Konflikte dėl Gibraltaro slypi kontrabanda, kerštas ir pavydas

Kontrabanda, pinigų plovimas ir slepiami mokesčiai, pavydas dėl turto, kerštas ir karštakošiškas nacionalizmas – tai tikrosios priežastys, tūnančios už dirbtinio rifo, tapusio menama dingstimi susikivirčyti britų kontroliuojamam Gibraltarui ir Ispanijai.

Gibraltaro prie savo krantų išmesti 70 betono blokų su kai kur iš vandens kyšančiais strypais užtvėrė kelią žvejų valtims su tinklais. Jų judėjimas apribotas, o iš paskos dar plaukioja Gibraltaro policijos kateriai. Dėl betoninio rifo protestuojantys ispanai skundžiasi, kad prarado galimybę užsidirbti.

„Aš ir žvejai, kurie su manimi dirba, prarandame nemažą uždarbį – apie 300–500 eurų kasdien“, – „The Telegraph“ sakė ispanų žvejys Oskaras Santosas.

Ispanų valdžios teigimu, naujas dirbtinis rifas yra provokacija ir tyčinis trukdymas žvejams uždirbti duoną. Tačiau Gibraltaro ministras pirmininkas Fabianas Pikardas tikina, kad rifas pastatytas siekiant atkurti benykstančią ir gausiai gaudomą žuvų populiaciją.

„Mes sukūrėme dirbtinį rifą, kuris yra visiškai toks pats, kokius ispanai pastatė visoje savo pakrantės akvatorijoje ir Gibraltaro įlankoje. Taigi, jie pirmieji tą padarė ir, beje, tą finansavo ES. Jei tai nebuvo neteisinga tada, nebus ir dabar. Kas gi provokuojančio – saugoti aplinką ir žuvų išteklius?“, – teigė F. Pikardas.

Bausdama britus Ispanija baudžia savus

Ispanų valdžia nelinkusi tikėti ir kaip atsakydama pradėjo ilgai ir nuobodžiai tikrinti automobilius Gibraltaro ir Ispanijos pasienyje, kur nusidriekė kilometrų ilgio eilės. Maža to, ispanai siekia įvesti mokestį kertantiems sieną.

„Jei pagalvotume apie 10 tūkst. ispanų darbuotojų, kurie kiekvieną dieną atvyksta į Gibraltarą, dėl šio siūlymo jie turėtų sumokėti 50 eurų atvykdami į Gibraltarą ir 50 eurų išvykdami. Per vieną darbo dieną jie turėtų sumokėti 100 eurų. Nemanau, kad jie būtų laimingi“, – britų žiniasklaidai teigė Gibraltaro ministras pirmininkas F. Pikardas.

Tuo metu Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rajoy‘us atsako, kad jo šalis imsis tik teisėtų ir proporcingų priemonių, kad apgintų Ispanijos piliečių interesus. Vis dėlto jo teiginys, kad ginami ispanų interesai, daugeliui tiesiog nesuprantamas. Gibraltare dirbanti lietuvė Rūta Rymolaitienė teigia, kad dėl sugriežtintos pasienio kontrolės kenčia visi – ir gibraltariečiai, ir ispanai.

„Aš gyvenu Ispanijos pusėje miestelyje šalia Gibraltaro, o dirbu Gibraltare, taigi man tenka kiekvieną dieną matyti, kas darosi pasienyje. Kad ir šiandien ryte vežiau savo draugą iki sienos, nes automobiliu neįmanoma patekti į Gibraltarą – mašinos stovi, žmonės nervingi“, – teigia R. Rymolaitienė.

Pasak jos, pusę Gibraltaro žmonių sudaro ten dirbantys ispanai, kurie kasdien važinėja į darbą. Gibraltaro gyventojai dažnai važiuoja į Ispaniją apsipirkti.

„Žmonės stovi po 4 valandas eilėje karšyje ir ne ispanai žmonės neša jiems vandenį, bet Gibraltaro policija. Tai yra visiška nesąmonė, žmonės yra labai pikti. Ispanijoje net pradūrinėja automobilių padangas, kai pamato su Gibraltaro numeriais, arba daužo stiklus. Tai yra paprasčiausiai nenormalu“, – sako Gibraltare dirbanti R. Rymolaitienė.

Piktinasi, nes nebeleidžia vežti kontrabandos

Ar tikrai dėl dabartinio ginčo kaltos vargšės žuvys, kurias reikia apsaugoti? R. Rymolaitienė teigia, kad rifas skirtas ne tam, kad gausintų jų populiaciją, bet kad būtų pristabdyta kontrabanda, kurią, anot pašnekovės, daugiausiai gabena tie patys protestuojantys ispanų žvejai.

„Ispanijoje dabar yra visiškas nedarbas. Ispanai dabar gyvena iš kontrabandos. Jie tiesiog nešioja kontrabandą iš Gibraltaro į Ispaniją – šitaip užsidirba pinigus. Čia viskas ne dėl žvejų – čia viskas dėl kontrabandos. Žvejai galbūt kažkada imitavo žvejybą, bet jie užsiima kontrabanda ir dabar yra nervingi, kadangi nebegali. Ir visi apie tai žino, tik pašnibždomis kalba apie tai“, – aiškina Gibraltare dirbanti lietuvė.

Pasak jo, Gibraltare yra pigus tabakas ir alkoholis – tai kaip laisvės nuo mokesčių zona.

„Reikia pamatyti, kas darosi ant sienos. Žmonės – moterys, vyrai – visi su dviračiais apsikarstę cigaretėmis nuo ryto iki vakaro. Stovi trys aikštelės apdulkėjusių konfiskuotų mašinų, kuriose rasta cigarečių. Tokios kontrabandos nesu mačiusi gyvenime. Civilinė gvardija užmerkia akis: ką nori praleidžia, ko nenori nepraleidžia“, – sako R. Rymolaitienė.

