jos darbininkams. Jis buvo atidarytas 1970 metais ir įkūnijo sovietinę svajonę: miestą sudarė tvarkingai išrikiuotų daugiabučių rajonai, išdėstyti aplink didelę centrinę aikštę, prie kurios stūkso didelis viešbutis ir kultūros rūmai „Energetik“.