B.Obama raginamas prašyti Kongreso pritarimo kariniams veiksmams prieš Siriją

Dešimtys JAV įstatymų leidėjų paragino prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) tartis su Kongresu ir prašyti jo leidimo surengti karinę intervenciją Sirijoje.

Jungtinės Valstijos ruošiasi smogti Sirijai artimiausiomis dienomis, jeigu bus nustatyta, kad tos šalies prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimas naudojo cheminius ginklus per praeitą savaitę surengtas atakas netoli Damasko, esą nusinešusias šimtus civilių gyventojų gyvybių.

Keli įstatymų leidėjai stengėsi įjungti stabdžius procese, kurį respublikonas Kongreso narys Scottas Rigellas (Skotas Rigelas), parengęs laiško B.Obamai juodraštį, įvardijo potencialiu prezidento įgaliojimų viršijimu, jeigu jis nuspręs atakuoti Siriją dar negavęs sutikimo iš Kapitolijaus.

Kongresas atostogaus iki rugsėjo 9-osios, bet „nariai gali susirinkti jūsų prašymu“, S.Rigellas rašo savo laiške, kurį iki antradienio pasirašė 40 įstatymų leidėjų, įskaitant šešis demokratus.

„Esame pasiruošę grįžti į sesiją, apsvarstyti mums pateiktus faktus ir pasidalyti sprendimų našta dėl JAV įsitraukimo į sparčiai eskaluojamą Sirijos konfliktą“, – pridūrė jis.

S.Rigellas ir kiti nepritaria scenarijui, kad sprendimas panaudoti jėgą būtų paskelbtas prezidento įsaku be Atstovų Rūmų ir Senato sutikimo, kaip nutiko prieštaringai vertinamo konflikto Libijoje atveju.

Nors Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce'as (Edas Roisas) pasmerkė cheminių ginklų naudojimą kaip „peržengiantį visas ribas“, jis perspėjo, kad JAV intervencija gali lemti Sirijos krizės „eskalavimą“.

B.Obamos „administracija turėtų kreipti į Kongresą ir paaiškinti savo planus“, nurodė E.Royce.

„Pasekmės per didelės, kad Kongresas būtų paliktas nuošalyje“, – pažymėjo jis.

1973 metų Rezoliucija dėl karo įgaliojimų ragina prezidentus siekti Kongreso patvirtinimo bet kokiam JAV karių pasiuntimui į „karo veiksmus“, trunkančius ilgiau nei 60 dienų.

Dauguma prezidentų ignoravo reikalavimą siekti tokio leidimo – jie pasirinkdavo tiesiog informuoti Kongresą apie savo sprendimus.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) antradienį sakė, kad su Kongreso nariais konsultuojamasi, o įstatymų leidėjai, tarp jų Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) pripažino, kad jie yra informuojami apie potencialius veiksmus.

J.Carney nenurodė, kad B.Obama sieks JAV Kongreso pritarimo kariniams veiksmams, kurie, kaip mano ekspertai, bus sparnuotųjų raketų smūgiai Sirijos kariniams objektams.

Tačiau tiek demokratai, tiek respublikonai reiškė susirūpinimą dėl bet tokių didelio masto karinių veiksmų, akcentuodami nestabilumą Artimųjų Rytų regione ir potencialų antiamerikietiškų nuotaikų sustiprėjimą šiuo itin opiu metu.

„Nors cheminių ginklų panaudojimas kelia didelį nerimą ir yra nepriimtinas, manau, kad nėra jokio karinio sprendinio sudėtingai Sirijos krizei, – sakė Atstovų Rūmų narė demokratė Barbara Lee (Barbara Li). – Kongresas turi surengti išsamius debatus, prieš Jungtinėms Valstijoms imantis bet kokių karinių veiksmų Sirijoje – arba kitur.“

Kai kurie įstatymų leidėjai, tarp jų respublikonai senatoriai Johnas McCainas (Džonas Makeinas) ir Lindsey Grahamas (Lindsis Graemas) bei Senato demokratas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) pasisako už karinį smūgį, bet kitų pozicija išlieka santūresnė.

J.Carney atmetė prielaidą, kad ši intervencija rengiama tam, kad būtų pakeistas Sirijos režimas, bet S.Rigellas reikalavo, kad administracija paaiškintų, ko tikimasi pagal jos suplanuotą scenarijų.

„Kaip tai atrodys po mėnesio, šešių mėnesių, po metų?“ – S.Rigellas sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, skeptiška Kongreso pozicija dėl galimybės paveikti Sirijos konflikto baigtį yra „garantuota“, atsižvelgiant į tai, jog esama daug nežinomų veiksnių, įskaitant faktą, kad B.al Assadą prie Sirijos valdžios vairo pakeisiančios jėgos nebūtinai būtų draugiškos Jungtinėms Valstijoms.