Nepadeda nei pavydas, nei šovinizmas

Dar viena paplitusi nuomonė – politinės krizės ir didžiulio nedarbo kamuojama Ispanija tiesiog pavydi gerai uždirbantiems ir dėl savo ateities užtikrintiems Gibraltaro gyventojams, tad į juos nukreipia pyktį ir apmaudą dėl savo nesėkmių.

Ispanijoje dirbantis žurnalistas Giles‘as Brownas su tuo iš dalies sutinka, tačiau, pastebi, kad dėl dabartinės situacijos kaltos abi pusės, o vieni veiksmai provokuoja kitus. Per pastarąsias savaites neskaitant konflikto dėl rifo ir pasienio kontrolės, Ispanų policija apšaudė Gibraltaro katerį.

Gibraltaro ir Ispanijos santykiai dažniausiai būdavo dalykiški, bet tikrai ne draugiški. Tai tiesiogiai teko patirti Ispanijoje gyvenančiam mokytojui Artūrui Avsiukevičiui.

„Ispanija visada kalba apie tai, kad čia yra jų teritorija, kad ji kolonizuota Jungtinės Karalystės, ir laukia kokio nors patogaus momento, kai šitą klausimą jie galėtų išspręsti teigiamai. Kai mes keliavome ir buvome užsukę į Gibraltarą, tai pirma frazė, kurią pasakė vietinis gidas gibraltarietis, buvo tokia: mes esame Jungtinėje Karalystėje ir mes nemėgstame ispanų“, – pasakoja A. Avsiukevičius.

Įtaria, kad Gibraltaras nori plėsti teritoriją

A. Avsiukevičius pastebi, kad nei gibraltariečiai, nei ispanai pastaruoju metu nesielgė kaip šventieji. Ispanijoje net įtarinėjama, kad Gibraltaras norėtų ant išmestų rifų supilti smėlio ir išplėsti savo teritoriją.

„Ispanai pagalvojo (galbūt ir teisingai pagalvojo), kad Gibraltaras nori išplėsti savo teritoriją. Tai pradeda prieštarauti visiems draugiškiems susitarimams. Tarifoje (netoli Gibraltaro yra toks miestelis) prie kopos ispanų verslininkai pradėjo pardavinėti smėlį ir jį vežti į Gibraltarą. Prasidėjo patikrinimai ir draudimai, kad statybinės medžiagos iš Ispanijos teritorijos nepasiektų Gibraltaro. Gibraltaras nelabai paisto tokių ispanų prašymų ir pradėjo elgtis aršiau. Ispanai įtarinėja ir kol šie įtarimai nepasibaigs, draugystė bus ribota“, – sako Ispanijoje gyvenantis A. Avsiukevičius.

Gibraltaras – mokesčių rojus

Ispanai taip pat reikalauja, kad Gibraltaras susitvarkytų savo mokesčių sistemą, dėl kurios kyla didžiulė įtampa. Pasak LRT radijo bendradarbio Londone Pauliaus Kaliačiaus, Gibraltaras yra viena iš šalių, kuriose išplaunama didžiuliai kiekiai ES pinigų ir paslepiame mokesčių.

„Britai, tarp jų ir premjeras Davidas Cameronas, nenustoja skųstis ES institucijoms ir netgi žada paduoti ispanus į savo taip nemėgstamus ES teismus“, – teigia P. Kaliačius.

Tuo metu ES žada siųsti stebėtojus į Ispanijos ir Gibraltaro pasienį dėl ispanų patikrinimų – ar ispanai laikosi ES taisyklių taip nuodugniai tikrindami keliautojus. Laikraščių apžvalgininkai Didžiojoje Britanijoje, žinoma, pataikauja masėms ir stoja į gibraltariečių pusę remdamiesi tais referendumais, kuriuose Gibraltaro piliečiai buvo kelis kartus išreiškę norą likti Britanijos globoj.

Nieko baisaus, jei Gibraltarą atiduotų Ispanijai?

Pasak P. Kaliačiaus, pasigirsta ir kritiškesnių nuomonių, kad britams metas pamiršti kolonijinę praeitį ir atsikratyti teritorijų, kurios tampa politiniais košmarais. Primenama, kad Honkongą perdavus Kinijai niekas jo kasdieniame gyvenime iš esmės nepasikeitė.

„Apžvalgininkai taip pat pabrėžia, kad tokios teritorijos kaip Gibraltaras nemoka jokių mokesčių į Jungtinės Karalystės biudžetą ir niekaip kitaip neprisideda prie šalies gerovės, tačiau tikisi politinės ar netgi karinės paramos, kaip, pavyzdžiui, jie traktuoja tuos į Gibraltarą atsiųstus britų laivus, nors tai buvo tiesiog pratybos“, – teigia P. Kaliačius.

Tačiau britų žurnalistas G. Brownas ramina, kad kai tik rudenį ims vėsti oras, atvės ir kaimynų pyktis.

„Daug žmonių Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje pastebi, kad Madridas bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo politinės ir ekonominės krizės Ispanijoje. Šalies valdžia siekia populiarumo sukeldama priešpriešą tam, kad parodytų, kokie jie stiprūs prieš Britaniją. Žinoma, abi šalys, kaip ir visada, turi bendrauti protingai. Mano manymu, kai tik Ispanijos valdžia rugsėjo pradžioje grįš prie savo darbų, ši krizė nurims“, – sako Ispanijos naujienų portalo „The Olive Press“ žurnalistas.