Sirija: pelenais virsta ir ligoninės, ir gamyklos

  • Teksto dydis:

Sirijoje trūksta maisto, žlunga valiuta, stoja ištisos pramonės šakos. Bet ir didžiausios ekonominės problemos, kurias sukėlė pilietinis karas, nepadeda jo sustabdyti, skelbia vokiečių "Der Spiegel".

Verslas lėtai miršta

Siro Wissamo verslas turėtų klestėti, nes jis tiekia ligoninėms tvarsčius, švirkštus ir dezinfekcijos priemones – produktus, kurie labai reikalingi kruviname pilietiniame kare. Deja, verslininko galimybės parduoti savo prekes yra menkos.

"Daugiau kaip pusė Sirijos sveikatos apsaugos sistemos infrastruktūros sunaikinta", – sakė penktą dešimtį einantis vyras.

Anot jo, iš 75 valstybinių ligoninių veikia vos 30. Chimso mieste, kur vyksta aršios kovos, atidaryta tik viena ligoninė iš 20-ies. Arabų filosofo Al Kindi vardu pavadinta ligoninė Alepe, kadaise didžiausia ir moderniausia gydymo įstaiga šalyje, virto pelenų krūva.

Wissamas puikiai supranta padėtį ir ją vertina ramiai. Vyras pripažįsta, kad jo verslas miršta lėta mirtimi.

Iki šiol tarptautinė bendruomenė daugiausia dėmesio skyrė humanitarinei krizei, kurią sukėlė jau dvejus su puse metų vykstantis konfliktas. Tačiau jis taip pat suluošino šalies ekonomiką, o tai gali būti vienas veiksnių, padėsiančių baigti šią suirutę.

Būtent todėl faktai ir skaičiai, bylojantys apie karo poveikį ekonomikai, laikomi valstybės paslaptimi. Tačiau Wissamo ir kitų verslininkų pasakojimai atskleidžia, kokia pavojinga yra padėtis.

Nebeperka naftos

Ekspertai teigia, kad maždaug 75 proc. gamybos objektų Alepe, Sirijos komercijos sostinėje, nebeveikia. Kai kurios gamyklos buvo subombarduotos, kitos sudegintos, trečios virto sukilėlių tvirtovėmis. Dar kitos tapo nepasiekiamos tvyrant ypatingam pavojui.

Transporto problemos smogė ir žemės ūkiui. Ūkininkai neturi galimybės dirbti žemės ir parduoti derliaus. Maisto trūksta, jis smarkiai pabrango. Gyventojai kenčia, auga jų nepasitenkinimas ir nusivylimas. Bandydamas suvaldyti padėtį, prezidento Basharo al Assado režimas importuoja grūdus, ryžius ir cukrų.

Sirijos ekonomikai labai pakenkė ir sankcijos, kurias įvedė ES bei kitos šalys. Anksčiau valstybė 95 proc. išgaunamos naftos eksportuodavo į Europą. Dabar paklausa sunyko, o Sirijos naftą perka vos keletas valstybių ir už gerokai mažesnę kainą.

Iranas, Kinija, Rusija ir kai kurios kitos šalys padeda palaikyti Sirijos valiutą, bet per pastaruosius keletą metų jos svaras vis tiek nuvertėjo beveik trečdaliu.

Visi šie veiksniai smarkiai kenkia šalies ekonomikai, nors niekas tiksliai nežino žalos masto. Skaičius, kiek pernai sumenko Sirijos bendrasis vidaus produktas, svyruoja nuo 2 iki 10 proc.

Remia draugiškos šalys

Sirijos režimas bando pasiekti atsargas, laikomas užsienio sąskaitose, kurios buvo užšaldytos įvedus sankcijas. Tai gali būti desperacijos ženklas.

Prieš konfliktą Sirijos užsienio valiutos atsargos siekė 13,5 mlrd. eurų, bet šie pinigai jau galėjo išsekti. Sklando gandai, kad B.al Assado režimas gavo prieigą prie milijardų vertės slaptų atsargų. Kaip pranešė Sirijos ekonomikos ministro pavaduotojas Qadri Jamilas, Teheranas suteikė Damaskui neribotą kreditą maistui ir naftos produktams.

Režimas taip pat bando mažinti išlaidas. Prieš karą Damaskas maždaug 6 mlrd. eurų skirdavo tokiems produktams kaip dujos, degalai ir elektra subsidijuoti, kad jie kainuotų pigiau. Dabar ši suma turėjo gerokai sumenkti, nes šie produktai veikiausiai netiekiami į regionus, kuriuos kontroliuoja sukilėliai arba kurie tapo neprieinami.

Sirija turi valstybės tarnautojų, kuriems mokėti atlyginimus tapo pigiau. Taip yra todėl, kad už naftą tradiciškai atsiskaitoma doleriais, o Sirijos svaro nuvertėjimas reiškia, kad vyriausybė gali gauti tas pačias pajamas svarais parduodama mažiau naftos.

"Karo dar neįpusėjome"

Sirijos verslininkai netiki, kad sankcijos paspartins karo pabaigą.

"Irake sankcijos sužlugdė ekonominį gyvenimą 13-ai metų, – aiškino Wissamas. – Bet Saddamas Husseinas sugebėjo išsilaikyti valdžioje. O šio karo mes dar net neįpusėjome."

Ekonomine suirute aktyviai naudojasi nusikaltėliai.

"Opozicijos kontroliuojamose teritorijose suklestėjo juodoji rinka. Režimo pareigūnai ima kyšius už atskirų rajonų ar kaimų apsaugą. Kontrabandininkų tinklai pelnosi pardavinėdami bakalėjos prekes, degalus ir maistą", – sakė Wissamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių